Lietuvos futbolo rinktinė pasitinka paskutiniuosius šių metų išbandymus – draugiškas rungtynes su Izraeliu ir atrankos susitikimą su Nyderlandais. Prieš rinktinių langą vyriausias treneris Edgaras Jankauskas atviravo apie žaidimą prie tuščių tribūnų, aptarė per ilgai užsitęsusią nesėkmių seriją ir Izraelio komandos specifiką.
Lietuvos rinktinė metus užbaigs dviem susitikimais – ketvirtadienį lietuviai draugiškose rungtynėse Kaune stos į kovą su svečiais iš Izraelio, o pirmadienį Amsterdame vyksiančiame susitikime su Nyderlandais užbaigs atrankos į pasaulio čempionatą ciklą.
Tiesa, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius pranešė, jog dėl saugumo ir indikacijų apie galimus neramumus akistatos su Izraeliu metu, rungtynės Dariaus ir Girėno stadione ketvirtadienį vyks prie tuščių tribūnų.
„Po visų susitikimų su apsaugos atstovais, savivaldybe, „Vyčio tribūnos“ sirgaliais, buvo priimtas sprendimas, kad rungtynės vyks už uždarų durų – jos vyks be žiūrovų, – teigė E. Stankevičius. – Toks sprendimas priimtas pasikalbėjus su visomis suinteresuotomis pusėmis. Žinome, kad Kaune buvo išduotas leidimas piketui, buvo indikacijų iš apsaugos, kad gali būti tam tikros vėliavos, tam tikri baneriai, plėšoma, galbūt bandoma ir deginti, todėl tikrai nesinorėjo nuskambėti Europoje dėl rungtynių saugumo neužtikrinimo.“
Taip pat skaitykite
Rinktinės vyriausiasis treneris dalijosi, jog tiek jis, tiek komanda pritarė LFF priimtam sprendimui, nes šioje situacijoje svarbiausia yra užtikrinti visokeriopą saugumą.
„Tokios jau aplinkybės. Žinome, kas dedasi pasaulyje, kokia yra geopolitinė situacija ir čia mes savo nuomones laikomės sau ir visiškai pritariame galutiniam sprendimui – jis buvo gerai apmąstytas ir priimtas tam, kad būtų užkardytos visos galimos provokacijos, kai yra ryškios ir reikšmingos indikacijos, kad jos gali būti, – dalijosi E. Jankauskas. – O žaidimas prie tuščių tribūnų – aišku, tai yra kitoks žaidimas, bet visi tie, kurie žais, jau yra žaidę ir prie tuščių tribūnų ir čia nieko mums naujo nebus (šypteli).“
Nors vilčių patekti į 2026 metų pasaulio čempionatą Lietuva jau nebeturi, rinktinės stratego teigimu, kiekvienos rungtynės yra kova ir bandymas nutraukti šiuo metu jau 15 nelaimėtų rungtynių vyraujančią seriją. E. Jankauskas pirmadienį taip pat aptarė sudėties pasirinkimus, Artūro Dolžnikovo incidentą sekmadienio rungtynėse klube ir Izraelio komandos specifiką.
– Treneri, paskutinis langas šiais metais, šioje atrankoje. Ar šį kartą buvo lengviau sudaryti žaidėjų sąrašą?
– Paskutinis langas galbūt ypatingas tuo, kad dauguma A lygos komandų jau savo tikslus buvo pasiekę prieš kelias savaites ir žaidėjams išlaikyti tą motyvacinį lygį turbūt irgi buvo iššūkių. Labai norėjosi ir mes bendravome su žaidėjais, kad jie būtų profesionalūs ir tas žaidybinis lygis nekristų iki paskutinių sezono rungtynių. Mums labai svarbu buvo, kad A lygos žaidėjai būtų žaidybiniame režime.
Dėl užsienyje žaidžiančių – tai mažai galime kontroliuoti. Visada norisi, kad jie turėtų daugiau žaidybinio laiko, daugiau minučių, bet iškvietimai buvo išsiųsti savaitę po praėjusių rungtynių. Kas ten vyko per tas savaites po to, tai jau nieko nepadarysi. Yra žaidėjų, kurie per mažai sužaidė, bet čia jau nieko nepadarysi. Vykintas Slivka jau nebeatvyks – tai, ko gero, surišta su startinės vietos praradimu jo komandoje ir nusprendėme, kad šiame cikle jo neturėsime. Visada yra šiokių tokių iššūkių, bet yra, kaip yra. Su šiais žaidėjais mes ruošiamės ir žaisime dvejas rungtynes.
– Ar rungtynės su Izraeliu bus pasiruošimas pirmadienio dvikovai, kuri vyks Amsterdame su Nyderlandais?
– Mums kiekvienos ateinančios rungtynės yra svarbiausios ir aš tikrai nebandau apgaudinėti jūsų ar savęs, tikrai sekančios rungtynės yra svarbiausios, nes jos yra tos, kurios gali nutraukti mūsų nesėkmingą seriją, kuri yra užsitęsusi per ilgai. Visi mes norime prie to gerėjančio žaidimo pergalių ir gerų emocijų, nes tai yra svarbu tai emocinei sveikatai. Į šias rungtynes žiūrime labai rimtai, o po to ruošimės kitoms. Svarbiausios yra ateinančios rungtynes.
– Kalbant apie žaidėjų pasirinkimus, Sigitas Olberkis, Domantas Šimkus – gal pakomentuotumėte šiuos du žaidėjus?
– Jie yra žaidybiniame ritme, žaidžia geresnio lygio čempionatuose nei A lyga, Domantas žaidžia ir Europos turnyruose, Sigitas – Albanijos aukščiausioje lygoje, turi daug žaidybinio laiko, yra geroje formoje. Manau, kad jų pasirodymas ir duoda jiems vietą rinktinėje. Aš pasikartosiu – patys žaidėjai nusprendžia, kas paklius į sąrašą ir didžiausias nuopelnas ir įtaka jų pačių, o ne kažkokie kiti šalutiniai faktoriai.
– Koks bus tikslas draugiškose rungtynėse – klausimas ne apie pergalę, bet ką norėtųsi išbandyti ir pamatyti aikštėje?
– Pirmas tikslas yra pergalė, geras žaidimas, kuris verstų mus į pergalę, kurių mes esame pasiilgę ir ištroškę. O apie išsibandymą – na, tie, kurie išeis į aikštę, tuos ir išbandysime ir kiekvienos rungtynės, kurios yra, jas skiria kelios savaitės, kur žaidėjai per šį laiką grįžta į klubus, yra visai kitokia aplinka, kitokie susitarimai, filosofija. Kiekvienos rungtynės yra išbandymas ir komandai, ir kiekvienam žaidėjui. Tokia yra rinktinės darbo specifika. Kiekvienos rungtynės mums yra rimtas išbandymas.
– Ar per šią savaitę neatsirado kokių traumų?
– Negirdėjau, kad kas būtų nutikę. Ko gero didžiausią emocinę traumą bus patyręs A. Dolžnikovas (juokiasi). [Rinktinės žaidėjas sekmadienio rungtynėse klube už tyčinį žaidimą į varžovą užsidirbo raudoną kortelę – LRT past.]
Závěr zápasu mezi Olomoucí a Pardubicemi se doslova vymkl kontrole! 😳
— Oneplay Sport (@oneplaysportcz) November 9, 2025
Celý incident začal po souboji mezi Dolžnikovem a Mahutou a sudí musel tasit červené karty. No, podívejte se sami.. 👆#OneplaySport | #ChanceLiga pic.twitter.com/Ssv2IXjibS
– Kaip vertinate tą epizodą?
– Žinant Artūrą, kažkada užverda ta galvelė ir sprogsta emocijos. Nemalonus epizodas, bet labai norisi tikėti, kad čia bus paskutinis toks epizodas jo karjeroje. Aišku, emocijos, noras, nugalėtojo mentalitetas, kuriuo ypač pasižymi Artūras, kartais sužaidžia prieš jį. Sunku išstovėti prieš tokio pobūdžio provokacijas, bet reikia valdytis ir tai nėra geras atsakas. Belieka pasijuokti, pasidaryti išvadas ir susimokėti (perkeltine prasme) savo poelgio pasekmes. Svarbiausia po tokių epizodų pasidaryti išvadas.
– Kokia komanda yra Izraelio rinktinė, kuo ji pasižymi?
– Lengviausia juos palyginti su balkanais. Mėgsta technišką futbolą, daug lietimų, vienas prieš vieną žaidžia, net ir jų čempionatas toks ypatingas – baigiamose žaidimo stadijose viskas vyksta, atrodo, kaip ledo ritulyje, kur trys žaidėjai eina prieš du gynėjus baudos aikštelėje ir žaidžia sienelėmis. Jie propaguoja technišką futbolą, mėgsta mažas erdves, sugeba iš jų išlįsti, išsivynioti, turi labai techniškų žaidėjų. Ieško driblingų, kur galėtų apvesti žaidėjus. Manau, kad prieš tokio žaidimo stiliaus komandą mes turime būti pasiruošę, nes tas teorinis laikas, kuris bus skirtas komandos analizei, turi būti labai gerai išnaudotas. Turime būti pasiruošę, nes šita komanda ieškos savo momentų.
Gynyba – galbūt čia yra jų silpniausia grandis, nes čia klysta, tai galbūt surišta su per dideliu pasitikėjimu, kur net gynėjai bando išsidriblinguoti, apsivedinėti puolėjus, tai toks rizikos lygis labai aukštas jų gynyboje. Manau, kad tai irgi galima išnaudoti. Bet, vėlgi, nė viena komanda šitame lygyje nesuklys, jei jos nepriversime to padaryti. Kad priverstume juos suklysti, reikia kurti spaudimą, reikia kilti į viršų, būti drąsiems ir kuo daugiau kontroliuoti kamuolį. Tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos mes keliame prieš kiekvienas rungtynes – padidinti kamuolio kontrolės procentą, kad jaustumėmės užtikrinti žaidime. Prieiti prie baudos aikštelės mes jau gebame net ir su ženkliai stipresnėmis rinktinėmis, o dabar reikia akcentuoti ir aštrinti tą atakų užbaigimą.
