Lenktynininkas Benediktas Vanagas atvertė naują puslapį Lietuvos ralio metraščiuose – vasario 15-17 dienomis vykusiame pasaulio ralio taurės etape Karelijoje „Baja Russia Northern Forest“ iškovojo trečiąją vietą. Toks pasiekimas yra geriausias tarp Lietuvos sportininkų pasaulio ralio taurės etapuose. B. Vanagas svečiavosi LRT RADIJO laidoje „10 – 12”, kurioje pasakojo apie savo įspūdžius lenktynėse Karelijoje bei ateities planus.
„Dalyvavau „Baja Russia Northern Forest“ ralio varžybose Karelijoje. Tarptautinė autmobilių sporto organizacija organizuoja pasaulio taurės varžybas, būtent tai buvo šios serijos lenktynės. Jose bus aštuoni etapai, Rusijoje buvo pirmasis. Antrasis etapas vyks Jungtiniuose Arabų Emiratuose kovo 7-9 dienomis. Viskas vyksta labai greitai. Mes netgi negalime keliauti kartu su savo sportine technika laivais. Ją turime perminetinėti iš lenktynių į lenktynes lėktuvais. Apie automobilių skraidinimąsi lėktuvais anksčiau skaitydavome tik anekdotuose arba žinodavome, kad tą daro šeichai. Gyvenimas priverčia. „Toyota“ yra padariusi gerų sprendimų, kurie atpigina kelionę. Tai tampa neišvengiamybe. Yra lenktynininkų, kurie startuoja pasaulio taurėse turėdami tris automobilius“, – pasakojo B. Vanagas.
– Kodėl nusprendėte šiais metais nestartuoti ralio varžybose Lietuvoje, o vien tik pasaulio ralio taurės etapuose? – paklausė laidos vedėja Agnė Skamaraitė.
– Prastas karys, kuris nenori tapti generolu. Klasikiniame ralyje, kuriame anksčiau startuodavau, jau varžausi 20 metų. Su Lietuva yra viskas gerai. Čia yra didelė konkurencija. Nežiūrint į tai, tai yra Lietuvos dydžio smėlio dėžė. Tokiu atveju, vietoj to, kad tu startuotumei Lietuvoje, pasirenki pasaulį, su pasauline konkurencija. Mes praplečiame savo smėlio dėžę. Čia tik susidūri su didesne konkurencija, su kitu pasaulio matymu. Man atrodo, šis iššūkis mums nemažas. Tai aštuoni etapai, aštuoni „mini Dakarai“. Žinoma, tai, ką mes darome, su Dakaru savo mastais nėra sulyginama, bet per aštuonis etapus skirtingose pasaulio vietose susidursime su skirtingais iššūkiais, kurie yra įveikiami. Reikia skirti tam dėmesio ir labai daug mokytis. Kalbame apie tai, kad Karelijoje, Rusijoje, lenktynėse buvo žiema. Susidursime su karščiu Emiratuose. Vėliau lauks Italija, Ispanija, Vengrija, Lenkija, Jordanija ir Portugalija. Čia vyks pasaulio taurės etapai. Mūsų tikslas surinkti maksimalų taškų kiekį ir pažiūrėti, ar gali ta taurė atvykti į Lietuvą.
– Pirmajame etape iškovota trečioji vieta. Ar to tikėjotės?
– Visuomet važiuoji siekti geriausio rezultato. Žiūrint objektyviai, kiekviena „Baja“ yra greitesnis sportinis elementas nei Dakaras. Dakaras yra maratonas. Jame turi būti truputėlį lėtesnis, kad atvažiuotum į finišą. Labai džiaugiuosi trečiąją vieta. Visų pirma, šio tipo lenktynėse tai yra aukščiausias lietuvių pasiekimas. Labai norėčiau, kad turėtume ir dar geresnių rezultatų. Kitas dalykas, turime labai svarbių taškų. Po etapo Rusijoje užsidirbome 16 taškų. Žinote, reikia užduoti sau klausimą „ar tu nori laimėti mūšį, ar karą?“. „Mūšis“ – lenktynės, „karas“ – visa taurės serija. Tokiu atveju mūsų tikslas – maksimalus rezultatas taurėje metų pabaigoje. Lenktynėse mes galime būti truputį lėtesni su sąlyga, kad atsivešime brangių taškų.
– Vasario pradžioje, kuomet paskelbėte, jog dalyvausite pasaulio taurės etapuose, teigėte, jog dar neturite finansavimo visiems etapams. Kokia situacija yra dabar?
– Valstybė kol kas prie mūsų startų prisideda su visiška „riestainio skyle“. Toks, matyt, yra pasirinkimas. Yra tikrai gerų galimybių padedant mums, padėti valstybei bei gauti nemažai naudos. Palikime tai ateičiai. Kalbant apie biudžetą, gyvename labai neramiu laiku. Priėmėme sprendimą dalyvauti, bet tam tikrai biudžeto neturime. Turime biudžetą tik galbūt pirmiems trims etapams. Paskui nėra. Ruošdamiesi lenktynėms, kartu bendraujame su partneriais ir rodome savo galimybes būti naudingiems. Neiname su ištiesta ranka, bet sakome, kad galime būti partneriais ir nauda gali būti abiems pusėms. Šiuo atveju mes labai rizikuojame – pasakėme „op“ neperšokę griovio. Kitaip nebūtų šansų. Kaip bebūtų, jeigu dabar būčiau užsiėmęs pinigų rinkimu, nebūtume išvažiavę į Rusiją. Nebūtume surinkę svarbių taškų. Yra rizika sustoti pakeliui. Būtų gaila, jeigu taip nutiktų. Skęstančių gelbėjmas – pačių skęstančiųjų reikalas. Būtų gaila, jeigu nuskęstume.
– Ar trečioji vieta gali padėti pritraukti remėjų?
– Pergalės yra reikalingos silpnai motyvuotiems žmonėms. Manau, kad mokaisi tada, kai pralaimi. Kai laimi, įrodai tik tai, kad savo smėlio dėžėje esi geriausias.
– Grįžtant prie Karelijos, kokia buvo šio etapo specifika?
– Tai yra vienintelis etapas, kuomet lenktynėse vyksta žiemą. Prie šaltos temperatūros ant ledo dangos. Aplink – pusantro metro aukščio sniego pusnys. Įprastai ralio maratonai vyksta mažai apgyvendintose teritorijose, dykumuose. Parastai būna labai karšta. Karelijoje buvo šaltis. Unikalu, kad mes parskraidinome automobilį iš Pietų Amerikijos, kur automobilis buvo paruoštas ypatingai karštoms sąlygoms. Turėjome pakeisti visus automobilio nustatymus ir procesus į šaltą dangą. Jeigu automobilio kabiną vėsindavome, dabar ją reikėjo šildyti. Grįžome iš Rusijos, keliausime į Emiratus ir vėl viską keičiame į karštas sąlygas – automobilį vėsinsime. Tokia specifika.
– O koks yra Jūsų pasiruošimas tokiems temperatūrų skirtumams?
– Žmogus gali labai daug. Buvo tokia viena keista ir linksma situacija. Mūsų technikai labai gerai paruošė automobilį lenktynėms ir jis tikrai gerai šildė. Kai mes startavome pirmajame greičio ruože, paprašiau savo šturmano iš Lenkijos Barteko prisukti šildymą. Jis prisuko, bet ne į tą pusę. Žinokite taip karšta šaltose sąlygose mums net Dakare nebuvo.
Turbūt ištvermė šitame sporte labai svarbi. Esu ganėtinai atsparus karščiui. Manęs karštis labai neveikia. Mano organizmas sugeba vėsintis. Organizmai vėsinasi prakaituodami. Nemažas kiekis kardio sporto, ištvermės sporto.
