Istoriniame Veronos amfiteatre oficialiai uždarytos 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės Lietuvai buvo išskirtinės – Italijoje varžėsi rekordinė šalies rinktinė, olimpinių žaidynių scenoje debiutavo aštuoni lietuviai, o viską vainikavo aukščiausia per 24 metus užimta vieta.
Italijoje vykęs didžiausias žiemos sporto renginys pasaulyje pirmą kartą istorijoje buvo surengtas ne vienoje vietoje. Puoselėjant tvarumą ir siekiant išnaudoti bei pritaikyti jau esančias trasas ir vietas šių metų olimpinės žaidynės buvo išsibarsčiusios po visą Šiaurės Italiją – nuo Milano iki Antholco ir nuo Kortinos iki Livinjo – ir aprėpė daugiau nei 22 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.
25 kartą organizuotame sporto renginyje pasirodė 2,9 tūkst. sportininkų, kurie varžėsi 16 sporto šakų ir kovojo dėl 116 medalių komplektų. Medalių įskaitoje triumfavo Norvegijos sportininkai, kurie iš viso iškovojo 41 medalį – 18 aukso, 12 sidabro ir 11 bronzos.
Lietuvai šiose žaidynėse atstovavo rekordinis sportininkų skaičius – jų buvo 17, iš kurių net 8 olimpiadoje dalyvavo pirmą kartą savo karjeroje.
Šalies garbę gynė šie olimpiečiai: dailiojo čiuožimo atstovai Allison Reed, Saulius Ambrulevičius ir Meda Variakojytė; biatlonininkai Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Maksimas Fominas, Nikita Čigakas, Judita Traubaitė, Natalija Kočergina, Sara Urumova ir Lidija Žurauskaitė; slidininkai Tautvydas Strolia, Modestas Vaičiulis, Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė; kalnų slidininkai Neringa Stepanauskaitė ir Andrejus Drukarovas.
Ne vienas atletas Milane ir Kortinoje vykusiose žaidynėse gerino savo karjeros rekordus, tačiau ryškiausią pasirodymą surengė ledo šokių pora A. Reed ir S. Ambrulevičius. Milano ledą dailiojo čiuožimo varžybose užbūrę lietuviai užėmė 6 vietą – tai yra geriausias Lietuvos pasirodymas nuo 2002 m., kuomet toje pačioje rungtyje Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas užėmė 5 vietą.
„Viską vertiname realistiškai, – lietuvių rezultatus Milane ir Kortinoje vertino LRT kalbinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasiruošimą koordinavo ir kažkokias vietas dėliojo federacijos, o mes neturime nieko bendro su sportininkų paruošimu. Tai vertinimas toks, kad kiekvienas pasirodo pagal savo galimybes. Net ir tie, kurie nenuraškė žvaigždžių, dalis iš jų vis tiek pasiekė savo rekordus. Tai yra geriausia, ką turime, tad palaikykime sportininkus.“
LRT kalbinti ekspertai ir LTOK prezidentė įvertino lietuvių startus žiemos olimpinėse žaidynėse.
Dailiajame čiuožime – debiutas ir istorinės aukštumos
Prieš bemaž dvi savaites ant Milano ledo pasirodę Lietuvos čiuožėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius už savo pasirodymą tiek ritminėje, tiek olimpinėje programoje kartu gavo 204,66 balo ir pagerino karjeros rekordą. Šis rezultatas lietuviams leido užimti šeštą vietą ir padovanoti šaliai aukščiausią poziciją nuo 2002 m. Solt Leik Sičio.
„Olimpinėse žaidynėse prizinės vietos yra aštuonios, bet medaliai kabinami tik pirmų trijų vietų laimėtojams. Jie užėmė prizinę vietą – tai yra nuostabu. Smagu ne tik dėl to, kad tai prizinė vieta, bet ir todėl, kad dailųjį čiuožimą stebi milijonai žmonių, – mintimis dalijosi LTOK prezidentė. – Aš kalbu ne apie žmones arenoje, bet apie tai, kad pasirodymus pasaulis stebėjo ne sekundę, o kelias minutes ir visur buvo pabrėžiama, kad tai yra Lietuvos pora. Be galo džiaugiamės suteikta pilietybe, tai yra ypač svarbu, todėl džiaugiamės dėl A. Reed ir S. Ambrulevičiaus. Tai didelis pasiekimas.“
Ledo šokėja ir 2022 m. Pekino žaidynių dalyvė Paulina Ramanauskaitė teigė, kad A. Reed ir S. Ambrulevičius pateisino visus lūkesčius.
„Aš manau, kad visiems buvo labai daug emocijų žiūrint į juos. Visi džiaugėsi, kad pagaliau jie išgyveno savo olimpinį debiutą. Išpildė visus lūkesčius ir pagerino savo rezultatą tiek atlikdami trumpąją, tiek laisvąją programą. Abi programos buvo atliktos švariai – tiek techniškai, tiek atskleidžiant visas emocijas“, – su šypsena veide teigė ji.
A. Reed ir S. Ambrulevičius sulaukė įvertinimo ir iš organizatorių – jie buvo pakviesti pasirodyti šeštadienį vykusioje parodomojoje dailiojo čiuožimo programoje.
Žiemos olimpinėse žaidynėse Italijoje debiutavusi aštuoniolikmetė čiuožėja M. Variakojytė už ritminę programą gavo 53,31 balo, pasiekė sezono rekordą ir liko 27-oje pozicijoje. Tokį rezultatą demonstravusi jaunoji čiuožėja kartu tapo ir pirmąja lietuve, dalyvavusia olimpinėse moterų dailiojo čiuožimo varžybose.
M. Variakojytės pasirodymą moterų dailiajame čiuožime apibendrinusi P. Ramanauskaitė pasakojo, jog lietuvės elementų atlikimas – itin aukšto lygio.
„Jos atsirinkimas, dalyvavimas... Manau, kad ji parodė viską, ką galėjo geriausiai tuo metu. Čia buvo, manau, jos vienas iš geriausių pasirodymų. Ji tokia jauna, o daro tikrai techniškai labai sudėtingus elementus ir tikrai nenusileidžia kitoms sportininkėms, kalbant apie šuolius. Ji tikrai dar augs, tobulės ir manau, galbūt kitoje olimpiadoje galės parodyti tikrai geresnį rezultatą. O dabar tiesiog pasidžiaukime“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Olimpinių žaidynių studija“ tikino P. Ramanauskaitė.
LTOK prezidentė taip pat džiaugėsi M. Variakojytės pasirodymu ir viltingai žvelgė į ateitį.
„Labai sužavėjo, ji šaunuolė, išlaikiusi daug išbandymų: skandalas su treneriu, nepavykę bandymai jį pakeisti. Galiu tik pasakyti, kad aštuoniolikmetė sportininkė sukaupusi visas jėgas tikrai parodė savo lygį, fiksavo asmeninį pasiekimą, – atviravo D. Gudzinevičiūtė. – Aš labai tikiu, kad ateis kitos ir dar kitos žaidynės ir mes jau turėsime kažką, ką galbūt galėsime pamatyti ant podiumo. Čia svajonė, bet svajoti visada galima ir reikia.“
Didesni lūkesčiai ir kirtis biatlonininkų slidžių tepėjams
Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodė net 8 Lietuvos biatlonininkai, šalies garbę gynę skirtingose rungtyse. Nors pasirodymą Italijoje papuošė ir rekordiniai pasiekimai, komandos treneris Ruslanas Nikitinas teigė, jog lūkesčių buvo ir daugiau.
Aukščiausią vietą Lietuvos rinktinėje užėmė V. Strolia, kuris individualiose 20 km lenktynėse užkopė į 19 vietą. Tose pačiose varžybose geriausią karjeros rezultatą žaidynėse užfiksavo, o vėliau savo ašaromis ir nuoširdžia kalba visus papirko K. Dombrovskis, o štai J. Traubaitė vėliau sugebėjo prasibrauti į persekiojimo lenktynes.
„Sunku man kažką vertinti, nes lūkesčiai tikrai buvo didesni. Ypač daugiau tikėjausi iš merginų ir iš V. Strolios. Visgi jau esu sakęs, kad su merginomis turėjome sudėtingą pasiruošimo laikotarpį, iki šiol sudėtingą sezoną. Buvo įvairių problemų, ligų. Šioms žaidynėms nebuvo paprasta pasiruošti, nes ir laiko nelabai daug turėjome, ir turėjome dalyvauti Europos čempionato estafetėje. Tai taip pat nepridėjo [gero]. Kai atvykome čia, tikrai neįsivaizdavau, kokios būsenos bus merginos“, – su Antholce dirbusiu LRT sporto žurnalistu Matu Bagamolovu kalbėjo R. Nikitinas.
Taip pat skaitykite
Antholce taip pat pirmą kartą istorijoje Lietuvos moterų komanda dalyvavo olimpinėse estafetės varžybose. Tiesa, rinktinė buvo aplenkta ratu ir liko 20 vietoje, o vyrai estafetėje užėmė 15 poziciją.
Triskart olimpietis ir jau apie karjeros pabaigą pranešęs Tomas Kaukėnas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Olimpinių žaidynių studija“ teigė, jog moterų startas – istorinis, o vyrams koją kišo netinkamai pateptos slidės.
„Keturios sportininkės žaidynėse jau yra pasiekimas, – apie moterų rinktinę sakė T. Kaukėnas. – Prieš tai olimpinėse žaidynėse turėjome vieną moterį. Tai tikrai labai džiugu. Jų sezono pradžia tikrai buvo duobėta ir tas pasiruošimas nebuvo toks sklandus, kokio norėtųsi. Tačiau biatlonui tai yra istorinis įvykis, o dėl moterų komandos galiu tik pasidžiaugti.
Reikėtų padaryti analizę [dėl slidžių tepimo]. Buvo plika akimi matoma, kad nors komanda išaugo, sportininkai turėjo šiek tiek problemų dėl slidžių tepimo. Keistas sprendimas, kad turėjome šiek tiek mažiau tepėjų nei prieš tai Europos čempionate. Aš sprendimą žinojau ir prisiimu iš dalies atsakomybę, kad neįtikinau, kad reikia daugiau slidžių tepėjų.“
Slidininkų pasirodymuose galima įžvelgti potencialą
Tezere įrengtoje trasoje varžėsi ir keturi Lietuvos slidininkai. Net penkis startus turėjo T. Strolia, ketvirtose savo olimpinėse žaidynėse dalyvavo M. Vaičiulis. Nors individualiose varžybose lietuviams startai nebuvo itin sėkmingi, komandinėje sprinto rungtyje vyrų duetas užėmė 21 vietą ir per tris pozicijas pakilo nuo rezultato, kurį fiksavo 2022 m. Pekine.
Moterų varžybose startavo I. Dainytė ir E. Savickaitė, jos varžėsi tiek individualiose, tiek komandinėje rungtyje – merginų pora komandiniame sprinte liko 22 vietoje.
Lietuvos slidininkų pasirodymai 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse:
- Tautvydas Strolia: 20 km skiatlonas – 70 vieta (aplenktas ratu), sprintas klasikiniu stiliumi – 84 vieta, 10 km laisvuoju stiliumi – 84 vieta, komandinis sprintas – 21 vieta, 50 km bendro starto lenktynės klasikiniu stiliumi – 57 vieta;
- Modestas Vaičiulis: sprintas klasikiniu stiliumi – 66 vieta, 10 km laisvuoju stiliumi – po kritimo rungties nebaigė, komandinis sprintas – 21 vieta;
- Ieva Dainytė: sprintas klasikiniu stiliumi – 87 vieta, 10 km laisvuoju stiliumi – 79 vieta, komandinis sprintas – 22 vieta;
- Eglė Savickaitė: sprintas klasikiniu stiliumi – 62 vieta, 10 km laisvuoju stiliumi – 91 vieta, komandinis sprintas – 22 vieta.
T. Kaukėnas taip pat įvertino Lietuvos slidininkų rezultatus, kuriuose galima įžvelgti potencialą – geriausią pasirodymą šalies rinktinė surengė komandinio sprinto varžybose.
„Jeigu palygintume moterų komandinį sprintą šiose ir Pekino žaidynėse, tai viena vieta buvo aukščiau. Tai minimalus progresas yra. Žinoma, norėtųsi daugiau progreso. Galbūt Modesto [Vaičiulio] ir Tautvydo [Strolios] situacija, kaip sportininkų, yra šiek tiek kitokia, todėl jie sunkiai kovoja dėl tų vietų. Jie dirbo ir po darbų eidavo į tas treniruotes, kad atstovautų Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Smerkti, kad prastos vietos, tikrai negalime“, – tikino T. Kaukėnas.
Fantastiškas kalnų slidininko pasirodymas
Įspūdingą pasirodymą gerai pažįstamame Bormijuje surengė kalnų slidininkas A. Drukarovas, jis dukart gerino karjeros rekordus. Pagrindinėje savo rungtyje didžiajame slalome lietuvis užėmė 23 vietą, o slalome pakilo į 22 poziciją. Jis taip pat varžėsi didžiausiajame slalome („Super-G“), ten liko 31-as.
„Visi pažymėjome rekordinį A. Drukarovo nusileidimą, mums tai nauja, todėl džiaugiamės, – šypsojosi LTOK prezidentė. – Tai yra žmogus, kuris augo ne Lietuvoje, bet atstovauja mums. Sunku tikėtis, kad pas mus staiga atsiras tokių slidininkų, kai neturime nei kalnų, nei trenerių, nei galimybių.“
Visi Lietuvos kalnų slidininkų pasirodymai 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse:
- Andrejus Drukarovas: „Super-G“ rungtis – 31 vieta, didysis slalomas – 23 vieta, slalomas – 22 vieta;
- Neringa Stepanauskaitė: didysis slalomas – nefinišavo, slalomas – 47 vieta.
Netoli Kortinos esančioje Tofanos trasoje debiutavo septyniolikmetė kalnų slidininkė N. Stepanauskaitė. Pirmasis jos pasirodymas didžiojo slalomo rungtyje nenusisekė – iš Druskininkų kilusi sportininkė nefinišavo, tačiau solidų pasirodymą surengė slalomo varžybose, kur finišavo 47 vietoje tarp 93 dalyvių.
Istorinį A. Drukarovo pasirodymą Bormijuje ir N. Stepanauskaitės debiutą Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse įvertinusi dukart olimpietė, kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė pasakojo, kad abu Lietuvos sportininkai parodė didelį potencialą.
„Labai džiaugiausi Andrejaus [Drukarovo] pasirodymu. Aš tikėjausi, kad didžiajame slalome jis parodys, ką gali, bet ir „Super-G“ rungtyje, ir slalome, kurios nėra jo rungtys, jis viršijo visų mūsų lūkesčius. Tai įrodymas, kad jo, kaip sportininko, branda atėjo per tuos metus ir visa komanda sugebėjo tuos rezultatus pasiekti.
Neringai [Stepanauskaitei] tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės ir prieš tai, kiek žinau, ji neturėjo didelių startų, dėl to aš labai džiaugiuosi jos rezultatu. Moterų varžybos buvo sudėtingos ir tikrai intriguojančios. Antrame starte, kaip ir pati sakė, ji susikaupė ir suprato, ką turi padaryti šiose varžybose. Manau, kad puikus debiutas“, – džiaugėsi 2014 ir 2018 m. žiemos žaidynių dalyvė I. Januškevičiūtė.
Latvių ir estų atotrūkis žiemos sporte ir rusų sugrįžimas
Lietuva į Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes žengė su rekordine 17 olimpiečių rinktine, tačiau lygintis su kitomis Baltijos šalimis vis dar negalime: Latvija į Italiją išsiuntė 68 sportininkus, Estija – 31. Medalių lentelėje latviai užėmė 24 vietą – jie iškovojo sidabrą rogučių sporte ir bronzą greitajame čiuožime trumpuoju taku.
Estijai sidabro medalis atiteko akrobatinio slidinėjimo rungtyje.
„Mes vasaros žaidynėse visada būdavome daug skaitlingesni, mūsų visuomet būdavo daug daugiau iki tos reformos, kurią kažkada padarė kūno kultūros ir sporto departamentas. Mūsų sportininkų būdavo ženkliai daugiau nei latvių ir estų ir tik nuo Tokijo mūsų rinktinė pasidarė rekordiškai maža ir dabar bandome atsitiesti.
Čia mes visada galėjome lygintis gerąja puse, deja, kai kalbame apie žiemos olimpines žaidynes, mūsų visą laiką buvo mažuma. Nėra ir ko lygintis – tie patys latviai turi ledo ritulio komandą, o tai iškart kelia į viršų. Taip yra, vienose šalyse populiarios vienos sporto šakos, kitose – kitos. Šiemet olimpinėse žaidynėse triumfavo Norvegija, to vasaros žaidynių istorijoje turbūt dar nėra buvę.
Čia susijungia ir istorinės, ir tradicinės šaknys. Kai susidaro vienos sporto šakos tradicijos, atsiranda trenerių, atsiranda jų padėjėjų, atsiranda metodikų, bazių. Mes tų žiemos sporto šakų tradicijų turbūt niekada neturėjome“, – pripažino D. Gudzinevičiūtė.
Praėjusią savaitę pasaulį apskriejo žinia, jog kovo 6–15 dienomis vyksiančiose žiemos paralimpinėse žaidynėse šešiems rusams ir keturiems baltarusiams sportininkams bus leista varžytis su savo nacionalinėmis vėliavomis.
„Kaip žinote, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) koordinuoja tik savo renginius, viskas atiduota į federacijų rankas. Kol kas jų rekomendacijos nepasikeitė, Rusijos olimpinis komitetas kol kas vis dar yra suspenduotas, todėl tikėtis, kad jie atsiras artimiausiu metu, mano manymu, truputėlį ankstoka.
Deja, kad ir kaip tai būtų nemalonu, vienos ar kitos federacijos po truputį pradeda juos įsileisti ir atsiranda tendencija, kad, priklausomai nuo to, kas sudaro federacijų valdymą, tokie sprendimai ir priimami: vienose federacijose yra proeuropietiški valdybos nariai, kurie nenori įsileisti rusų atletų, o kitose federacijose, tokiose kaip Tarptautinė imtynių ar Dziudo federacija, yra prorusiški vadovai, ten tie vartai atveriami. Apie tai kalbame jau seniai, bet mes neturime įtakos tarptautinėms federacijoms“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Medalių lentelė
