Slovėnijoje vykstančio 38-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2013“) paskutinio, penktojo, turo rungtynėse B grupėje pirmadienį Lietuvos rinktinė 72:78 (18:18, 12:13, 22:26, 20:21) pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkams, tačiau pateko į antrąjį etapą.
Slovėnijoje vykstančio 38-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2013“) paskutinio, penktojo, turo rungtynėse B grupėje pirmadienį Lietuvos rinktinė 72:78 (18:18, 12:13, 22:26, 20:21) pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkams, tačiau pateko į antrąjį etapą.
Nuo pat susitikimo pradžios kova vyko taškas į tašką ir po 10 žaidimo minučių rezultatas buvo lygus 18:18. Didžiąją dalį antrojo kėlinio priekyje 1-3 taškais buvo bosniai. Nors lietuviams buvo pavykę išsiveržti į priekį (21:18, 29:26), tačiau prieš ilgąją pertrauką varžovai turėjo minimalų pranašumą 31:30.
Trečiajame ketvirtyje mūsiškiai įgijo keturių taškų pranašumą 39:35, bet 25-ąją min. bosniai išlygino rezultatą 43:43. Tada iš toli pataikė Mantas Kalnietis, tačiau varžovai pelnė septynis taškus be atsako ir įgijo keturių taškų pranašumą 50:46, o prieš lemiamą kėlinį pirmavo 57:52.
Paskutinį ketvirtį bosniai pradėjo spurtu 17:6 ir 36-ąją min. susikrovė 16 taškų persvarą 74:58, tačiau lietuviai atsakė pelnydami devynis „sausus“ taškus ir priartėjo 67:74. Po Lino Kleizos tritaškio, prasidėjus paskutinei rungtynių minutei, komandas skyrė šeši taškai 70:76. Likus 11 sek., Mirza Teletovičius pataikė abi „baudas“, o po varžovų pražangos prie baudų metimo linijos stojęs Martynas Pocius realizavo tik vieną. M. Teletovičiaus tritaškis kitos bosnių atakos metu buvo netaiklus, o vienas taiklus L. Kleizos baudos metimas, likus 0,6 sek., įtvirtino lietuviams palankų rezultatą.
Pralaimėjimas 10 ar daugiau taškų skirtumu būtų užkirtęs mūsų šalies komandai kelią į kitą etapą.
Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas po stebuklingo išsigelbėjimo mače su Bosnijos ir Hercegovinos nacionaline komanda pripažino, kad vienu metu jo auklėtiniai jau galėjo krautis lagaminus kelionei namo.
„Žinojome, kad negalime leisti įsimėtyti Mirzai Teletovičiui, tačiau atgniaužėme gynybos gniaužtus ir jis ėmė pataikyti. Tokie metimai labai kerta per smegenis ir psichologiją“, – tvirtino J. Kazlauskas.
M. Teletovičius pataikė 6 tritaškius iš 15 bandymų, o po jo ir Nihado Dedovičiaus šūvių bosniai ketvirtajame kėlinyje buvo susikrovę net 16 taškų pranašumą (74:58).
J. Kazlauskas pasidžiaugė, kad žaidėjai rado savyje jėgų ir paskutinėmis mačo sekundėmis sugebėjo sušvelninti deficitą bei iškovoti kelialapį į antrąjį pirmenybių etapą.
– Treneri, kodėl rungtynės nepavyko? – žurnalistai paklausė J. Kazlausko.
– Nors ir patekome į kitą etapą, nesame džiugios nuotaikos. Praktiškai jau buvo laikas, kai galėjome susikrauti lagaminus. Gerai, kad atradome savyje jėgų ir kovojome iki mačo pabaigos, bet tikrai atėjo laikas padaryti daug daug išvadų. Vien atsiprašinėti ir toliau taip žaisti negalima.
– Kodėl nepavyko sustabdyt Teletovičiaus?
– Vieną dieną pataikai, kitą – ne. Žinojome, kad jeigu nors truputį atgniaušime tuos gynybinius pančius ir jis pagaus ritmą, bus labai sunku. Mes tai padarėme ir rungtynės tapo labai sunkios.
– Kas padėjo nepalūžti, atsiliekant 16 taškų skirtumu?
– Visuomet reikia kovoti iki pabaigos. Gerai, kad kovojome. Prametėme labai daug metimų būdami dėkingiausiose padėtyse, net iš po krepšio. Prametame daug baudų. Trūksta gal šviežumo ar dar ko nors. Dabar galėsime dieną atsipūsti ir žiūrėti toliau.
– Kodėl broliai Lavrinovičiai aikštėje pasirodė tik po pertraukos?
– Jie šiose rungtynėse netiko, nes kitaip būtume žaidę, kas daugiau pelnys taškų. Deja, šiandien nesužaidė kai kurie mūsų jaunieji krepšininkai ir man reikėjo brolių pagalbos. Tačiau tas praradimas pasiteisino.
– Jonas Valančiūnas sėdo ant suolo, nes žaidė prastai?
– Nekalbėsiu apie asmenybes, nes nenoriu dar daugiau aitrinti situacijos.
– Žinojote, kad galite pralaimėti 9 taškų skirtumu. Galbūt tai irgi veikė žaidėjus?
– Be abejo, mes turėjome pasakyti komandai apie skirtumą, tačiau negalima žaisti žiūrint į švieslentę. Tuomet ir nesiseka. Reikia siekti pergalės, o ne žiūrėti į rezultatą, tačiau kiek bekaltume tai į galvas, ne visada pavyksta.
– Ką galite pasakyti apibendrindamas komandos rezultatus B grupės varžybose?
– Mums teko sudėtingiausia grupė ir specifinis (Jugoslavijos mokyklos, – Red.) krepšinis. Gerai, kad iškopėme iš šios grupės ir gerai, kad turime auksinį tašką. Dabar mūsų laukia kiti darbai.
– Ar esate patenkintas komandos atmosfera?
– Žinote, kas man keisčiausia? Komandoje nėra pykčių, bet kažko irgi nėra. Atrodo, kad visi draugiški, viskas gerai. Kalbame tomis pačiomis frazėmis, kaip puikiai varžovai buvo nusiteikę, kaip greitai jie išbėgo iš užtvarų... Norėčiau visa tai matyti ir iš savo krepšininkų.
– Kokia jūsų nuomonė apie paskutinę bosnių ataką.
– Bosnių treneris pasakė, kad pirmaudami 10 taškų jie turėjo rizikuoti. Kalbėkime atvirai: jie pataikė ne sunkius, o fantastiškus metimus. Kai pataikai tokį metimą, labai atsiliepia per smegenis ir psichologiją. Gimdai, gimdai ir prameti laisvas iš po krepšio, o varžovai atsivaro kamuolį ir pataiko tokį metimą... Žinojome, kad taip, gali būti ir išleidome džiną iš butelio.
– Kas tuomet dėjosi jūsų širdyje?
– Galvojau, kaip padėti komandai, kokį žodį ištarti ir ją paskatinti.
