Specialiosiose olimpinėse žiemos žaidynėse dviženklį medalių skaičių iškovoję Lietuvių sportininkai sekmadienio popietę grįžo į Vilnių. Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas ir slidinėjimo treneris Zenonas Misiūnas džiaugėsi sportininkų pasiekimais ir jau galvojo apie 2029-ųjų žaidynes: „Jau skirsdami lėktuvu namo visi šnekėjome, kokius sportininkus vešimės į kitas specialiąsias olimpines žaidynes Šveicarijoje.“
Kovo 8–15 dienomis Turine vyko specialiosios olimpinės žaidynės, kuriose dėl prizinių vietų varžėsi Lietuvos komanda.
Iš viso dalyvavo 1500 intelekto sutrikimų ir specialiųjų poreikių turintys sportininkai iš 98 valstybių, jie rungėsi 8 sporto šakose. Vienuolika mūsų šalies specialiųjų atletų – aštuoni slidininkai ir trys sniegbridžio atstovai – žaidynėse iš viso iškovojo 17 medalių. Sportininkų kraityje – šeši aukso, septyni sidabro ir keturi bronzos medaliai.
„Taip ir galvojome, kad sportininkai iškovos tiek medalių. Žinojome savo komandos, kitų šalių pajėgumus, todėl tiek jų parsivežti ir planavome. Labai džiugu, nes po 3 aukso medalius iškovojo tiek slidininkai, tiek ir sniegbridžio atstovai“, – apie sportininkų pasiekimus kalbėjo Z. Misiūnas.
Žiemos specialiosios olimpinės žaidynės surengtos po 8 metų pertraukos. Tokių žaidynių tikslas – sutelkti sutrikusio intelekto asmenis į didelę bendruomenę, kurioje yra sudarytos visos sąlygos juos priimti.
„Svarbiausia, kad ši šventė atėjo po ilgų 8 metų. Mūsų specialiosios olimpinės žaidynės taip pat vyksta kas 4 metus, tačiau 2021 metais jos buvo atšauktos dėl pandemijos, o 2022 metais prasidėjo karas. Labai sutapo, kad žaidynės buvo perkeltos į 2025 metus, į olimpinį Turiną.
Gyvenome buvusių olimpinių žaidynių miestelyje. Tai suteikė pakylėjimo jausmą visai komandai“, – 2006 metų žiemos olimpines žaidynes prisiminęs pasakojo slidinėjimo treneris.
Kalbėdamas apie komandos pasiruošimą specialiosioms olimpinėms žaidynėms Z. Misiūnas išskyrė nepalankias oro sąlygas, tačiau ir tokie sunkumai sportininkams pasiekti tikslų nesutrukdė.
„Sudėtingiausia mums buvo pasirengti žaidynėms, nes Lietuvoje trūko sniego. Visiems buvo gerai, o mums nelabai. Bet mes sugebėjome išsiversti ir be jo. Mes visas pamiškes, visus sniego lopinėlius, kur tik įmanoma, išnaudojome pasiruošimui. Kai paspaudė šaltukas, persikėlėme treniruotis į trasas ant dirbtinio sniego. Dalyvavome kontrolinėse Baltijos žaidynėse, Estijoje“, – teigė specialiosios olimpiados komiteto prezidentas.
2023 metų birželį Berlyne vykusiose specialiosiose vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo 37 medalius. Kalbėdamas apie tikslus kitose žaidynėse treneris įsitikinęs – lietuviai turi dar daugiau šansų pasidabinti medaliais.
„Berlyno vasaros olimpinėse žaidynėse mes turėjome labai gausią delegaciją. Važiavo 11 sporto šakų atstovai, todėl susirinkome nemažą kraitį medalių. Kitose vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovauti ruošiame 10 sporto šakų sportininkus. Jeigu surinksime didelę komandą – medalių bus gausu. Šiandien pabaigėme žaidynes, bet mūsų mintys jau apie kitas“, – viltingai kalbėjo Z. Misiūnas.
Pasak jo, prie vis didėjančio susidomėjimo sportu stipriai prisideda mokyklose vykdomas įtraukusis ugdymas. Taip pat sportininkų, kurie jau dabar važiuoja į specialiąsias olimpines žaidynes ir parsiveža prizinius medalius, pavyzdys.
„Kai kuriomis sporto šakomis turime labai daug susidomėjimo. Pavyzdžiui, yra daug norinčių plaukti. Gimnastikoje taip pat turime daug sportininkų, ten daugiausia yra dirbama su Dauno sindromą, autizmo spektrą turinčiais vaikais. Tėvų suinteresuotumas savo vaikus leisti sportuoti tikrai yra didelis“, – apie susidomėjimą sportu pasakojo Z. Misiūnas.
Pagrindinė specialiosios olimpiados paskirtis yra sportinis treniravimas ir varžybos, kaip integracinė specialiosios olimpiados žaidynių dalis, yra vykdomi ir socialiniai bei kultūriniai renginiai.
Kitos specialiosios žaidynės bus surengtos 2027 metų vasarą Čilėje, o žiemos – 2029 metais Šveicarijoje.
