Pinigų dalybos – karščiausia tema sporto pasaulyje. Pristačius naujos Nacionalinės sporto tarybos gaires – dar daugiau sumaišties. Žadama vėl keisti nusistovėjusį sporto finansavimo modelį, tačiau reformos priešininkai įžvelgia interesų konfliktą, kai sprendimus diktuos vienai organizacijai lojalūs delegatai.
Valstybės sporto politiką įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldi Nacionalinė sporto agentūra (NSA), kurioje sutelktos visos šalies sporto finansavimo funkcijos. Pagal naują siūlymą, agentūra būtų sujungta su Nacionaline sporto taryba, kai kurios funkcijos perleidžiamos Lietuvos sporto centrui.
Tokiu būdu būtų išvengta esą vienasmenių sprendimų. Nauju projektu siūloma, kad septynios organizacijos teiktų 18 kandidatų – vadinamųjų rinkikų, iš kurių ministras pasirinktų devynis Sporto tarybos narius.
„Įstatymo projekte numatyta, kad rinkikų bus devyni ir jie visi atstovaus sporte vyraujančioms sritims – nuo neįgaliųjų, fizinio aktyvumo, sportininkų teisių atstovo, sporto mokslo, olimpinių ir neolimpinių sporto šakų ir organizacijų, taip pat vienas rinkikas priklausys organizacijų kvotai, kurie nepatenka į mano ką tik išvardytas“, – situaciją aptaria Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
Po du rinkikus turėtų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir beveik septynias dešimtis federacijų vienijanti, anksčiau olimpinį komitetą palaikydavusi Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Projekto kritikai skaičiuoja, kad reali komiteto įtaka gali išaugti iki šešių rinkikų iš devynių, būsiančių taryboje, ir primena nepaklusnumo kainą.
Keturios federacijos, oponavusios Dainos Gudzinevičiūtės valdomai LTOK organizacijai šiemet prarado olimpinio komiteto finansavimą – po keturiasdešimt tūkstančių eurų. Visos priklauso sporto įstatymo pakeitimus dėl vadovų rotacijos pateikusiai Nacionalinei sporto federacijų asociacijai.
„Todėl ši pertvarka, kuri vyksta, man ji kelia abejonių – ar nebus bandoma įstumti visas sporto federacijas į tokią situaciją, kad turėtum rodyti tam tikrą paklusnumą, – dvejoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Ne dėl savo rezultatų, ne dėl savo vadybos, ne dėl kitų dalykų, kurie apibrėžti teisės aktų kriterijuose. Bet nuo prielankumo ar nuolankumo tiems, kurie, galimai, tuos finansus skirstys.“
Skirstydama lėšas NSA vadovaujasi pačios ministerijos patvirtintais kriterijais. Kai kurie sportininkų atstovai klausia, kam reikia naujos organizacijos, kai galima tobulinti veikiantį modelį.
„Kad federacijoms mažės finansavimas, tai netiesa, – pabrėžia G. Grybauskas. – Kalba eina apie administracijos galių pastiprinimą vardan skaidrumo ir efektyvesnio lėšų įveiklinimo, ypač fizinio aktyvumo srityje.“
Tuo tarpu pasaulio rekordininko disko metiko Mykolo Aleknos treneris Mantas Jusis dalijasi, jog tokie pokyčiai atneš daugiau chaoso nei naudos.
„Jokių reformų dabar nereikia ir nereikia jokių perversmų daryti, nes artėja Los Andželo olimpinės žaidynės. Viskam pasikeitus bus labai daug chaoso. O tobulinti, aišku, galima. Kad sportininkai, jeigu išvažiuoja į olimpines žaidynes, gautų stipendiją. Dabar jaunimas gauna stipendiją, būtų galima gydytojus įtraukti daugiau į sportinę veiklą, motyvuoti juos premijomis, kaip buvo anksčiau. Grąžinti 25 procentus medicininiam personalui. Yra tų dalykų, kur galima tobulinti“, – teigia M. Jusis.
Viceministras pripažino, daug nepasitenkinimo NSA veikla kilo iš didžiausios skėtinės organizacijos, Dariaus Šalūgos vadovaujamos Sporto federacijų sąjungos.
Tuo tarpu disko metikų Mykolo ir Martyno Aleknų trenerio pasipiktinimą sukėlė Sporto įstatymo projekte atsiradęs siūlymas atsisakyti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus nevyriausybinių organizacijų vadovams. Būtent jos teiks rinkikų kandidatūras Sporto tarybai ir, galbūt, turės įtakos skirstant sporto lėšas.
„Dabar vyksta visiškas chaosas, nes niekas nežino kaip, kas ir kodėl vyksta ta reforma. Niekas nesikreipia nei į sportininkus, nei į trenerius – tuos, kurie ir pasiekia rezultatų. Net nesikreipia į didžiausias federacijas, kurios garsina Lietuvos sportą, – atvirauja M. Jusis. – Man labai keista, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga turi lemiamą kažkokį žodį ir daro sporto reformas, kur pats vadovas yra teistas už kyšininkavimą. Tai man nesuprantami dalykai, kodėl taip vyksta Lietuvos sporte.“
Kitą savaitę rengiamas Sporto tarybos posėdis. Viceministras sako, sporto finansavimo kriterijai nesikeis. Oponentai atkerta – bandymų juos keisti neseniai būta, atsitraukta, tik sukilus sporto šakų federacijoms.
