Po sunkiausios karjeros traumos ant ledo grįžusi čiuožėja Aleksandra Dolinskė Varšuvos taurėje įspūdingų rezultatų nepademonstravo, tačiau džiaugėsi kiekviena minute. Apie karjeros pabaigą svarsčiusi sportininkė tikisi greitai grįžti į geriausią formą ir kovoti dėl vietos Europos dailiojo čiuožimo čempionate.
Varžybose Varšuvoje visą karjerą Golovkinos pavarde besivaržiusi Lietuvos čiuožėja po vestuvių debiutavo su naująja – Dolinskės. Nors pačiai neįprasta, bet smagu: „Aš labai to norėjau. Džiaugiuosi, ji man labai patinka. Iš pradžių buvo sunku priprasti, gal visiems taip būna, bet varžybose buvo keista girdėti kitokią pavardę, nes 20 metų buvo Golovkina, bet man patinka, kaip skamba Dolinskė.“
Smagiausia visgi pagaliau grįžti ant ledo. Nors užėmė tik 18-ą vietą ir neišvengė kritimų, o gauti balai (127,80) labai tolimi nuo asmeninio rekordo (158,67), čiuožėja prisiminė, kad ne taip seniai pakirtusi kelio trauma buvo užtraukusi juodžiausias mintis.
„Po vestuvių prasidėjo intensyvus pasirengimas, bet likus 2 savaitėms iki mano pirmųjų suplanuotų varžybų, aš patyriau gana stiprią kelio traumą. Tada buvo labai sunku, labiausiai psichologiškai, nes aš nečiuožiau 6–7 savaites ir jau kai pradėjau, man nebuvo galima daryti jokių sudėtingų elementų, šuolių.
Tik dabar įeinu į formą ir tiesiog džiaugiuosi, kad galiu čiuožti, nes po tos traumos jau buvo minčių, kad jau viskas – nebegalėsiu čiuožti, nes vaikščioti beveik negalėjau. Buvo minčių, kad čia jau gali būti pabaiga. Dabar esu tiesiog laiminga, kad čiuožiu ir dalyvauju varžybose.
Aš prisimenu, kai sėdėjau namuose su ta trauma ir verkiau, galvojau, kad, jeigu man pavyks sugrįžti ir čiuožti, tai aš būsiu patenkinta bet kokiais rezultatais. Nežinau, kiek aš dar čiuošiu – gal 2 ar 3 metus, bet aš mėgausiuosi ir vertinsiu kiekvieną minutę ant ledo“, – pasakoja A. Dolinskė.
Traumą apsunkino ir tai, kad tiksli diagnozė vėlavo: „Šita trauma man buvo sunkiausia iš visų, kurias esu turėjusi. Ji buvo labai neaiški. Ilgai negalėjo niekas pasakyti, kas man yra. Man į viršų buvo paslinkusi kelio girnelė. Kelias savaites mane ne taip gydė, nes galvojo, kad kažkas su menisku ar raiščiais, bet džiaugiuosi, kad galiausiai surado ir pradėjo teisingą gydymą bei man pavyko sugrįžti.“
A. Dolinskė Lietuvai atstovavo dviejuose pasaulio ir net penkiuose Europos čempionatuose. Šiais metais Kaune vykusiose pirmenybėse ji užėmė 16 vietą, tačiau 26-erių čiuožėja puikiai supranta, kad atstovauti Lietuvai kitų metų Europos čempionate Taline nebus lengva. Jaunesnės kolegės – Jogailė Aglinskytė ir Meda Variakojytė – sezoną pradėjo kur kas solidžiau.
„Dėl Europos čempionato spręs federacija, aš čia daug padaryti negaliu, bet mano tikslas kiekvieną dieną dirbti maksimaliai. Pamatysime, kokius rezultatus tai atneš. Dėl traumos negalėjau dalyvauti Lietuvos čempionate. Man reikia dabar saugoti koją. Lengva tikrai nebus. Pasaulio čempionatui man dar reikia surinkti techninius balus. Tokį sau tikslą ir galėčiau iškelti. Juos dar pakėlė šiais metais. Jeigu pavyks, tai džiaugsiuosi. Jeigu ne, tai – ne“, – situacijos nedramatizuoja čiuožėja.
Dolinskė džiaugiasi, kad žiemos olimpinėse žaidynėse Milane Lietuvai atstovaus geriausi, nes Lietuvos pilietybės sulaukė Allison Reed: „Ji šimtu procentų to verta. Aš jau seniausiai galvojau, kad verta. Kiek ji darbo įdeda kiekvieną dieną, kaip ji mokosi lietuvių kalbos ir iš tikrųjų jau gerai kalba. Aš manau, kad ji yra didžiausia šaunuolė. Labai džiaugiuosi už juos, nes jų rezultatai yra labai, labai aukšti. Manau, kad jie nusipelnė olimpinių žaidynių.“
Pati A. Dolinskė supranta, kad artėja karjeros pabaiga, bet sportininkė žino, kad nuo dailiojo čiuožimo neatitrūks: „Aš dabar vaikus jau treniruoju 5–6 metus. Kai persikrausčiau į Angliją ir Škotiją, tai ir pradėjau treniruoti. Man tai labai patinka. Aš tiesiog myliu čiuožimą. Man patinka dirbti su vaikais ir dalytis žiniomis. Ateityje aš matau save kaip trenerę.“
Šį penktadienį ir šeštadienį LRT Plius eteryje – dailiojo čiuožimo „Didžiojo prizo“ finalas. Kitų metų pradžioje LRT transliuos ir Europos bei pasaulio čempionatus.
