Sportas

2019.03.04 09:37

Plačia šypsena švytinti Airinė Palšytė: esu laiminga, tikiuosi, nenuvyliau

LRT.lt 2019.03.04 09:37

Viena geriausių Lietuvos lengvaatlečių Airinė Palšytė nuskynė bronzos medalį Europos uždarų patalpų čempionate Glazge, finale įveikusi į 197 cm aukštį iškeltą kartelę. Auksą į bronzą iškeitusi sportininkė teigė ne iškart supratusi, kad rezultatas yra puikus ir bandė suprasti, kodėl iki tol šokus be klaidų, 199 cm aukštis tapo neįveikiamas.

Prieš dvejus metus Belgrade vykusiame čempionate A. Palšytė laimėjo auksą, tačiau tada nesivaržė absoliuti pastarojo meto lyderė rusė Marija Lasickienė. Su neutralia vėliava besivaržanti Europos ir pasaulio čempionė ir šįkart buvo neaplenkiama, peršoko 201 cm aukštį ir užtikrintai iškovojo auksą. Sidabras atiteko jaunajai Ukrainos žvaigždei Julijai Levčenkai.

– Airine, kaip jaučiatės iškeitusi auksą į bronzą?

– Nesinorėjo iškeist to aukso į bronzą, bet po visų sunkumų, po visų traumų, po dviejų metų tokios duobės, kuomet visi buvo nurašę ir galbūt nebetikėjo – tai visgi turbūt yra įrodymas, kad turiu sportinio pykčio, charakterio ir galiu pakovoti už save, kai ne viskas yra idealiai gerai.

– Varžybos prasidėjo nuo ne visai įprasto 179 cm aukščio.

– Pradėjom nuo aukščio, kuriuo paprastai pradedam treniruotes, kad neužsisėdėčiau. Nes turiu šiokių tokių problemyčių su nugara, kuo daugiau sėdžiu – tuo man sunkiau. Tai parodė ir varžybos Lietuvoje, kai po apšilimo ilgai ilsėjausi.

Pagalvojome, kodėl neprasišokinėti, vis tiek, jei seksis iš pirmų bandymų visus aukščius paimti, turėčiau neišnaudoti labai daug jėgų. Bent kaip trenerė sakė, tai yra antras mano rezultatas tokio aukšto rango varžybose (Belgrade ji įveikė 201 cm).

– Kodėl po pirmojo nesėkmingo 199 cm bandymo nepavyko pasitaisyti?

– Gal būčiau kitaip nusiteikus bandymams, bet teisėjas prieš varžybas pasakė, kad mūsų dvylika ir reikės paskubėti. Bandymui pasirengti laikas, 30 sekundžių, kuris įvestas prieš metus, techninėms rungtims yra per mažas.

Man galvoje perrašyti tą nepavykusį šuolį ir nusiteikti naujam šiek tiek pritrūko laiko. Labai norėjosi, elementus apgalvojau ir gavosi šiek tiek skubotumo. Kai yra toks aukštis, gal reikia daugiau laiko nusiraminti, susikaupti, pamedituoti ar panašiai. Neturėjau to – buvo kaip buvo.

Gaila, atrodo šiemet buvau netoli dviejų metrų, bet ne šiandien. Džiaugiuosi bent jau tuo, kad viskas ėjosi pakankamai užtikrintai.

AFP/Scanpix nuotr.

– Kažką rašėte į raudoną knygelę, galbūt galite atskleisti, ką?

–Užsirašiau, kad bronza. Ten yra knygelė su mano techniniais elementais, šuolių detalėmis, pirmais įspūdžiais, pirmomis mintimis, kas dedasi galvoje. Tai labai naudinga ateičiai, analizei – tie dalykai greitai pasimiršta, o tai svarbu mūsų komandai, kad ateityje nebūtų klaidų. Kad galėtume žengti žingsnį prieš jas. Užsirašau, ką pagalvoju, kas gal buvo blogai ar gerai. Ir užrašiau, kad bronza.

– M. Lasickienė iškovojusi auksą dar bandė įveikti 205 cm. Ką manai apie jos šuolius?

–Šiai dienai jai tai buvo sunkoka. Tai nebuvo beviltiški šuoliai, bet nebuvo ir paimami. Bet nugalėtojų niekas neteisia. Jau prieš varžybas sakiau, kad ginti titulą su tokia konkurencija man bus labai sunku.

Visą sezoną demonstruoti tokius aukščius – ji čia atvažiavo aukso, jį laimėjo ir daugiau komentarų turbūt negaliu pridėti.

– Sidabro medalininkė J. Levčenka po finalo net verkė.

–Ji man sakė, kad buvo labai daug streso ir įtampos. Turėjome daug skubotų bandymų. Viskas atrodė labai greitai, greitai, greitai ir atslūgus emocijoms aš irgi kurį laiką sėdėjau nepatenkinta savo vieta ir pasirodymu. Kol nuėjau prie trenerės ir ji sako „nusišypsok, viskas gerai“.

Tada aš supratau, kad iš tikrųjų viskas yra gerai. Yra daug taisytinų dalykų, kuriuos pataisius, manau – tik pirmyn, o ne atgal.

–  Ar nedrebėjo širdis prieš lemiamą ukrainietės K. Tabašnyk šuolį, kuris galėjo atimti medalį?

–Ne. Aš minėjau jau anksčiau, kad man nėra labai įdomu, ką daro kitos. Man svarbiausia, kad aš padaryčiau, ką tą dieną buvau nusimačiusi. Mano knygelėje buvo užrašyti visi aukščiai iki 203 cm, gaila, kad nepavyko išpildyti, ką buvau užsibrėžus.

Pagerinti asmeninį rezultatą tokio rango varžybos yra kažkas neįtikėtino turbūt, tai įvyksta ne kasdien. Aš esu laiminga dėl to, kur esu, ką pasiekiau, nenuvyliau, tikiuosi.

– Kaip atšvęsite šį medalį?

– Nebus tam daug laiko, nes grįžtame į Lietuvą, o trečiadienį vykstu atostogų su vaikinu. Toli, kur šilta ir smagu. Norime visiškai atsijungti nuo sporto, pailsėti. Vasaros sezonas bus beprotiškai ilgas, jam reikės labai daug jėgų. Savaitę laiko pabūsime visiškai nieko bendro neturintys su lengvąja atletika. Tada grįšime ir kibsime į darbus pilnu pajėgumu.