Talento įplieksta viltis ir skaudžių traumų sutrypta svajonė – tai scenarijus, kurio, jei tik galėtų, išvengti norėtų kiekvienas. Jį išgyvenęs bei nuopuolių ir pakilimų patyręs geriausias 2015 metų Lietuvos futbolininkas Lukas Spalvis kalbėdamas apie savo karjeros kelią neslėpė apmaudo: „Per greitai viskas baigėsi.“
Viešojoje erdvėje skambiai aptarinėta vilniečio karjera sužibo greitai, tačiau lygiai taip pat greitai ir užgeso – vieną po kitos galimybes ėmusio futbolininko kelią galiausiai užkirto traumų virtinė, privertusi futbolo batelius ant vinies kabinti anksčiau, nei norėjosi.
Oficialiai profesionalaus futbolininko karjerą L. Spalvis baigė 2021 metų rudenį po įtempto laikotarpio „Kaiserslautern“ klube Vokietijoje. Tuo metu jam buvo vos 27-eri.
„Liūdna – kažkaip per greitai viskas baigėsi. Gal per greitai ir per gerai viskas ėjosi, – kalbėdamas LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ apmaudžiai šyptelėjo pašnekovas. – Kaip greitai užbėgo, taip greitai viskas ir nukrito. Bet šaukštai po pietų – nuo to laiko prabėgo daug metų, tas etapas baigtas, todėl žiūrime toliau.“
Po karjeros pabaigos, kaip pripažino pats, L. Spalvis kurį laiką buvo dingęs iš futbolo žemėlapio, tačiau dabar į jį grįžo, tik jau kitu amplua – vasaros pabaigoje vilnietis įkūrė „Kaunas City“ vaikų akademiją, kurioje mažuosius futbolininkus treniruoja pats.
„Šiuo metu, ačiū Dievui, futbolo savo gyvenime vėl turiu labai daug. Kurį laiką buvau tikrai dingęs, bet grįžau prieš pusmetį į Lietuvą. Turėjau idėją įkurti akademiją – ją turėjau jau seniai, ruošiausi ir pagaliau tai pavyko įgyvendinti. Kol kas dar labai neseniai pradėjome – prieš porą mėnesių, bet aplink turiu gerą komandą, turime daug tikslų, daug idėjų, todėl tikiuosi, kad viską pavyks įgyvendinti. Šiuo metu tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau.“
Geriausias 2015 metų šalies futbolininkas LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ prisiminė trumpą, bet ryškią savo karjerą, atviravo apie futbolo užkulisius tiek klubuose, tiek Lietuvos rinktinėje ir dalijosi lietuviško futbolo vizija.
„Į Lisaboną atvykau ne į žaidėjus žiūrėti“
Akademijoje Vokietijoje tobulėjęs L. Spalvis pirmąjį profesionalaus futbolininko kontraktą pasirašė 2013 metų vasarą su „Aalborg“ klubu, kurio marškinėlius vilkėdamas jau pirmaisiais metais tapo Danijos čempionu ir laimėjo šalies taurę, o vėliau tapo ir rezultatyviausiu lygos žaidėju. Įvertinimo L. Spalvis sulaukė ir Lietuvoje – 2015 metais išrinktas geriausiu šalies futbolininku.
Įspūdingą triumfą vilnietis pasiekė, kai jam tebuvo 19 metų – toks amžius, pasak pašnekovo, tuo metu neleido iki galo suvokti, kokį kelią jam jau pavyko nužygiuoti profesionaliame futbole.
„Kai tapau čempionu, dar net nebuvau dvidešimties, – purtydamas galvą šyptelėjo L. Spalvis. – Nežinau, dabar pagalvojus, tuo metu dar nelabai suvokiau, kas vyksta, kas atsitiko, tiesiog atrodė faina. Tuo metu buvome labai gera komanda, visi labai gerai sutarėme, buvome šeimyniškas klubas. Mes tiesiog mėgavomės žaisdami futbolą. Laimėjome čempionatą, pasidžiaugėme, laimėjome ir taurę. Tiesiog tuo metu nesupratome, kas įvyko.
Dabar „Aalborg“ žaidžia antroje lygoje ir po 2014 metų nieko nėra laimėję. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 10 metų ir tik dabar suprantu, ko mes iš tikrųjų pasiekėme ir kokio dydžio tai triumfas buvo klubui – ypač tokiam mažam. Nors mes tada sau neatrodėme maži, žaidėme su visais, laimėjome, viskas sekėsi.“
Po trejų Danijoje praleistų metų L. Spalvį pasiekė siūlymas iš futbolo grando Lisabonos „Sporting“ klubo, tačiau svajonės išsipildymą žaisti tarp elito sustabdė užklupusios traumos. Pasiruošimo sezonui cikle futbolininkas patyrė sunkią traumą – trūko dešinio kelio kryžminiai raiščiai ir plyšo meniskas, tad debiutuoti „Sporting“ klube lietuviui taip ir nepavyko.
„Tas laikotarpis ir truputį skanus, ir nelabai. Aišku, tai buvo kažkas iš fantastikos srities – ypač tie metai, kai portugalai tapo Europos čempionais. Šiandien jau suprantu, kur buvau, bet tuo metu tokio suvokimo nebuvo. Tave nupirko, atvažiavai, treniravaisi, darei savo darbą – neatrodė labai įspūdinga.
Vis tiek esi jaunas, laimėjai tą, laimėjai aną, persikėlei. Aš ten vykau ne į žaidėjus žiūrėti ir ne kartu rūbinėje sėdėti. Nebuvo tokio tikslo – atėjau savo darbo dirbti, norėjau pats tobulėti ir daugiau siekti. Tačiau tik dabar suprantu, koks ten buvo lygis ir žaidėjų, ir visos organizacijos. Bet į viską galima žiūrėti su šypsena, prisiminimai tikrai labai smagūs, tokie – tik kartą gyvenime.“
Pokalbio metu buvęs futbolininkas pripažino, kad profesionaliai karjerai reikalingas tiek talentas, tiek darbas, o sėkmingiems žingsniams žengti reikia išnaudoti kiekvieną kelyje pasitaikiusį šansą.
„Manau, kad čia yra visko mišinys. Aš nuo jaunystės labai savimi tikėjau, žinojau, kad galiu ir niekas labiau už mane patį tuo netikėjo. Bet futbole, kaip visada, ypač pereinant iš jaunimo į vyrų futbolą, tikrai reikia pataikyti – kad ir treneris būtų geras, kad klubas pasitikėtų. Daug niuansų, bet man tiesiog taip sukrito kortos. Kai gauni šansą, svarbiausia jį išnaudoti. O tą šansą, manau, kiekvienas anksčiau ar vėliau gauna. Bet turi turėti ir talento, turi truputį ir pasisekti, galbūt tinkamu laiku tinkamoje vietoje turi atsidurti. Susideda daug dalykų, manau, kad man jie visi taip ir sukrito“, – atviravo L. Spalvis.
„Pabaigoje labiau galva palūžo, o ne kūnas“
2018 metų vasarą buvęs futbolininkas, pasibaigus kontraktui su „Sporting“ klubu, išvyko į Vokietiją, kur prisijungė prie „Kaiserslautern“ komandos. Deja, ten koją tolesnei karjerai ir vėl kišo sveikatos problemos, santykiai su klubu pasidarė įtempti, tad po trejų metų kontraktas pasiekė galiojimo laiką ir L. Spalviui teko svarstyti kitas karjeros galimybes.
2021-aisiais jis dar galvojo grįžti į didįjį futbolą – žiniasklaidoje buvo pasirodžiusių kalbų apie jo atvykimą į „Panevėžio“ klubą, tačiau galiausiai savo futbolininko kelionėje L. Spalvis padėjo tašką.
„Buvau dar jaunas, apie karjeros pabaigą tikrai nemąsčiau. Situacija buvo labai sudėtinga – jei pasakočiau, labai daug užkulisinės informacijos reikėtų išduoti, – šyptelėjo buvęs futbolininkas. – Vokietijoje dar turėjau sutartį, bet jau kaip ir kalbėjome su „Panevėžiu“. Esmė buvo ta, kad aš dar norėjau žaisti, o Vokietijoje man sakė, kad nelabai leis, nes tiesiog buvo klampi padėtis. Futbole taip jau būna – gal mano alga buvo per didelė, pasikeitė treneriai, direktoriai, nauji žmonės pertvarkė klubą, o aš buvau nuo senų laikų likęs, kuris jau buvo „nurašytas“. Bandžiau išspręsti šitą situaciją, bet, kaip žinome, neišėjo.“
Per karjerą buvęs futbolininkas išgyveno daug skaudžių traumų – vilniečiui keliskart buvo nutrūkę kryžminiai kelio raiščiai, plyšęs meniskas, jis taip pat išgyveno dešiniojo kelio sąnario kremzlės pažeidimą.
„Ne paslaptis, kad karjerą nusprendžiau užbaigti dėl traumų. Kai turėjau pirmąją kryžminių traumą, tada labai lengvai su tuo susitvarkiau – tiesiog buvau dar jaunas, turėjau daug energijos, daug pozityvumo. Bet paskui prasidėjo daugkartinės traumos – kryžminiai, vėl kryžminiai, kremzlė. Buvo visko per daug.
Nenoriu sumeluoti, bet per penkerius metus turėjau gal penkias operacijas. Pabaigoje labiau galva palūžo, o ne kūnas – tikrai nebesusitvarkiau, nes reabilitacijos buvo ilgos, skausmingos ir po kurio laiko nebesupratau, ar futbolą žaidžiu, ar visą dieną baseinuose sėdžiu ir darau dalykus, kurie tiesiogiai nesusiję su futbolu. Manau, kad palūžau psichologiškai ir nebeturėjau tam jėgų“, – pripažino L. Spalvis.
Pašnekovas atviravo, kad prisiminus kelią futbole užplūsta dvejopos emocijos – liūdesys, kaip greitai viskas baigėsi, bet kartu ir džiaugsmas, jog šią patirtį, kad ir kokios aplinkybės ją suptų, pavyko išgyventi.
„Kartais tikrai apie tai pagalvoju, – šyptelėjo buvęs futbolininkas. – Iš vienos pusės liūdna, iš kitos gal ir linksma – su Lietuvos rinktine daug apkeliauta, daug šalių pamatyta, daug žmonių sutikta iš įvairių šalių – ir Portugalija, ir Danija, ir Vokietija. Iš žmogiškos pusės labai daug pasiimta – ir pažinčių, ir draugų, su kuriais iki šiol bendrauju. O iš futbolo pusės kažkaip liūdna – per greitai viskas baigėsi. Gal per greitai ir per gerai viskas ėjosi. Kaip greitai užbėgo, taip greitai viskas ir nukrito. Bet šaukštai po pietų – nuo to laiko prabėgo daug metų, tas etapas baigtas, todėl žiūrime toliau.“
Paklaustas, ar žvelgdamas atgal į savo karjerą ką nors keistų, L. Spalvis pripažino – galbūt kai kurie priimti sprendimai tikrai galėjo būti kitokie.
„Dabar galima tik spėlioti. Aišku, buvo galima kitokius sprendimus priimti – galbūt finansiškai geresnius, galbūt reikėjo eiti į kitą lygą – nebūčiau atvažiavęs, galbūt nebūčiau susitraumavęs. Bet čia tokie dalykai – kas būtų, jeigu būtų... Nelabai yra atsakymo. Gal būčiau kitaip gyvenęs – jaunas tikrai buvau labai padūkęs, dabar daryčiau daug ką kitaip. Bet iš futbolo pusės – nežinau, sunku atsakyti“, – atviravo buvęs futbolininkas.
Futbolas iš masinio turėtų žengti į profesionalų
Su Lietuvos nacionalinės rinktinės marškinėliais L. Spalvis spėjo sužaisti 21 rungtynes, per kurias pelnė du įvarčius – prieš San Mariną ir Lenkiją. Buvęs futbolininkas nacionalinėje komandoje žaidė 2014–2017 metų laikotarpiu, per kurį treniravosi pas skirtingus strategus, įskaitant ir dabartinį rinktinės vyriausiąjį trenerį Edgarą Jankauską.
„Aš jau tada sakiau, kad Edgaras [Jankauskas] tikrai buvo geriausias rinktinės treneris, su kuriuo aš asmeniškai dirbau, – dalijosi L. Spalvis. – Manau, kad ir dabar jis tęsia gerą darbą – pas jį visa aplinka labai profesionali ir, nepaisant rezultatų, jis tinkamas žmogus šiai rinktinei. Jei daro projektą, manau, nereikėtų trukdyti – reikia tiesiog leisti žmogui dirbti, nes jis žino, ką daro.
Tais laikais rinktinės žaidimas gal nuo Edgaro ir pradėjo keistis – prieš tai futbolas buvo gynybinis, viskas paremta gynyba, kontratakomis. Mentalitetas būdavo toks: „Svarbiausia nepraleisti, o jei praleisime, tai kuo mažiau.“ (Juokiasi) Dabar tikrai nebėra tokio atvejo – matosi, kad rinktinė su visais žaidžia atvirai, kad ir su tais pačiais Nyderlandais. Tiesiog pakeistas futbolo stilius ir mąstymas, kad kamuolį reikia išlaikyti ir žaisti puolime. Tais laikais nebūtinai taip viskas buvo.“
Paklaustas, kaip įsivaizduoja Lietuvos futbolo ateitį, L. Spalvis pabrėžė – vertėtų iš masiškumo žengti į profesionalumą.
„Tikrai matosi, kad susidomėjimas futbolu yra masinis, todėl dabar gal labiau reikėtų stengtis iš to masinio daryti profesionalų kelią – kad būtų stiprios jaunimo lygos. Manau, ypač svarbus yra U16, U17, U18 etapas, kai yra 2–3 metų perėjimo į vyrų futbolą periodas. Reikėtų viską sudėlioti taip, kad ir A lygoje jauniems futbolininkams klubai duotų šansą, kad jie sklandžiai pereitų į vyrų futbolą. Manau, tai svarbiausi dalykai. Stebėdamas, kaip dabar tiek federacija, tiek Lietuvos futbolas dirba ir vystosi, manau, kad viskas tik gerės“, – vylėsi buvęs futbolininkas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Čempionų pietūs“ įraše
