Sportas

2019.01.30 09:43

Lietuvos rekordą pernai sulaužęs S. Bertašius nesustos – nori būti konkurencingas ir pasaulyje

Paulius Cubera, LRT.lt2019.01.30 09:43

„Šimtmečio bėgikas“ – tokia pravardė pastaruoju metu prikibo vidutinių nuotolių bėgikui Simui Bertašiui. Iš tiesų, praėję metai plačiajai publikai nelabai žinomam sportininkui buvo nuostabūs. Jis pagerino nuo 1987 metų išsilaikiusį Lietuvos rekordą, pirmą kartą pateko į Europos čempionatą, o jame nebuvo statistas. Finalą 1500 metrų bėgime pasiekęs lietuvis metė iššūkį geriausiems. Prieš 2019-ųjų sezoną S. Bertašius kelia dar aukštesnius tikslus – vėl gerinti rekordą, patekti į pasaulio čempionatą ir būti jame konkurencingu.  

Jau šį šeštadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže daugelis šalies lengvaatlečių atidarys 2019 metų sezoną. Čia vyks LLAF taurės varžybos, kuriose be S. Bertašiaus išvysime ir Airinę Palšytę, Dovilę Dzindzaletaitę bei nemažai svečių iš Didžiosios Britanijos.

S. Bertašius žiūrovus į varžybas kviečia ne tik dėl sportininkų, bet ir dėl avarinės būklės Vilniaus maniežo:  „Kiekvienas gali ateiti ir pats įvertinti maniežą, pamatyti, kokiomis sąlygomis dalyvauja lengvaatlečiai ir gal nuspręsti, čia taip blogai ar ne.“

3 minutės 39,01 sek. – tai naujausias S. Bertašiaus rekordas 1500 metrų rungtyje. Pernai bėgikas pagerino nuo 1987 metų galiojusį Pavelo Fedorenkos rekordą. Vėliau per mėnesį jis rekordą pagerino dar du sykius, taip nuo asmeninio savo rezultato per metus „nuimdamas“ daugiau nei penkias sekundes.

S. Bertašius varžybose Vilniaus manieže. R. Tarasevičiaus nuotr.

Tačiau to šiemet nepakaks. Norint patekti į pasaulio lengvosios atletikos pirmenybes Dohoje (rugsėjo 27 – spalio 6 d.), reikia įvykdyti normatyvą, kuris yra 3:36.00. S. Bertašius užtikrintas, kad tai padarys, bet iš pradžių laukia sezono pradžia uždarose patalpose. Šeštadienį jis varžybose 1500 metrų bėgs pirmą sykį šiemet.

– Ko iš jūsų galime laukti pirmose sezono varžybose?

– Jaučiu, kad forma gerėja, aišku, tikslas yra geriausiai jaustis per Europos uždarų patalpų čempionatą Glazge (kovo 1-3 d.). Jeigu viskas susidėlios tinkamai, manau, galima tikėtis neblogo rezultato. Mano asmeninis rezultatas yra 1,5 sek. prastesnis nei šių metų normatyvas (uždarų patalpų – aut. Past.), bet aš jį turiu įvykdęs praėjusią vasarą. Visada bėgu su tikslu pagerinti tą asmeninį rezultatą, nesižvalgau į konkurentus, norisi savo rezultatą gerinti. Galbūt teks kovoti su pačiu savimi labiau.

– Kuo skiriasi bėgimas stadione ir uždaroje patalpoje?

– Čia specifika kitokia, Lietuvoje tie maniežai ne patys geriausiai, statūs pakilimai gerokai stabdo. Jaučiasi diskomfortas bėgant. Mažiau erdvės, jei bėga daugiau žmonių – daugiu kontakto. Tik keturi takeliai. Reikia įveikti daugiau posūkių, o tai papildomas stabdis, išmuša iš ritmo. Vis dėlto, bėgikas geriausiai bėga gryname ore.

– Šiemet be Europos uždarų patalpų čempionato laukia ir pasaulio čempionatas stadione. Kur bus pagrindinis jūsų akcentas?

– Pagrindinis metų akcentas – Doha. Kad ten patekčiau, reikia savo asmeninį gerinti dar trimis sekundėmis. Aišku, atrodo, gana nemažai, bet žiūriu į praėjusį sezoną – tikiuosi, kad tas progresas nesustos ir šiemet.

Europos čempionato Berlyne finale. A. Pliadžio nuotr.

– Ko reikia, kad jis nesustotų?

– Nežinau, gal tiesiog nieko nekeisti. Taikysime tą patį modelį, kaip pernai. Sudalyvausiu uždarų patalpų varžybose, tada išvyksiu į aukštikalnes porai mėnesių, ten treniruosiuosi ir nuo gegužės vidurio pradėsiu startuoti. Toks planas. Reikia išvengti traumų, ligų ir, manau, tos trys sekundės turėtų nukristi.

Šansų normatyvams daug – gegužės pabaigoje Europos klubų čempionato varžybos. Vėliau – visa eilė varžybų Lietuvoje. Nuo šių metų jau turiu vadybininkę Valentiną Fediušiną, ji ieškos komercinių varžybų. Galbūt jose ir tikėčiausi, kad pavyks įvykdyti normatyvą. Ten yra „pacemakeriai“, tempas greitesnis, didesnė konkurencija – viskas susiveda į geresnį rezultatą.

– Ko laukti šeštadienį, ką žiūrovas pamatys atėjęs į LLAF taurės varžybas?

– Pamatys tikrai gerus rezultatus. Tiek bėgimo varžybose, tiek šuoliuose ir stūmimuose. Šiemet Vilniaus maniežas susilaukia daug dėmesio dėl savo trūkumų, tad kiekvienas gali ateiti ir pats įvertinti maniežą, pamatyti, kokiomis sąlygomis dalyvauja lengvaatlečiai ir gal nuspręsti – čia taip blogai, ar ne.

– Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad praėjęs sezonas jums buvo geriausias karjeroje?

– Žinoma. Pavyko pagerinti Lietuvos rekordą, kas prieš 12 metų, kai pradėjau sportuoti, atrodė nerealu. Pavyko dalyvauti Europos suaugusiųjų čempionate, nors prieš tai nedalyvavau jokiame kitų amžiaus grupių čempionate. Patekau į finalą, džiugina, kad buvau ne tik dalyvis, bet ir gana rimtas konkurentas stipriausiems bėgikams (užėmė 6-ąją vietą – aut. past.).

Europos čempionate Simas užėmė 6-ąją vietą. A. Pliadžio nuotr.

– Ar spėjote pailsėti prieš šiuos metus?

– Spėjau, po sezono kelias savaites praleidau pas tėvus namuose – čia tokia tradicija. Po to keliavau apie savaitę Gruzijoje. Spalio pradžioje kartu su kitais olimpinės rinktinės kandidatais vykome į Japoniją. Ten turėjome treniruočių stovyklą, gal labiau pažintinę stovyklą. Galėjome susipažinti su kultūra, buvome pristatomi kaip olimpiečiai. Poilsio tikrai užteko ir jau norėjosi iš Japonijos grįžti ir treniruotis visu pajėgumu.

– Olimpinės žaidynėse jau po metų. Galima sakyti, kad visas šis sezonas jau bus užpildytas mintimis apie Tokiją?

– Taip, jeigu man šiais metais pavyktų įvykdyti normatyvą į pasaulio čempionatą, didelė tikimybė, kad dalyvaučiau ir Tokijuje. Žiūrint į praėjusią olimpiadą, normatyvas buvo net kiek mažesnis, nei pasaulio čempionato. Nors dar nėra aišku dėl reitingų sistemos. Jei bus nuspręsta pritaikyti reitingų sistemą, olimpiniais metais reikės surinkti tuos penkis startus ir tikėtis patekti pagal reitingą.

– Olimpinės žaidynės jums didžiausia svajonė?

– Taip, bet nėra taip, kad tik apie jas galvočiau. Norisi pagerinti tą geriausią rezultatą. Jeigu sugebėsiu bėgti per 3:36 min. ir greičiau, tikrai būsiu, manau, konkurencingas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu lygiu. Tikslas yra gerinti rezultatą ir važiuoti į čempionatus siekti aukštų rezultatų.

– Per vienus metus penkios sekundės. Kas lemia tokius staigius pagerėjimus?

– Ištvermės sporte rezultatas ateina ne iš karto – palaipsniui. Sporte esu jau 12 metų, rezultatas nuolat gerėjo, bet niekad netraukdavau iki savo amžiaus Europos lygio, normatyvai nebuvo net arti. Bet Vilniuje pradėjus treniruotis pas Juozą Garalevičių, pradėjome rimtas treniruotes, rezultatai kilo. Nebuvo staigaus šuolio, viskas ėjo tendencingai. Ištvermės sportui reikia laiko.

– Kokius tikslus keliate su treneriu? Jie yra konkretūs – nuimti 3 sekundes, 5 sekundes?

– Gana nesunku kelti tuos tikslus. Koks normatyvas – toks ir sezono tikslas. Čempionatai ir normatyvai juos diktuoja, nėra kur trauktis. Matai normatyvą ir žinai, kad reikia šį rezultatą pasiekti.