Naujienų srautas

Sportas2025.07.12 15:45

Eurolygos vadovas Motiejūnas – apie Dubajaus rinkos galimybes ir optimizmą dėl NBA

Martynas Nesavas, LRT.lt 2025.07.12 15:45
00:00
|
00:00
00:00

Vilniuje vykstančioje „B8 Summit“ konferencijoje į klausimus dvi valandas atsakinėjo Eurolygos vadovas Paulius Motiejūnas. Įsibėgėjant darbams prieš naująjį Eurolygos sezoną bene dvi karščiausios temos yra Dubajaus klubo debiutas Eurolygoje ir NBA plėtros Europoje planai.

„Blogiausias scenarijus būtų dar viena nauja lyga“, – apie NBA planus plėstis Europoje kalbėjo P. Motiejūnas.

Priminsime, kad kovo pabaigoje FIBA ir NBA oficialiai paskelbė, jog kartu ieško galimybių sukurti naują profesionalią vyrų krepšinio lygą Europoje, kuri leistų šį sportą pažinti daugiau Europos sirgalių ir paspartintų šio žaidimo augimą visame žemyne.

NBA komisaras Adamas Silveris ir FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis buvo surengę spaudos konferenciją apie galimą naujos krepšinio lygos kūrimą Europoje. Pasak A. Silverio, potencialiai tai galėtų būti šešiolikos komandų lyga.

Kaip teigė NBA komisaras, galbūt dvylika komandų būtų nuolatinės, o keturios kitos ekipos kiekvienais metais būtų keičiamos pagal sportinį principą.

„Gal NBA pasakys, kad nenorime to daryti, gal darysime kartu. Blogiausias scenarijus būtų dar viena nauja lyga. Jei atsiras dar „NBA Europe“, žiūrovai nesupras, kur ir ką žiūrėti. Tai yra ne tik apie sirgalius – galime kalbėti apie transliacijas, rėmėjus.

Idealu būtų pradėti su renginiais kartu – pavyzdžiui, Bostono „Celtics“ susitiktų su Atėnų „Panathinaikos“. Suprantu, kad NBA niekada nieko nedarė kartu su kažkuo. Jie visada pradėdavo naujas lygas. Turi daryti dalykus kitaip, nei darei prieš tai. Mano požiūris buvo – pirma surinkime pinigus, tada juos suskirstykime. Pažiūrėkime, kokia vizija yra geriausia“, – kalbėjo P. Motiejūnas.

Dar šį birželį kalbėjęs, kad pokalbiai su NBA buvo „konstruktyvūs“, P. Motiejūnas teigė, kad lieka optimistiškas dėl to, kad pavyks surasti bendrą ir naudingą susitarimą su NBA.

„Turime matyti didesnį paveikslą ir esu optimistiškas, kad jį matysime. Turėsime dar vienas derybas, kalbėsime, tam reikia laiko. Jei nebūčiau optimistiškas, nebūčiau geras žmogus šiam darbui“, – teigė P. Motiejūnas.

Kitame Eurolygos sezone rungtyniaus 20 klubų, taigi, prie lygos prisijungė 3 naujos komandos, nes iš lygos pasitraukia Berlyno ALBA. Prie lygos kitame sezone prisijungs Tel Avivo „Hapoel“, „Valencia“ ir naujokas „Dubai“.

Praėjusiame sezone jau Adrijos lygoje rungtyniavusi „Dubai“ ekipa yra Eurolygos žingsnis plėstis dar vienoje rinkoje – jau ir 2025 m. Eurolygos finalas vyko Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Ateitis yra šviesi. Matome, kad tai yra rinka, kurią galime atverti. Tikime, kad jau turime gerą produktą ir galime jį eksportuoti, ko niekada nedarėme. PAO žais Australijoje, futbolo klubai keliauja į Kiniją. Bet tai yra vienkartinis dalykas. Žinant, kiek jie investuoja į sportą Vidurio Rytuose, negali praleisti šanso ir turi rizikuoti. Jie turi gerą infrastruktūrą, tik neturi reikalingų žinių. Reikia įrankių ir jie augs. Sirgalių bazė gali juos sekti, bet per keletą metų vietiniai žaidėjai turėtų pradėti augti ir turėtume atskleisti krepšinio potencialą regione“, – apie plėtros akcentus kalbėjo P. Motiejūnas.

Nors Dubajus gali atverti finansines galimybes lygai, tačiau lieka atviras ir tolimų kelionių į ir iš šio regiono klausimas. Tiesa, P. Motiejūnas nemato didelių iššūkių.

„Adrijos lyga laukia mūsų kalendoriaus, kad galėtų sudėlioti savo, kad palengvintų jų keliones. Tą darėme su „Žalgiriu“ – tai yra užsakomieji skrydžiai. Tos komandos turi susiplanuoti kelis privačius skrydžius. Ypač galime pažvelgti į NBA, kiek ten reikia keliauti. Manau, kad tai yra senas požiūris. Dalykai keičiasi ir reikia prisitaikyti“, – dėstė Eurolygos vadovas.

Beje, kalbėdamas apie tolesnę lygos plėtrą, P. Motiejūnas pabrėžė, kad optimaliausias komandų skaičius lygoje būtų 24, tiesa, tada kiek keistųsi turnyro formatas.

„24 komandos. Jei pasieksime šį skaičių, turėsime konferencijas. <...> Norėtume tada išlaikyti derbius ir norime reguliuoti kelionių atstumus. <...>. Gal viskas keisis po šio sezono, bet turime jau bėdų su kalendoriumi. Esame įstrigę mąstydami, kad vietinės pirmenybės turi būti savaitgaliais, kad negali būti dvigubų savaičių, kad negalime pakeisti Europos ar pasaulio čempionato dienų“, – pasakojo P. Motiejūnas.

P. Motiejūnas teigė, kad Eurolygoje egzistuoja rinkos, kurios jau yra visiškai išnaudojamos ir įveiklintos, tačiau kiti regionai dar turi daug potencialo.

„Turime Baltijos šalis, Balkanus, Turkiją, Ispaniją, Graikiją – tai yra subrendusios rinkos. Tada turime kitas – Italiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, kuri labai atsilieka. Labai lengva žemėlapyje tai pamatyti, kad jei investuosime į tas kitas rinkas, turėsime didelį augimą“, – teigė Eurolygos vadovas.

„Kai nori mokytis, atsiverti sau naujus dalykus, tau nereikia motyvacijos“

Beveik dvi valandas trukusioje klausimų ir atsakymų sesijoje „B8 Summit“ konferencijos metu P. Motiejūnas nemažai pasakojo apie savo asmeninio augimo pamokas, patirtis, sukauptas dar vadovaujant Kauno „Žalgirio“ klubui.

P. Motiejūnas prisiminė, kad kiekviena šventė klube, po skambių pergalių, jam būdavo kaip papildomas darbas.

„Man kiekvienas šventimas su komanda yra tiesiog papildomas darbas. Aš švenčiu tik dirbdamas su komandomis. Man norisi, kad visi kiti turėtų daugiau malonumo. Kai pralaimi, iškart turi viską iš savęs išlieti“, – pasakojo P. Motiejūnas.

Buvęs „Žalgirio“ klubo vadovas prisiminė ir darbus organizacijos viduje.

„Svarbiausias yra tarpas prieš sezoną. Surenki komandą, visi dirba labai atkakliai, turi pasiruošiamąsias rungtynes, laimi prieš silpnesnes komandas, treneriui viskas patinka. Visada vertini trenerį tada, kai viskas yra labai gerai arba tada, kai viskas yra labai blogai. Stebi, ar jis kontroliuoji komandą, nes viskas yra labai permaininga krepšinyje. Man svarbu, kad treneris neprarastų kontrolės, svarbūs tie asmeniniai pokalbiai“, – patirtimi dalinosi P. Motiejūnas.

P. Motiejūnas pasakojo, kad būdamas klubo vadovu stengdavosi niekada tiesiogiai nesikišti į krepšinio reikalus, o atlikti tarpininko funkciją ir suvokti bendrą vaizdą tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

„Visada stengiuosi būti šešėliuose, stebėti, kas yra lyderiai. Turi turėti gerus žaidėjus, gerą štabą, bet turi būti visada šalia. Stebėti rungtynes, keliauti su komanda visur, turi keliauti. Bet aš niekada nesivėliau į krepšinio reikalus tiesiogiai. Visada nori, kad kiekvienas tavo darbuotojas galėtų pasirodyti vis geriau, stebi, ar žaidėjas žaidžia vis geriau, ar treneris pasiekia potencialą. Niekada neklausiu, kodėl kažkas žaidžia būtent taip, visada klausiu, ar jis žaidžia pagal potencialą“, – teigė P. Motiejūnas.

Su komanda daugiausia rungtynių stebėdavęs ir šalia aikštelės būdavęs P. Motiejūnas pasakojo, kad visada stebėdavo ir atsarginių žaidėjų suolelį: „Visada. Dažniausiai rėkdavau ant teisėjų tam, kad Jasikevičius ant jų nerėktų. Negalvojau, kad reikės tai daryti, bet to reikėjo. Stebi tuos, kas sėdi ant suolelio, ar jie stebi rungtynes, dažniausiai ant jų rėkdavau tam, kad jie liktų su energija, kad sektų rungtynes, kad išlaikytų tikėjimą.“

Konferencijos metu P. Motiejūno buvo paklausta, ar klubo vadovas būtinai turi turėti krepšininko duonos patirties – tai padeda ar kenkia?

„Tokia patirtis visada padeda. Didžiausia kliūtis yra keisti savo darbą. Reikia persijungti, reikia mokytis naujų dalykų, ne visada yra lengva. Tokia patirtis gali padėti, bet gali ir pakenkti <...>. Privalai kalbėtis su visais ir prieš sezoną, ir jo metu, ypač įsiklausyti į žaidėjo lūkesčius. Jei kažkas keičiasi, reikia kalbėti, nebūtinai tai reiškia, kad kažkas bus atleistas, gal reikia keisti lūkesčius ar tikslus. Jei žadi žaidėjui, kad jis bus lyderiu, kartais reikia tiesiogiai kalbėti.

Jie (į vadovaujamas pareigas klube perėję buvę krepšininkai – LRT.lt) mano, kad žaidėjai yra svarbesni už viską. Klube visi yra labai svarbūs, jei saugosi tik žaidėjus, negalėsi augti. Pačiame aukščiausiame lygyje, kai ateini, yra marškinėliai, viskas paruošta, jei viskas yra už tave padaryta, vėliau turi suprasti, kiek daug žmonių turi būti, kad tai būtų padaryta“, – pasakojo P. Motiejūnas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi