Liko paskutinis žingsnis – Lietuvos futbolo rinktinė pirmadienį kovoje su Nyderlandais užbaigs atrankos į pasaulio čempionatą kovas. Prieš akistatą su LRT.lt bendravęs į nacionalinę komandą po 4 metų pertraukos sugrįžęs puolėjas Edgaras Dubickas atviravo apie pasikeitusią rinktinę, savo dinamišką karjerą ir laukiantį olandų iššūkį.
Šeštadienį į Amsterdamą atvykusi rinktinė pirmąją treniruotę surengė mokyklos aikštę primenančiame aikštyne „SV Rap“, tačiau sekmadienio vakarą jau treniravosi legendiniame „Johan Cruijff Arena“ stadione, kuriame rungtyniauja istorinis Amsterdamo „Ajax“ klubas.
Būtent čia pirmadienio vakarą Lietuva laikys paskutinį atrankos į 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą ir tuo pačiu šių metų iššūkį – stos į kovą su šeštoje FIFA reitingo vietoje įsitaisiusia elitine Nyderlandų rinktine.
Gyvai šią akistatą 56 tūkst. sirgalių talpinančiame stadione stebės apie 45 tūkst. futbolo aistruolių, o rungtynes tiesiogiai nuo 21.45 val. tiesiogiai bus galima stebėti portale LRT.lt ir per LRT PLIUS.
Ilgai lauktas sugrįžimas į rinktinę
Į Amsterdamą kartu su rinktine atvyko ir į nacionalinės komandos sudėtį po kelerių metų trukusios pertraukos sugrįžęs E. Dubickas. Iš Marijampolės kilusio 27-erių puolėjo sugrįžimas įvyko jau ketvirtadienį, kuomet į aikštę jis žengė draugiškose rungtynėse su Izraeliu.
„Geras jausmas, labai smagu sugrįžti – vis tiek buvo nemaža pertrauka nuo paskutinio karto, kukliai šypteldamas pokalbį rinktinės viešbutyje pradėjo futbolininkas. – Manau, kad per tuos 4 metus rinktinė tikrai labai pasikeitė į pozityvią pusę – tiek žaidimo prasme, tiek visomis kitomis prasmėmis. Dabar daug kur dominuoja jaunimas – ir klubuose, ir rinktinėje tikrai turime gerų jaunų žaidėjų. Manau, kad bus šviesi Lietuvos futbolo ateitis. Atrodo, kad viskas kyla tik geryn ir tikiuosi, kad tie rezultatai anksčiau ar vėliau ateis.“
Kaune vykęs kontrolinis susitikimas dėl saugumo vyko prie tuščių tribūnų, o pats E. Dubickas į aikštę žengė po keitimo – 60 minutę jis pakeitė rinktinės kapitoną Fiodorą Černychą.
„Atrodė, kad sugrįžome į tuos laikus, kai buvo koronavirusas, kai tuo metu tekdavo žaisti prie tuščių tribūnų. Tas jausmas nėra smagus, tuo labiau, kai žaidi namuose. Sirgaliai, kaip bebūtų, tikrai yra dvyliktas žaidėjas aikštėje ir futbolininkams jų palaikymas duoda labai daug, – šyptelėjo puolėjas. – Treneriui gal taip kažkiek patogiau, nes jis galėjo kažką iškomunikuoti, pasakyti, mes labiau jį girdėjome. Bet mums labai smagu, kai yra pilnos tribūnos – tada viskas visai kitaip.“
E. Dubicko sugrįžimas galėjo įvykti jau anksčiau – futbolininką E. Jankauskas į sudėtį įtraukė spalio mėnesio lange, tačiau dėl patirtos traumos marijampolietis su Lietuvos rinktinės marškinėliais taip ir nepasirodė.
„Gavau traumą per rungtynes klube. Atvažiavęs čia pasidariau tyrimus – pasirodo, buvo įskilęs šonkaulis, todėl teko nerizikuoti, gydytis ir laukti kito lango“, – apie situaciją kalbėjo futbolininkas, pridūręs šiuo metu traumos padarinių nejaučiantis.
Nekartotina patirtis Katanijoje ir noras kilti aukštyn
Gimtojoje Marijampolė meilę futbolui atradusio E. Dubicko karjera pasižymi dinamika – bemaž visą savo kelionę futbole puolėjas praleido Italijoje, kurioje atstovavo ne vienam klubui. Nuomos pagrindu paremtuose kontraktuose lietuviui sunku atrasti stabilumą, tačiau paskutinis etapas „Ternana“ klube teikia vilčių.
„Man tikrai nepatinka ta dinamika, bet jau tokios situacijos susiklostydavo, – gūžtelėjo pečiais futbolininkas. – Kai turėdavai kokį sunkesnį pusmetį, mažiau žaisdavai, tekdavo keisti klubą. Būdavo ir atvirkščiai – turi gerą klubą, tokiu atveju tenka išvažiuoti į aukštesnę lygą. Bet man, asmeniškai, tikrai geriau likti bent vieneriems metams klube.“
E. Dubickas savo karjeros pamatus lipdo daugiausia rungtyniaudamas „Serie C“ lygoje žaidžiančiuose klubuose. Kaip vieną sunkiausių momentų lietuvis prisimena etapą Katanijos „Calcio“ komandoje, kuriai atstovavo nuo 2023 metų rugpjūčio iki 2024 metų sausio.
„Ten praleidau pusmetį, bet sąlygos buvo tikrai labai prastos. Nors klubas labai garsus, labai žymus, tikslai buvo labai aukšti, bet sąlygos buvo labai nekokios. Ir pačiai komandai nesisekė, o ten sirgalių bazė yra labai didelė. Būdavo taip, kad po pralaimėtų rungtynių negalėdavai niekur išeiti... Ten tikrai nebuvo geras pusmetis“, – pripažino futbolininkas.
Ilgą laiką E. Dubickas priklausė „Pisa“ klubui, kuris šiais metais perkopė iš „Serie C“ į „Serie B“ lygą, tačiau bemaž visą laikotarpį nuomos pagrindais rungtyniavo kitose Italijos komandose. Šiemet lietuvis galiausiai pasirašė kontraktą su „Ternana“ ekipa, kurioje jau spėjo pasižymėti 6 įvarčiais ir atlikti 2 rezultatyvius perdavimus.
„Pasiūlymą gavau vasarą. Esu dirbęs su klubo treneriu – jis manimi susidomėjo, pasikvietė į klubą. Kadangi gerai pažinojau trenerį, žinojau, kad jis gali man duoti daug minučių, pasitikėjimo, todėl nusprendžiau vykti ten. Kaip matome dabar, tai buvo geras sprendimas“, – dalijosi E. Dubickas.
Puolėjo teigimu, Italijos futbolas – jam prie širdies, o artimiausias siekis – pakilti iš „Serie C“ lygio aukštyn.
„Itališkas futbolas susideda iš daug taktikos, tai man labai patinka. Ir šalis labai gera, smagu ten gyventi. „Serie B“ lygoje žaidžiant jaučiasi, kad tikrai gyveni futbolu, visa atmosfera, stadionai, aišktės tikrai labai aukštame lygyje. „Serie C“ lygis irgi neblogas, bet iš jo norėtųsi „išlipti“ ir kilti aukštyn“, – pripažino futbolininkas.
(Ne)konfliktas su Ivanausku ir kova už komandą
Kol kas penkerias rungtynes su Lietuvos rinktinės marškinėliais sužaidęs E. Dubickas debiuto sulaukė nacionalinę komandą treniruojant Valdui Urbonui. 2021 metų vasarą puolėjas į aikštę žengė draugiškose rungtynėse su Ispanija, kuriai lietuviai tąkart pralaimėjo 0:4.
„Tai buvo vaikystės svajonė – nuo mažens svajodavai užsivilkti Lietuvos marškinėlius. Rungtynės tikrai įsiminė, buvo išskirtinis gyvenimo momentas“, – apie patirtį nedaugžodžiavo futbolininkas.
Rinktinės vairą perėmus Valdui Ivanauskui, žiniasklaidoje buvo pasirodęs trenerio komentaras apie jo ir paties E. Dubicko galimą konfliktą – anuomet strategas teigė, jog puolėjas netinkamai komunikavo apie savo (ne)atvykimą į stovyklą ir galimai uždarė savo duris į nacionalinę komandą.
Paklaustas apie tąkart susiklosčiusią situaciją, E. Dubickas taip pat neišsiplėtė: „Nebuvo jokio konflikto. Asmeniškai neturiu nieko blogo pasakyti.“
Pirmadienį puolėjas kartu su Lietuvos rinktine užbaigs futbolo metus – Amsterdame laikys elitinės Nyderlandų rinktinės iššūkį.
„Žaisti prieš tokį varžovą ypač smagu – susitinki su geriausiais žaidėjais pasaulyje, išbandai save, pasitikrini jėgas, – atviravo E. Dubickas. – Prieš tokią ekipą rungtyniaujant reikia išlikti komanda, nesubyrėti, būti kompaktiškiems aikštėje ir neleisti lengvai varžovams užpulti. Reikia būti agresyviems, žaisti savo žaidimą ir laikytis plano. Visa tai darant galima kažką išspausti.
Svarbiausia būti komandiškiems. Aš pats toks esu – viską darau dėl komandos, o asmeniniai siekiai, įvarčiai, kiti rodikliai ateina automatiškai, kai viską darai dėl komandos.“
