Sportas

2018.11.07 20:20

D. Zubrus apie galimą sugrįžimą į Lietuvos ledo ritulio rinktinę: šį klausimą užduokite vasarį

Arnas Šarkūnas, LRT.lt2018.11.07 20:20

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėsiančias ledo ritulio batalijas Dainius Zubrus stebės jau būdamas ne prie pat aikštelės ar joje. Dar pavasarį pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono aukso medalius padėjęs iškovoti 40-metis atletas galutinai pakabino pačiūžas ant vinies ir tapo šalies ledo ritulio vadovu. Į „Pramogų arenos“ ledą šįkart iš tribūnų besižvalgysiantis D. Zubrus pozityviai atsiliepia apie šią savo veiklą, naują rinktinės vedlį, tačiau iškelia ne vieną klausimą, pavyzdžiui, ar vėl apsivilks nacionalinės ekipos marškinėlius.

Stipresnio čempionato būtinybė

Ketveriems metams save su šalies ledo ritulį kuruojančia asociacija „Hockey Lietuva“ susaistęs D. Zubrus – atviras: nors šioje sporto šakoje ir esame vieni silpniausių regione, tačiau pozityvių ženklų tiek ledo ritulio plėtroje, tiek rinktinėje – yra. Vienas tokių pavyzdžių – bandymas vėl įjungti Klaipėdą į Lietuvos ledo ritulio žemėlapį, kam pasitarnaus dar rugsėjo pabaigoje šiame mieste palaimintas sporto aikštelių bazės (SAB) statybos.

„Prisimenu, kad Klaipėdoje – senos tradicijos. Kai dar būdamas vaikas vaikščiodavau į Elektrėnų „Energijos“ varžybas, tai ji žaisdavo prieš Klaipėdos komandą. Ten komplekso labai reikia, nes yra daug vaikų, kurie čiuožinėja „Akropolyje“ – matome labai dideles perspektyvas“, – apie tai, kad uostamiestyje galėtų atsirasti ir vyrų ledo ritulio ekipa bei galbūt kažkada prisijungtų prie keturių Lietuvos čempionato komandų – Elektrėnų „Energijos“, Vilniaus „Geležinio vilko“, Vilniaus „Hockey Punks“ ir Kauno „Hockey“ – užsimena D. Zubrus.

Būtent infrastruktūros sustiprinimas, o vėliau ir čempionato išplėtimas bei komandų sustiprinimas būtų vienas iš kelių, kaip į treniruotes pritraukti dar daugiau jaunimo.

„Čiuožyklos tam ir reikalingos, kad stiprintume vyrų čempionatą, kad vaikai matytų komandas, kad būtų stimulas. Nes dabar, kai vaikams sukanka 16–17 metų, jiems reikia važiuoti kažkur kitur žaisti. Norėčiau, kad vaikai galėtų nueiti į varžybas, kuriose matytų žaidėjus, į kuriuos žiūrint jie galėtų sakyti „štai, noriu būti tokiu žaidėju“. (...) Yra kalbos ir apie bendrą čempionatą su latviais bei estais. Tai padėtų, nes žaidžiant prieš stipresnį varžovą ir pats pasitemptum“, – LRT.lt teigia pašnekovas.

O padėtis išties liūdna – Lietuvoje yra vos 15-a ledo ritulio aikštelių, iš kurių vos 7-ios yra uždaros ir standartinių matmenų. Iš pastarųjų – keturios priklauso prekybos ir pramogų centrams „Akropolis“. Tačiau ir ledo rituliui Lietuvoje patiriant nepriteklių, rezultatai stebina – praėjusių metų duomenimis, šios sporto šakos atstovų skaičius siekė 2465 žaidėjus, iš kurių 1055 – vaikai, 216 – Lietuvos čempionato žaidėjai, 50 – moterys, 1144 – įvairiose mėgėjų lygose rungtyniaujantys žaidėjai. Beje, nacionalinė ekipa šių metų pavasarį Kaune pasidabino pasaulio čempionato pirmo diviziono B grupės turnyro aukso medaliais.

BNS nuotr.

Neliko pusės komandos

Atverti vartus į pasaulio IA diviziono čempionatą padėjęs D. Zubrus po šios Lietuvos ledo rituliui istorinės akimirkos paskelbė baigiantis karjerą. Tokį pat sprendimą priėmė ir 45-erių metų Darius Kasparaitis bei 20 metų rinktinei atidavęs 38-erių Mindaugas Kieras. Rugsėjį darbo neteko šešerius metus už rinktinės vairo stovėjęs 72-erių Berndas Haake ir nuo 2014 metų jo asistentu dirbęs George`as Kingstonas. Palyginus su pavasariu, rinktinėje neliko ne tik minėtų trenerių, bet 11-os žaidėjų, t.y. pusės komandos.

Naujovių į ledo ritulį Lietuvoje panoręs įnešti D. Zubrus treniruoti nacionalinę komandą pakvietė savo seną bičiulį kanadietį Danielį Lacroix. 49-erių specialistas stipriausioje pasaulio Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygoje (NHL) žaidė septynerius metus, o dar vienuolika dirbo šios lygos klubų trenerių štabuose. Paskutinis jo darbas – vienoje ir NHL lyderių Monrealio „Canadiens“ gretose. NHL du dešimtmečius praleido ir D. Zubrus, tad neabejoja, kad toks pokytis bus į naudą.

„Jis turi daug patirties, daug visko atneš į rinktinę. Pamažu Lietuvos ledo ritulys auga, todėl norėjau įvesti pakeitimus, kad tas augimas tęstųsi, įnešti greito ledo ritulio. Aš NHL viriau 20 metų ir žinau, kaip treneriai ruošia žaidėjus, koks nusiteikimas atsinešamas į varžybas, tad, manau, kad NHL lygio treneris labai geras pavyzdys ir patirtis ne tik žaidėjams, bet ir Lietuvos treneriams“, – apie kolegą, kuriam talkins ne tik su jaunimo rinktine dirbantis Mike`as McNamara, bet ir lietuviai Šarūnas Kuliešius ir Arūnas Aleinikovas, atsiliepia pašnekovas.

Danielis Lacroix, hockey.lt archyvo nuotr.

Tiesa, D. Zubrus atskleidžia, kad nepaisant to, kad jie yra geri pažįstami, jis nedėjo daug vilčių, kad būtent kanadietis taps naujuoju Lietuvos nacionalinės rinktinės vedliu. Todėl ir jo kontraktas su ledo ritulio asociacija – vos vieneri metai.

„Staigmena, kad jis ėmėsi šio darbo. Jis yra labai aukšto lygio treneris, kuris, nežinau, ar būtų sutikęs, jei įkalbinėčiau. Pasakiau, kad jei jis sutiktų padėti, tai stengčiausi ir jam padėti. Mes vienas kitu pasitikime. (...) Norėjau, kad treneris galvotų, jog jis čia bus daugiau nei vienerius metus, bet labai sunku išlaikyti tokius specialistus, nes jie gauna pasiūlymų iš kitų klubų, o mes neturime biudžeto jį išlaikyti. Mes paėmėme geriausią trenerį, kurį galėjome rasti. Jei jis liks, visi būtų labai patenkinti“, – atvirauja asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas.

Svarbiausios kovos laukia pavasarį

Su nepilna rinktine D. Lacroix susipažino likus vos porai dienų iki prasidedant „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyrui, kuriame lietuviai sužais su Japonijos (ketvirtadienį 19 val.) ir Baltarusijos (šeštadienį 19 val.) komandomis bei, priklausomai nuo šių dvikovų rezultatų, kovos dėl penktos, trečios ar pirmos vietos (sekmadienį). Šį turnyrą tiesiogiai transliuos ir LRT – dvikovas žiūrėkite per LRT PLIUS ir naujienų portale LRT.lt. Tačiau, kad ir kaip bepasibaigtų šis Vilniaus „Pramogų arenoje“ rengiamas turnyras, svarbiausias iššūkis kanadiečio laukia pavasarį.

„Treneriui dabar svarbiausia pamatyti žaidėjus, susipažinti, pamatyti lygį, žinoti, kaip čia viskas Lietuvoje vyksta. Pasiruošimui taip pat – nedaug laiko. (...) Visas varžybas praėjusį čempionatą laimėjome. Lietuvoje čiuožyklų ir trenerių nėra daug, bet mes sugebame iščiuožti ant ledo ir laimėti. Neįsivaizduoju, kas bus Kazachstane, tačiau mes ketiname laimėti“, – optimistiškai kalba D. Zubrus.

Balandžio 29 – gegužės 5 dieną Astanoje įvyksiančiame pasaulio ledo ritulio čempionato IA diviziono turnyre lietuvių laukia itin rimti varžovai – Baltarusija, Pietų Korėja, Kazachstanas, Vengrija ir Slovėnija. Kol kas yra daugybė nežinomųjų, tad kalbant apie šį turnyrą neatmetami ir įvairiausi variantai. Vienas jų – sugrįžimas į rinktinę.

„Dabar nepasakysiu nei taip, nei ne. Negalvojau, kad ir šiemet pavasarį bus galimybė prisijungti prie rinktinės, tad tikrai nenoriu nei pažadėti, nei pasakyti ne. Aš sportuoju, esu geros fizinės formos, tačiau nedažnai iščiuožiu ant ledo. Šį klausimą užduokite vasarį“, – paklaustas, ar dar yra vilties vėl pamatyti jį vilkint rinktinės marškinėlius, miglotai atsakė vienas geriausių istorijoje Lietuvos ledo ritulininkų.

O kol kas jis sprendžia Lietuvos ledo ritulio problemas. Tiesa, dažnai paliekantis JAV gyvenančią šeimą ir kęsdamas ilgas keliones:

„Lietuvoje lankausi daug dažniau, tad rečiau matau šeimą, namų pasiilgstu, o kelionės vargina. Nežinau, ar toliau itin dažnai lankysiuosi Lietuvoje, nes dalis kelionių buvo ieškant trenerio. Bet yra pakvietimų sužaisti draugiškas rungtynes įvairiuose turnyruose, noriu pamatyti jaunimą, su treneriais pakalbėti. Tačiau reikia pažiūrėti, kiek jėgų turėsiu. Yra ką veikti, yra svajonių.“