Biatlono sporto šaka neįsivaizduojama be dviejų pagrindinių dalykų – šautuvo ir slidžių. Dėl slidžių paruošimo būtų galima pradėti netgi atskirą mokslo šaką. O kas vyksta olimpinėse biatlono varžybose, kai to nemato žiūrovo akis?
Biatlonininkai varžybų metu leisdamiesi gali pasiekti iki 70 kilometrų per valandą greitį, tad slidžių paruošimas turi milžinišką įtaką jų rezultatams. Nerasite nė vieno olimpiečio, kuris pasakytų, kad gali išsiversti be slides ruošiančio personalo. Ne išimtis ir Lietuvos biatlono komanda, kuri neįsivaizduojama be vienos rečiausių profesijų atstovo – Aurimo Bučelio.
Slidžių tepėju dirbantis A. Bučelis yra ilgametis Lietuvos rinktinės narys.
„Karjera ruošiant slides trunka kokius 20 metų. Pradėjau kokiais 2004 metais, o gal net ir anksčiau. Po truputį, po truputį ir įsivažiavau“, – išskirtiniame interviu LRT pasakojo už sportininkų slidžių paruošimą atsakingas A. Bučelis.
Darbas – nuo ryto iki vakaro
Kad be šios profesijos atstovų varžybose neišsiverstų, LRT patvirtino ir Lietuvos biatlono rinktinės lyderis Vytautas Strolia. Biatlonininkas užsiminė, kad Lietuvos slidžių tepėjai dirba negailėdami jėgų.
„Iš mano pusės šioje vietoje mažiausiai priekaištų visoje komandoje. Kokie yra pajėgumai ir ką jie padaro per varžybas, tai niekada negaliu skųstis. Tik geriausi žodžiai, tik geriausios mintys, labai ačiū jiems.
Turime mažai personalo, nuo darbo jie visi jau traumuoti, nežinau, kaip jie ištemps dar šitą sezoną. Tikiuosi, ištemps, nes vienam keliai, kitam nugara, kitam dar kas nors. Jie vargsta, o kai tų žmonių nėra daug, tai jiems labai sunku, bet aš iš savo pusės tikrai negaliu skųstis. Visose varžybose slidės buvo paruoštos gerai. Su visais lyginant arba geriau, arba taip pat“, – sakė V. Strolia.
Biatlonininkai varžybose užtrunka įprastai nuo 20 iki 50 minučių. Tam, kad šioms minutėms slidės būtų paruoštos tobulai, slidžių tepėjai pluša nuo pat ryto.
„Mūsų diena prasideda anksti ryte, pusryčiaujame, važiuojame į biatlono stadioną ir devintą jau pradedame ruošti slides. Tarpusavyje su slidžių tepėjais pasitariame, keliaujame į trasą, matuojame sniego temperatūrą, drėgmę. Varžyboms ruošiame apie 12–16 skirtingų variantų. Čia kalbu apie slidžių tepimo variantus. Dar testuojame ir 6–8 variantus slidžių struktūroms. Toks kaip piešinukas ant slidžių paviršiaus, kaip padangose protektorius“, – savo darbo ypatumus paaiškino A. Bučelis.
Biatlonininkai varžybose naudoja vieną slidžių porą, tačiau kad ji būtų pati geriausia, tepėjams tenka įdėti daug darbo. Reikia ne tik atrinkti geriausiai tos dienos oro sąlygoms tinkančią slidžių porą, bet ir išbandyti daugybę paruošimo variantų. O tą daryti reikia likus kuo mažiau laiko iki starto.
„Kaip mes juokiamės, daugiausia laiko atima po varžybų susitvarkyti viską, išplauti slides ir ruoštis jau kitai dienai. Šiaip visas testavimas trunka apie tris valandas. Anksčiau to pradėti negalime, nes keičiasi oro temperatūra. Visą laiką bandome testuoti kaip įmanoma arčiau starto laiko, nes tikrai įmanoma suklysti. Ypač sudėtinga būna kalnuose, kai naktį spaudžia šaltukas iki 15 ar 17 laipsnių, o dieną gerokai šilčiau. Kai būna pietiniai startai, tada saulė šildo sniegą. Tai yra labai sudėtinga. Didelės komandos, kurios turi daug žmonių, tai 2–4 tepėjus skiria testuoti iki pat starto“, – teigė A. Bučelis.
Svajonė – slidžių ruošimo sunkvežimis
Didžiausios biatlono komandos, kaip Vokietija, Norvegija, Prancūzija ar Švedija, turi dviženklį skaičių slidžių tepėjų, o štai lietuviams į pagalbą tenka kviestis net ir pagrindinius trenerius.
„Mes dirbame keturiese, mums dar padeda du treneriai. Tai dirbame šešiese. Testuojame labiau šešiese, o vėliau treneriai nusiima ir eina į šaudyklą“, – paaiškino A. Bučelis.
Pačios didžiosios komandos į pasaulio taurės etapus ar olimpines žaidynes atvyksta su savo slidžių ruošimo sunkvežimiais. Jie kainuoja milijonus. Beje, kiek mažesnį turi ir Estijos komanda, į kurią su šiokiu tokiu pavydu žvalgosi ir A. Bučelis.
„Tai būtų mano svajonė. Mums nereiktų tokių, kaip pas norvegus, šveicarus, bet tai, ką turi estai, būtų mano svajonė. Manau, kad tikrai yra įmanoma ir įgyvendinsime“, – vylėsi ilgametis rinktinės personalo narys.
Įdomu, kad A. Bučelis savo darbe naudoja ir išskirtinį dienoraštį. Jame galima rasti visus duomenis iš kiekvienų varžybų, kuriose startavo Lietuvos biatlonininkai. Beje, pirmasis įrašas apie Antholco trasas, kuriose varžosi biatlonininkai šiose olimpinėse žaidynėse, A. Bučelio dienoraštyje atsirado prieš daugiau nei 15 metų.
„Įrašus apie Antholcą turiu nuo 2010 metų. Tikrai turiu 15 metų duomenis ir apie temperatūrą, ir apie sniego drėgmę, ir oro drėgmę. Labai daug informacijos“, – atskleidė A. Bučelis.
Jis taip pat patvirtino, kad Antholco biatlono trasa turi vieną išskirtinį bruožą, dėl kurio slides ruošti sunkiau.
„Iš tikrųjų trasa labai sudėtinga. 60–70 procentų trasos yra miške. Šalia ežeras, labai skiriasi sniego drėgmė. Ta finišo atkarpa yra saulėje, pievoje, todėl tikrai skiriasi ir sniegas, jo drėgmė. Čia tikrai yra sudėtinga, yra bėdų. Tačiau dirbame, ieškome, skaičiuojame procentiškai, kiek trasos bus pavėsyje, kiek saulėje, tada žiūrime“, – paaiškino A. Bučelis.
Ryšys su sportininkais – labai svarbus
Tame pačiame A. Bučelio dienoraštyje nugula ir sportininkų atsiliepimai. Pasak slidžių tepėjo, sportininkai visuomet grįžta su atsiliepimais po kiekvienų varžybų.
„Tikrai sulaukiame. Jie ir atsidėkoja, tikrai neskriaudžia mūsų. Mums labai svarbu sportininko įvertinimas. Viską rašome į dienoraščius. Visada prašome sportininkų sakyti tiesą, nemeluoti. Jeigu buvo gerai, tai gerai, jei buvo blogai, tai sakyti. Mums labai svarbu žinoti, kas atsitiko, kur klaidą padarėme, ar sniego drėgmė pasikeitė. Smulkmenos, bet jos labai reikšmingos“, – teigė A. Bučelis.
O štai V. Strolia, kuris ne kartą yra patekęs į pasaulio taurės dešimtuką, mielai dalijasi uždirbtais pinigais ir su slidžių tepėjų komanda.
„Čia kaip taisyklė, faktas. Ne tik piniginiai prizai, bet ir daugiau turi būti visko. Mano taisyklės tokios, nes aš be jų nieko nepadaryčiau. Jiems tai irgi proga užsidirbti. Čia net ne klausimas. Kartais gal ir vakarienė pasitaiko, kartais po varžybų jiems atsipalaiduoti nuperkama. Jei užsidirbu, tai būna atsiskaitoma po pasaulio taurės etapų dar kitaip“, – atskleidė V. Strolia.
Biatlonininkai į olimpines trasas grįš penktadienį. Visas varžybas transliuoja LRT.
