Sportas

2018.11.06 11:38

Galvosūkis – kaip išsižadėti pažado žmonai

Neringa Jonavičienė, sportas.info2018.11.06 11:38

Lietuvos ralio čempionas G. Notkus: „Prieš porą metų daviau žmonai pažadą – jei laimėsiu čempiono titulą, nebedalyvausiu varžybose. Dabar jau gailiuosi.“

Druskininkuose finišavusio 2018 m. Lietuvos ralio čempionato absoliučios įskaitos nugalėtoju ir Lietuvos ralio karaliumi tapo panevėžietis Giedrius Notkus su šturmanu Daliumi Strižanu. 

„Emocijos – pačios geriausios, skraidome padebesiais. Tai ypatingas įvykis, gyvenimo siekis, link to sunkiai ėjome ilgus 12 metų, todėl pergalės skonis labai saldus“, – kiek atslūgus įtampai sako 39 metų lenktynininkas. 

Pradėjo nuo kartingų

Prisimindamas savo kelią iki iškovoto svarbiausio karjeros titulo, G. Notkus sako, kad lenktynėmis susidomėjo dar paauglystėje, kai, būdamas 15-os, sėdo į gokartą. Beveik šešerius metus lankęs kartingų būrelį Panevėžyje, ėmė dalyvauti žiemos šonaslydžio varžybose ant ledo, kalnų lenktynėse Kačerginėje. 

Nuo jaunystės domėjęsis technika, G. Notkus žemės ūkio mokykloje Panevėžyje įgijo mechaniko specialybę ir tęsė kartingų sporto karjerą mokykloje veikusiame būrelyje. Baigęs mokslus dirbo šaltkalviu mechaniku automobilių servise, kol įsisuko į automobilių verslą – gabeno ir pardavinėjo automobilius iš Vakarų Europos.

„2004 m. su kolega Gintautu Tarbonu nusprendėme, kad reikia bandyti pereiti į ralį ir nusipirkome automobilį „Opel Kadett“, – prisiminimais dalijasi jis. – Pradžia buvo labai mėgėjiška, dalyvavome varžybose Širvintose, Kaišiadoryse, Prienuose. Po poros metų supratome, kad jas išaugome, atsirado didesnių tikslų ir noro važiuoti Lietuvos ralio čempionate.“ 

Nors nebuvo sukaupęs didelio kapitalo, ralio aistros pagautas vyras nusipirko kitą automobilį – „Opel Astra“. Jį vairuodamas 2006 m. startavo Lietuvos ralio čempionate. Debiutas buvo sėkmingas – G. Notkus tapo S2000 klasės čempionu. Po porą metų spręstų techninių problemų, 2009 m. važiuodamas su šturmanu Dainiumi Alekna, čempiono titulą lenktynininkas susigrąžino.

Kartu su rezultatais atsirado rėmėjų, kurių dėka lenktynininkas galėjo tobulėti pats ir stiprinti techninę bazę. Jis prisimena, kad pirmaisiais karjeros metais su šturmanu „susimesdavo“ po 200 litų, įsipildavo benzino, patys vairuodami lenktynėms skirtą automobilį nuvykdavo į varžybas, patys automobilį remontuodavo. Tada varžybų biudžetas neviršydavo 500 litų. Šiuo metu vienų varžybų sąmata siekia 10 tūkst. eurų.

2011 m. įgyvendinęs svajonę startuoti automobiliu keturiais varomaisiais ratais, panevėžietis įsigijo „Subaru Impreza STi“: „Buvo labai smagi patirtis ir visai neblogai sekėsi porą metų, tačiau su šturmanu Daliumi Strižanu supratome, kad šis automobilis – šiek tiek silpnesnis, todėl 2012 m. pabaigoje nusprendėme įsigyti „Mitsubishi Lancer Evo IX“. Tuo laiku tai buvo labai greitas automobilis, o pradžia nebuvo itin lengva – patyrėme ir avarijų, ir kitų sunkumų. Vis dėlto tais metais mums jau pavyko laimėti etapą Druskininkų ralyje. Tada supratome, kad galime kovoti dėl prizinių vietų.“

Kritiniai momentai

Iki čempiono titulo G. Notkui labai nedaug pritrūko 2016 m., kai paskutiniame greičio ruože prarado lyderio poziciją. Praėjusiais metais patirta avarija sutrukdė surinkti užtektinai taškų, o šiais metais jis nuo pat pradžių demonstravo stabiliai gerus rezultatus. Nepaisant to, svajonės išsipildymas vėl buvo pakibęs ant plauko – iki paskutinio čempionato etapo likus visai nedaug laiko, G. Notkaus automobilis buvo stipriai sudaužytas ir atrodė beviltiškai – treniruotės metu šokdamas nuo tramplino jis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl stipraus smūgio nuo variklio atitrūko greičių dėžė. 

„Situacija buvo beviltiška, su tuo automobiliu startuoti negalėjome, buvome praradę viltį. Visas savo lėšas išleidome startui ir pasiruošimui, tad liko vienintelis variantas – išsinuomoti automobilį. Atsitiktinai internete vienas žmogus paprašė duoti savo sąskaitos numerį. Abejojau ar verta, nesitikėjau, kad tai padės“, – pasakoja G. Notkus. 

Tačiau visa automobilininkų bendruomenė susivienijo ir, kai socialiniame tinkle buvo paskelbtas įrašas, kviečiantis prisidėti prie G. Notkaus komandos starto ralyje, jis sulaukė ne tik automobilių sporto gerbėjų, bet ir kolegų lenktynininkų dėmesio. Nemažą gerbėjų būrį turintis Benediktas Vanagas kvietė pagelbėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam ekipažui, buvo ir tokių, kaip Ramūnas Čapkauskas, kurie siūlė savo automobilius. 

„Už surinktus pinigus pavyko išsinuomoti gana konkurencingą ir panašų į mūsų automobilį. Kiek turėjome laiko, jį patobulinome ir galėjome startuoti, – pasakoja lenktynininkas. – Esu be galo dėkingas visiems žmonėms, kurie prisidėjo. Mūsų bendruomenė draugiška, nėra intrigų, daug metų sportuojame kartu, pagelbėjame kolegoms, ištikus sudėtingoms situacijoms. Aš pats esu žmogus nekonfliktiškas, turbūt visi šie dalykai ir lėmė, kad kritiniu momentu sulaukėme pagalbos.“

Pažadas žmonai

Ši avarija – ne pirma G. Notkaus karjeroje, tačiau viena skausmingesnių. Lenktynininkas atskleidė, kad šįkart stipriai susitrenkė priekinę kūno dalį, o sėdėti net įprastame automobilyje jam sunku ir praėjus nemažai laiko po įvykio – gali būti lūžęs uodegikaulis. Ypač jautriai į tai reaguoja G. Notkaus žmona, kartu ir palaikanti vyrą varžybose, ir serganti už jį, ir pykstanti.

„Senokai jau mane prie sienos kala, kad baigčiau karjerą, tačiau žino, kad kitaip nebus, kad aš išprotėjęs dėl šio sporto, žino, už ko tekėjo, – juokiasi čempionas. – Net ir tada, kai krisdavome į dugną, būdavo nuosmukių, žinojau, kad turiu savo tikslą, ir norėjau pakilti, siekti jo. Kartais žmona mėgindavo atkalbėti, kad jau viskas, nieko nebebus, tačiau mane tai veikė priešingai. Bet prieš porą metų daviau žmonai pažadą – jei laimėsiu čempiono titulą, nebedalyvausiu varžybose. Dabar jau gailiuosi ir nežinau, kaip jai pasakyti, kad dar norėčiau padalyvauti.“

G. Notkus su žmona augina tris vaikus. Vyriausiasis 16 metu sūnus tėvo pėdomis nepasekė. „Matyt, per daug prisižiūrėjo, kaip sunku gyventi ir kiek streso patiria lenktynininko artimieji, – svarsto vyras. – Dažniau dukros prašo, kad jas pasiimčiau į ralį, kad leisčiau prie vairo pasėdėti, tik jos dar mažos – dvejų ir aštuonerių metų, todėl nežinia kuo išaugs.“

Savo patirtimi su pradedančiais sportininkais G. Notkus dalijasi Panevėžyje veikiančiame automobilių sporto klube, kurio prezidentu jis yra, todėl net baigęs karjerą tikina iš automobilių sporto nesitrauksiąs: „Tai jau įaugę į kraują“.