Sportas

2018.12.03 21:07

Kylanti šalies sporto žvaigždė U. Baikštytė: tėra viena taisyklė – laikytis mamos nurodymų

Mantas Stankevičius, LRT.lt2018.12.03 21:07

„O pagundų buvo pačių įvairiausių, – LRT.lt prisipažino kylanti Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė. – Muzikos mokykloje grojau smuiku bei fortepijonu ir lankiau šokių pamokas. Bet dabar tikrai džiaugiuosi, kad po kelių metų klaidžiojimo pasirinkau lengvąją atletiką“.

Ir šis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis, nes U. Baikštytės mama Juzefa, dirbanti lengvosios atletikos trenere Šiauliuose, dukrytę nuo pat mažens vesdavosi stebėti treniruočių. 

„Matydavau, kaip sportininkai dirba, kovoja. Tuo žavėjausi, – sakė devyniolikmetė atletė, kurią iki šiol treniruoja mama. – Tikiu, kad meilė lengvajai atletikai man buvo tiesiog „įskiepyta“, o pirmose varžybose, jei gerai pamenu, dalyvavau sulaukusi šešerių. Tai buvo trumpas – 30 metrų – bėgimas. Būtent tuomet atsirado sportinis azartas“.

Baimė – tik viena

„Dažniausiai vaikai yra pradedami ruošti daugiakovės varžyboms, – pirmuosius žingsnius lengvosios atletikos pasaulyje prisiminė U. Baikštytė. – Jie sustiprėja, išbando įvairias rungtis, todėl treneriui nėra sunku nuspręsti, ties kuria rungtimi būtų verta apsistoti. Aš kelerius metus dalyvavau daugiakovės varžybose“.

Geriausiai merginai sekėsi barjerinis bėgimas ir šuolis į aukštį. 

„Tad rungties pasirinkimas įvyko labai natūraliai. Manau, kad daugiakovininkė iš manęs būtų ne kokia, nes rutulio stūmimas ir 800 metrų bėgimas – tikrai ne man. O kalbant apie šuolį į aukštį, turėjau vieną baimę, jog galiu skaudžiai su nugara užkristi ant kartelės. Nusilaužti galvą? Ne, niekada apie tai nebuvau susimąsčiusi. Tikiuosi, sporto istorijoje nėra tokių atvejų užfiksuotų“, – nusijuokė U. Baikštytė.

Urtė Baikštytė, Regimanto Tarasevičiaus nuotr.

Lengvoji atletika jos gyvenime tapo pagrindiniu prioritetu, kai atsirado noras siekti kuo geresnių rezultatų. „Tada man nereikėjo jokios papildomos paskatos, – tikino U. Baikštytė. – Aišku, būdavo visko,  atsimenu kaip kartais suabejodavau, kam man viso to reikia, ar tikrai verta tiek laiko aukoti treniruotėms, geriau jau vykčiau į ekskursiją kartu su klase ar susitikčiau su draugėmis. Žinoma, dabar žinau, jog tikrai verta“.

Viską atperkanti euforija

Prieš dvejus metus lengvaatletė suspindo Tbilisyje vykusiame Europos jaunių čempionate. Tuomet septyniolikmetė šuolininkė į aukštį iškovojo sidabro medalį. Šiais metais pasaulio jaunimo čempionate U. Baikštytės pagerino savo asmeninį rekordą (187 cm., – red.past.) ir užėmė šeštą vietą.

„Šuoliuose į aukštį asmeninį rekordą pagerinti yra sunku ir tos akimirkos laukti kartais tenka ilgai, – LRT.lt sakė U. Baikštytė. – Jei šuolininkai kiekvienose varžybose gerintų asmeninius rekordus, turbūt jau dabar jie šoktų kur kas daugiau nei porą metrų“. 

Vasarą vykusiame pasaulio čempionate asmeninį rekordą U. Baikštytė gerino du kartus – kvalifikacijoje ir finale. 

Urtė Baikštytė, Regimanto Tarasevičiaus nuotr.

„Jausmas buvo nepakartojamas, – teigė U. Baikštytė. – Ypač, kai to nesitiki padaryti tokio aukšto rango varžybose. Emociją sunku nupasakoti,  kai pats to nesi patyręs. Tai euforija, kuri lyg su kaupu atperka visas patirtas traumas, sunkias treniruotes, išlietą prakaitą vardan tų kelių įveiktų centimetrų. Tada supranti, kad viskas nenuėjo veltui ir tu patobulėjai. Tuomet belieka džiaugtis, norisi šaukti, bėgti, netveri savam kailyje“.

Tikslas – olimpinės žaidynės

Šiais metais U. Baikštytė antrą kartą karjeroje pelnytai savo rankose laikė Lietuvos lengvosios atletikos „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą.

„Labai džiaugiuosi gavusi tokį įvertinimą, ypač, kai kitų pasiekti rezultatai jaunimo grupėje buvo tikrai aukšti, – prisipažino mergina. – Dvigubai smagu, kad šį apdovanojimą gavau antrą kartą. Tai reiškia, kad einu tinkama linkme. „Kylančios žvaigždės“ titulas įpareigoja pakilti ir ateityje gauti geriausios metų lengvaatletės titulą, tai būtų kur kas didesnis pasiekimas“.

Urtė Baikštytė, Alfredo Pliadžio nuotr.

Nuo mažens stebėjusi tituluotos šalies sportininkės Airinės Palšytės karjerą šiaulietė džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tokio aukšto lygio šuolininkė. „Turiu į ką lygiuotis, – nukirto lengvaatletė. – Smagu kartu dalyvauti varžybose ir pasimokyti tam tikrų dalykų. Varžomės? Negalėčiau taip pasakyti! Man dar reikia gerokai pasitempti, kad galėčiau sudaryti konkurenciją Airinei“.

U. Baikštytė supranta, kad tolimesnė sportinė karjera priklauso tik nuo jos pačios. „Padarysiu viską maksimaliai ir atiduosiu save tiek, kiek reikės, norint pasiekti aukščiausius rezultatus. Padarysiu tai, kad vėliau netektų gailėtis, jog stengiausi per mažai, – kalbėjo sportininkė. – Vienas iš tikslų, žinoma, yra olimpinės žaidynės. Ten noriu ne tik dalyvauti, noriu kovoti dėl aukščiausių pozicijų“.

Paklausta apie taisykles, kuriomis vadovaujasi treniruotės, U. Baikštytė nusijuokė: „Mano taisyklė yra viena: laikytis mamos duotų nurodymų“.

Urtė Baikštytė su mama bei trenere Juzefa Baikštiene, asmeninio archyvo nuotr.

„Stengiuosi būti užsispyrusi – jeigu kažkas nepavyksta, darau, kol pavyks, – pridūrė lengvaatletė. – Treniruotėse negailiu savęs, nes žinau, kad taip bus lengviau varžybose. Ir dar viena taisyklė – mėgautis tuo, ką darau, neprarasti entuziazmo bei noro siekti ir svajoti daugiau“.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius