2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodė net 8 Lietuvos biatlonininkai, šalies garbę gynę skirtingose rungtyse. Nors pasirodymą Italijoje papuošė ir rekordiniai pasiekimai, ir jautrūs interviu, komandos treneris Ruslanas Nikitinas teigia, jog lūkesčiai buvo didesni.
Aukščiausią vietą Lietuvos rinktinėje užėmė Vytautas Strolia, kuris individualiose 20 km lenktynėse užkopė į 19-ą vietą. Tose pačiose varžybose geriausią karjeros rezultatą žaidynėse užfiksavo, o vėliau savo ašaromis ir nuoširdžia kalba visus papirko Karolis Dombrovskis. O štai Judita Traubaitė vėliau sugebėjo prasibrauti į persekiojimo lenktynes. Pasak R. Nikitino, mintys po auklėtinių startų – dvejopos.
„Sunku man kažką vertinti, nes lūkesčiai tikrai buvo didesni. Ypač daugiau tikėjausi iš merginų ir iš V. Strolios. Visgi jau esu sakęs, kad su merginomis turėjome sudėtingą pasiruošimo laikotarpį, iki šiol sudėtingą sezoną. Buvo įvairių problemų, ligų. Šioms žaidynėms nebuvo paprasta pasiruošti, nes ir laiko nelabai daug turėjome, ir turėjome dalyvauti Europos čempionato estafetėje. Tai taip pat nepridėjo [gero]. Kai atvykome čia, tikrai neįsivaizdavau, kokios būsenos bus merginos.
Šiek tiek gaila ir dėl V. Strolios, nes jis prieš olimpines žaidynes atrodė tikrai gerai. Tikėjomės iš jo ženkliai geresnių rezultatų, bet pavyko taip, kaip pavyko. Būtų galima ieškoti kažkokių klaidų, bet olimpinės žaidynės jau baigėsi. Žiūrime toliau į priekį, nes sezonas dar nebaigtas“, – prieš išvykdamas iš Antholco ketvirtadienį LRT kalbėjo R. Nikitinas.
Rinktinės lyderis V. Strolia šiose žaidynėse iš viso startavo penkis kartus. Be jau minėto geriausio starto asmeninėse lenktynėse, anykštėnas mišrios estafetės varžybose su komanda finišavo 20-as, sprinto lenktynėse buvo 49-as, o persekiojimo disciplinoje pakilo iki 39-os pozicijos. Vyrų estafetėje buvo užimta 15-a vieta.
Biatlono rinktinės treneris pastebi, kad prieš olimpines žaidynes V. Strolia buvo pasiekęs tikrai gerą sportinę formą, todėl tiek jis pats, tiek komanda tikėjosi geresnių rezultatų.
„Dėl Vytauto tai, iš vienos pusės, galime sakyti, kad 19-a vieta tikrai nėra bloga, iš dalies galime tuo pasidžiaugti, bet iš kitos pusės – lūkesčiai buvo aukštesni. Su šaudymu tarsi gerai susitvarkė, bet greičio pritrūko. Šiose olimpinėse žaidynėse nebuvo viskas idealiai ir su slidžių paruošimu, ypač individualiose varžybose. Atrodė, kad vaikinai tikrai gerai šaudė, bet pritrūko būtent geresnių slidžių“, – mintimis dalinosi treneris.
Galiausiai keli prastesni startai Antholce užvėrė lietuviui duris į prestižiškiausias vyrų bendrojo starto varžybas. Jose gali pasirodyti tik tuo metu 30 pačių geriausių planetos biatlonininkų. V. Strolia šiame sąraše liko šeštas už brūkšnio.
Ar solidesnis pasirodymas sprinto varžybose, kuriose buvo užimta 49-a vieta, būtų leidęs Italijoje startuoti ir šeštą kartą?
„Dažnai gyvenime mes sakome galbūt, o jeigu... Matėme, kad V. Strolia sprinto rungtyje nelabai gerai jautėsi. Žinoma, jeigu būtų šiek tiek geriau pasirodęs sprinte, būtų pelnęs ten bent vieną tašką, tai ir persekiojimo lenktynėse būtų turėjęs geresnę poziciją. Mes žinome, kad jam pritrūko 6 taškų iki bendrojo starto lenktynių. Bet galbūt...“ – su šypsena veide dėstė R. Nikitinas.
Vyrų rinktinėje taip pat vieną blyksnį pademonstravo ir K. Dombrovskis, individualiose varžybose šaudykloje klydęs tik kartą ir užėmęs 30-ą vietą. Ne ką mažiau ryškus buvo ir jo interviu su LRT, kuriame sportininkas užsiminė apie ilgą ir sunkų kelią link išsvajotos akimirkos. R. Nikitinas sakė, kad, prisiminus šį jautrų interviu, kūnu vis dar nubėga šiurpas.
„Dėl Karolio taip pat buvo labai smagu. Ypač pamatyti jo emocijas. Aš žinau, koks sunkus buvo jo kelias, kaip sunku buvo pasirengti šioms žaidynėms. Vyrų gretose konkurencija tikrai buvo didelė, atranka nelengva. Jis sunkiai pateko į olimpines žaidynes, bet jose parodė tokį rezultatą... Prisiminus tą emocingą interviu ir vaizdo įrašą, net ir dabar šiurpai pereina per kūną. Tikrai dėl jo buvo labai smagu“, – kalbėjo treneris.
Sprinto lenktynėse K. Dombrovskis finišavo 84-as ir į persekiojimo lenktynes neprasibrovė. Tiek Nikita Čigakas, tiek Maksimas Fominas šiose žaidynėse geriausiai pasirodė 20 km varžybose, atitinkamai užėmę 50-ą ir 56-ą vietas.
Kalbėdamas apie moterų rinktinės pasirodymą, R. Nikitinas išskyrė J. Traubaitės startus. Jai Antholce pavyko pademonstruoti geriausius sezono rezultatus. Ryškiausiai atletė suspindo sprinto lenktynėse, kurias gyvai stadione stebėjo jos tėvai. Užimta 49-a vieta jai atvėrė duris į persekiojimo varžybas, jose finišo liniją J. Traubaitei pavyko kirsti 57-ai.
„Žinoma, dėl Juditos tikrai labai džiaugiuosi. Šį sezoną tokių rezultatų, kokius užfiksavo žaidynėse, nebuvo. Tikrai džiugu, kai svarbiausiose varžybose pavyksta pademonstruoti geriausią rezultatą“, – sakė R. Nikitinas.
Lidija Žurauskaitė žaidynėse geriausiai pasirodė sprinto varžybose, deja, truputį pritrūko iki persekiojimo lenktynių, nes buvo užimta 64-a vieta. Jauniausia rinktinės narė Sara Urumova aukščiausią vietą užėmė individualiose 15 km varžybose (77). Po jų atletė siuntė nuoširdžias padėkas artimiesiems, be kurių nebūtų pasiekusi šių žaidynių.
Veteranė Natalija Kočergina sprinte liko 90-a, o asmeninėse varžybose – 87-a.
Prisimindamas visų rinktinės narių startus, R. Nikitinas skyrė padėkos žodžius Lietuvos biatlono federacijai, kuri, pasak jo, suteikė visas reikiamas sąlygas ruoštis žaidynėms. Jis taip pat priminė itin svarbų faktą – nors moterų komanda kalnų ir nenuvertė, ji pirmą kartą istorijoje pasirodė olimpinėse estafetės varžybose.
„Norėčiau dar šiek tiek sugrįžti prie atrankos į šias olimpines žaidynes. Rekordinis skaičius biatlonininkų čia prasibrovė. Dar kartą norėčiau padėkoti federacijai, kuri tikrai sudarė praktiškai idealias sąlygas ruoštis. Buvo atsižvelgta į visus trenerių pageidavimus, išpildyti visi mūsų norai. Džiugu ir dėl to, kad merginos susikaupė ir visi kartu padarėme tokį istorinį žingsnį, pirmą kartą visa komanda prasibrovė į žaidynes. Noriu padėkoti ir sportininkams už atsidavimą, nes buvo tikrai tiek fiziškai, tiek psichologiškai sunkių momentų. Kažkaip visgi išlikome kartu ir pasiekėme tikslą“, – kalbėjo biatlono treneris.
Interviu pabaigoje LRT R. Nikitino paklausė, ko galime tikėtis ir norėti 2030 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios mus nukels į Prancūziją. Treneris atsakė, kad ten jis nori išvysti dar labiau sustiprėjusius mūsų šalies biatlonininkus.
„Tikiuosi, kad didžioji dalis sportininkų liks ir tęs savo karjeras. Ypač kalbu apie jaunimą, kuriam dar viskas prieš akis. Tikrai tikiuosi, kad taip ir bus, nes perspektyvos yra neblogos. Tinkamai dirbant, manau, galima daug pasiekti. Ateinančios žiemos olimpinės žaidynės taip pat vyks Europoje, Prancūzijoje. Graži vieta, visiems žinoma, todėl būtų smagu ten pamatyti visus pasiruošusius ir demonstruojančius geresnius rezultatus“, – apibendrino jis.
Taigi, nors išskirtinės ir rekordinės žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos biatlonininkams jau baigėsi, sezonas tęsiasi. Jau kovo 5–8 dienomis pajėgiausi atletai sugrįš į pasaulio biatlono taurės kovas, jas tiesiogiai transliuos LRT.
