Elektroninio sporto populiarumas ir generuojami pinigų srautai visame pasaulyje vis auga, tačiau ar nuo to nenukentės patys sportininkai? Vis dar neaišku, ar ši sporto rūšis yra naudinga žaidėjų sveikatai. Naujienų portalas „Deutsche Welle“ žurnalistas Kristelas Martinezas Lagunas domėjosi, kaip kompiuteriniai žaidimai padeda ar kenkia e. sporto atstovams.
E. sporto populiarumas auga visame pasaulyje, atstovavimas šiai sporto rūšiai tampa visai patrauklia karjero kryptimi vis daugiau jaunuolių, o žaidimų industrijai – galimybę pasirodyti milijonams sirgalių ir ilgalaikių pajamų šaltiniu.
Anot šią sporto rūšį analizuojančio „Newzoo“, 2018 metais pasaulinė e. sporto auditorija siekė 380 mln. žmonių, o pajamos augs iki 1,327 mlrd. eurų kitąmet. O dar 2017 metais jos siekė „vos“ 614 mln. eurų.
Tačiau, nepaisant vis gerėjančių rodiklių, deja, dar itin mažai žinoma apie e. sporto poveikį žaidėjų sveikatai.
„Mums reikia mokslu įrodytų faktų, kas yra gerai mūsų sveikatai, o kas – blogai“, – nuogąstavimus išsakė Brėmeno „Werder“ e. futbolininkas Mohammedas „MoAuba“ Harkousmas.
.jpg)
AFP/Scanpix nuotr.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių aspektų – ilgas sėdėjimas priešai televizoriaus ekraną. Anot Kelne įsikūrusio Vokietijos sporto universiteto profesoriaus Ingo Frobosės, profesionalūs e. sporto atstovai per savaitę maigydami konsolės pultelio mygtukus vidutiniškai praleidžia apie 25 valandas.
Kaip DW.com teigė MoAuba, turnyrų metu šis skaičius dar labiau padidėja – tuomet per dieną sėdint praleidžiama apie 12 valandų. Net tada, kai nežaidžiama, sėdima analizuojant buvusias ir ateinančias kovas.
MoAuba, „Twitter“ nuotr.
Toks skaičius itin grėsmingas, kai tyrimai parodė, kad sėdėjimas po šešias valandas kasdien dvi savaites iš eilės gali reikšmingai padidinti cholesterolio kiekį organizme. Taip pat atrofuojasi raumenys, į širdį subėga mažiau kraujo, tad gali padidėti rizika priaugti svorio ir susirgti širdies ligomis.
Prasėdėjus prie konsolės 24 valandas, insulino galimybė pasisavinti gliukozę sumažėja 40 procentų, o tai gali sukelti antro lygio diabetą. Net ir aktyvi veikla po tokio neaktyvaus laikotarpio negali kompensuoti jau padarytos žalos.
AFP/Scanpix nuotr.
Tad I. Frobosė e. sporto atstovams siūlo daryti aktyvias pertraukėles ir bent kuriam laikui atsitraukti nuo kompiuterių ekranų. Ypač tiems, kurie prie jo praleidžia net šimtą valandų per savaitę. Palyginimui, įprasto darbo savaitės trukmė – 40 valandų. Čia jau perspėjama ir apie galimas psichologines, socialines ir protines problemas.
O tai gali prasidėti jau labai ankstyvame gyvenimo periode. Kaip pasakoja MoAuba, jo e. sporto karjeros užuomazgos slypi jau vaikystėje, kai būdamas šešerių jis jau varžydavosi su broliu konsolės pagalba jau po maždaug keturias valandas per dieną. Atostogų metu šis skaičius išaugdavo ir iki aštuonių. Tiesa, dabar vyras treniruojasi po 3–4 valandas per dieną, tad jam lieka daug laiko aktyviam gyvenimo būdui. Tokią dienotvarkę nusistatė jis pats, mat nėra sukurtos sistemos, kokia turėtų būti treniruočių programa profesionaliems e.sporto atstovams.
E. sportas gali sukelti ne tik fizines, bet ir psichologines problemas. I. Frobosės tyrime dalyvavo net 1200 žaidėjų, o rezultatai parodė, kad jie žaisdami jaučia nuolatinį psichologinį stresą.
AFP/Scanpix nuotr.
Vidutiniškai e.sporto žaidėjai per minutę atlieka iki 400 judesių bei demonstruoja itin greitą akies–rankos koordinaciją. Taip pat padažnėja širdies dažnis – ji suplaka 120–180 kartų per minutę. O tai jau maždaug lenktynininko patiriamas streso lygis.
Streso hormonas kortizolis pasiekia tokias aukštumas, kurias patiria Čempionų lygos finale 11 metrų baudinį mušantis futbolininkas. Tokia streso būsena tęsiasi dar 2–3 valandas po dvikovos. Fizinis stresas kyla daugiausiai dėl didelio koncentracijos ir greitų reakcijų būtinumo. Tačiau atletų kūnai dažniausiai tam būna paruošti. O kaip su e. sporto atstovais?
Tiesa, ne visas poveikis sveikatai yra neigiamas. Neurologė Daphne Bavelier teigia, kad video žaidimai turi ir gerų savybių smegenims. Prie ekrano praleidžiant 5–10 valandų per savaitę stimuliuojamos su atmintimi, motorika ir strateginiu planavimu susiję pojūčiai. Taip pat kompiuteriai žaidimai gali padėti mokytis, fokusuoti dėmesį ir atlikti kuo daugiau veiksmų vienu metu.
AFP/Scanpix nuotr.
Tačiau tik tuomet, kai kalbama apie sąlyginai nedidelį laiko tarpą, į ką vis neatsižvelgia profesionalūs žaidėjai.
O jie turėtų miegoti bent po 8 valandas ir subalansuoti mitybą taip, kad joje atsirastų energijos suteikiančio maisto, įspėja specialistai. Ir ne tik jie.
„Jei nori tapti geru e. futbolininku, tau reikia praktikuotis kasdien, tačiau taip pat turi rasti balansą su savo gyvenimu, tęsti mokslus. Be viso to, juokas ir atsipalaidavimas tikrai padės susitvarkyti su e. sporto sukeliamu spaudimu“, – perspėja MoAuba.
