„Jos iš prigimties yra liūtės“, – savo auklėtinėms po aršios kovos komplimentų negailėjo Lietuvos moterų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Tomas Ražanauskas.
Antradienio vakarą Druskininkuose lietuvės itin atkaklioje UEFA tautų lygos akistatoje 0:1 (0:0) nusileido Juodkalnijos futbolininkėms. Į šias rungtynes moterų rinktinė žengė po įspūdingos penktadienį pasiektos pergalės, kai Azerbaidžane lietuvės net 5:0 palaužė varžoves.
T. Ražanausko treniruojama komanda C diviziono grupėje su trimis taškais liko trečia ir prarado galimybę pakilti į B divizioną.
„Visų pirma, noriu padėkoti merginoms už šią stovyklą, už rungtynes penktadienį Azerbaidžane ir už šią kovą, be abejo, kad išlaikėme intrigą iki paskutinės akimirkos. Gal ir ne visi tikėjosi iš mūsų tokio rezultato, bet aš tikrai esu patenkintas.
Tai, ką aš pamačiau atėjęs pirmą dieną į rinktinę prieš keturis mėnesius ir ką aš pamačiau dabar – jos turi potencialo, nereikia nuleisti galvos, reikia žiūrėti tik į priekį. Lai tai būna mums pamokos, iš kurių pasidarysime atitinkamas išvadas. Bet ir šios rungtynės parodė, kad susikūrėme progas, žaidėme drąsiai, nebijojome. Taip, gal kažkur ir pritrūko jėgų – suprantame, kad negalime žaisti kas tris dienas, nes Lietuvoje tokio tvarkaraščio niekas neturi, o tarptautiniame lygyje reikia jėgų.
Šiandien susikūrėme ne vieną progą – esu labai dėkingas merginoms už šią stovyklą, už visą ciklą. Jos buvo profesionalios. Nereikia bijoti svajoti, jos tikrai to buvo vertos. Jeigu yra galimybė kuriai nors išvažiuoti aukščiau žaisti, joms tai būtų didelis stimulas patikrinti save ir nuo to rinktinė būtų tik stipresnė“, – gražių žodžių komandai negailėjo strategas.
T. Ražanauskas savo auklėtines prilygino kovingoms liūtėms ir aptarė rungtynių eigą, pasirinktą startinį vienuoliktuką bei moterų futbolui skiriamą dėmesį.
– Kaip jums pavyko šiame lange atskleisti ir į aikštę perkelti tokį aršų ir kovingą moterų rinktinės veidą?
– Jos iš prigimties yra liūtės, tad kodėl jos negali būti aršios aikštėje? (Šypteli) Mes to ir norime, nes futbolas ir bendrai sportas, kaip čia jums gražiau pasakyti, nėra gerų mergaičių sportas – turi būti pikta, jeigu nori kažką laimėti. Yra du variantai – arba tu laimi, arba tu pralaimi. Kas ką suvalgys. Jos tikrai yra liūtės, jos šiandien norėjo laimėti – tą mačiau jų akyse. Ir penktadienį, kai žaidėme Baku, nebuvo lengva – buvo ir karštis, ir Azerbaidžano užduotis, kiek teko skaityti jų žiniasklaidoje, buvo mums įmušti kuo daugiau įvarčių. Jie mūsų neįvertino, nelaukė mūsų tokio agresyvaus futbolo, todėl buvo nubausti. Jie norėjo pasigerinti įvarčių santykį. O mūsų panelės tikrai tas rungtynes sužaidė kosmiškai – agresyviai, suprato mus, trenerius, ko mes norėjome. Čia gal šiek tiek pritrūko fiziškumo antrame kėlinyje, gal kažkiek matosi, kad Juodkalnijos rinktinė pagal kokybę yra geresnė už Azerbaidžaną. Balkanų futbolo – tiek moterų, tiek vyrų – yra gera technika. To gal kažkiek pritrūko, bet šiaip – fantastika. Esu patenkintas.
– Ką dar pozityvaus galima pasiimti iš šių rungtynių?
– Tai, kad jos tikrai gali žaisti. Reikia pasitikėti savimi, nereikia bijoti siekti aukštų tikslų, svajoti, ir eiti į aikštę drąsiai. Jeigu atiduodi visą save aikštėje, tai anksčiau ar vėliau ateis rezultatas – su manimi, be manęs, po metų ar penkių. Mes nežinome, bet jis ateis. Svarbiausia, kad jos tiki. Jos atiduoda savo laisvalaikį, važiuoja į išvykas, kas kiek gali, tiek prisideda. Gal nevisai ir tas mūsų lygis čia Lietuvoje yra profesionalus, bet jos aukoja savo laiką, siekia tikslų. Čia yra didelis pliusas ir kažkada bus tikrai geresni laikai.
– Į stadioną Druskininkuose palaikyti rinktinės atvyko gausus sirgalių būrys. Kiek tai džiugina?
– Džiugu, aišku. Reikia moterų futbolą populiarinti kiek įmanoma labiau. Visame pasaulyje jis smarkiai progresuoja, pas mus gal kiek lėtesniais žingsniais viskas. Mes dar tikrai atsiliekame ir finansiškai, mums trūks informacijos. Per mažai mes kalbame apie moterų futbolą, o jos tikrai to vertos – jos laukia ir žiniasklaidos, ir visų kitų dėmesio. Jos tikrai to nusipelnė.
– Šiose rungtynėse startinė sudėtis buvo tokia pati kaip ir akistatoje su Azerbaidžanu. Ar tai – optimalus vienuoliktukas?
– Visoms keliai atviri. Mes irgi važinėjame, stebime čempionatą, o kai susirenkame į stovyklą, sprendžiame pagal treniruotes ir kitus dalykus. Ir trenerių štabas puikus, gydytojai, kineziterapeutai savo darbą daro profesionaliai. Nematau jokių nusiskundimų, reikia eiti tik pirmyn.
