Šiauliuose vykusiose orientavimosi sporto slidėmis varžybose Šulčių pavardė skambėjo ne kartą. Pirmąją čempionato dieną vykusiose sprinto varžybose nugalėjo nepailstantis Vilniaus „Perkūno“ klubo narys Nerijus Šulčys, 3,2 km su 14 kontrolinių punktų trasą įveikęs per 18 min. 18 sek. ir po metų pertraukos susigrąžinęs čempiono titulą. Nuo čempionu tapusio tėvo 1 min. 46 sek. atsiliko aštuoniolikmetis Kasparas Šulčys, kuriam tai buvo pirmasis asmeninis Lietuvos čempionato apdovanojimas suaugusiųjų grupėje.
Vidutinės trasos varžybose vyrų grupėje čempionu vėl tapo N. Šulčys, 7,2 kilometro su 22 kontroliniais punktais trasoje užtrukęs 37 min. 15 sek.
N. Šulčiui tai jau 15-asis Lietuvos čempiono titulas sprinto trasoje bei 9-asis – vidutinėje trasoje. Pirmąjį Lietuvos čempionato aukso medalį sprinto trasoje jis iškovojo dar 1991 metais, o per ilgametę karjerą Lietuvos orientavimosi sporto čempionu tapo net 57 kartus. Tačiau pats sportininkas tikina niekuomet neskaičiavęs nei varžybų, nei titulų, nei medalių. Medalių Šulčių namuose nematyti – juos orientacininkai vieną po kito deda į dėžutę stalčiuje.
„Man tikrai nesvarbus medalių skaičius, gal todėl jų niekada neskaičiavau, – pripažino N. Šulčys. – Varžybose medaliai taip pat nėra svarbiausi, kaip ir nugalėtojo titulas, man svarbiausia – dalyvauti.“
Orientavimosi sportu 50-metis N. Šulčys susižavėjo dar vaikystėje, kai 1984 metais mokykloje nuėjo į orientavimosi sporto būrelį.
„Visur eidavome: ir į mišką, ir į stadioną, ir į lengvosios atletikos maniežą. Nuo tada orientavimosi sporte esu be pertraukų, o jokio kito sporto net nesu išmėginęs. Tiesiog įdomu“, – pasakojo sportininkas, negalėjęs išskirti, kuo orientavimasis jam ypatingas.
Daugkartinis orientavimosi sporto čempionas teigė nežinantis sėkmingų varžybų paslapties ir slaptų receptų joms ruošiantis neturi.
„Laisvalaikiu sportuoju, palaikau fizinę formą, nors treniruotės nebėra tokios profesionalios kaip studijų metais. Net nežinau kas lemia pergales šiame sporte, sunku pasakyti. Gal geriau slidės slydo, gal tiesiog geresnė savijauta buvo nei varžovų“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės štabo seržantas.
N. Šulčio žmona Jolanta Šulčienė taip pat orientavimosi sporto atstovė, Vilniaus miesto sporto centro trenerė, pas kurią orientavimosi treniruotes nuo vaikystės lankė sūnus Kasparas.
„Dabar jau sūnus išaugo sporto centro treniruotes“, – sakė N. Šulčys juokaudamas, kad dabar šeimoje yra orientacininkų konkurencija, tačiau pabrėždamas, kad negaili sūnui pastabų, patarimų ir dalinasi patirtimi.
Žiemą N. Šulčys sportuoja orientavimąsi slidėmis, vasarą – orientavimąsi bėgte, abi šios sporto rūšys jam vienodai smagios. Lietuvoje sniego sportininkas ieško aplink Vilnių, Ignaliną, o jei pritrūksta – ir kaimyninėje Latvijoje. Nuo orientavimosi sporto likusį laisvalaikį N. Šulčys paįvairina žvejyba, mina dviratį – jam svarbu, kad laikas leidžiamas būtų aktyviai.
Dabar šeima jau gyvena mintimis apie kovo mėnesį vyksiantį pasaulio jaunimo orientavimosi slidėmis čempionatą, kuriame dalyvaus K. Šulčys, o tėvas pasiryžęs jį lydėti į Švediją, palaikyti ir pagelbėti patarimais.
