Sportas

2018.10.28 17:30

Perspektyviausiu bėgiku laikomas S. Bertašius: žinojau, kad šie metai turi būti mano

Laura Bilinskaitė, LRT.lt2018.10.28 17:30

Būsima pasaulinio lygio bėgimo žvaigždė – toks titulas prigijo 24-erių Simui Bertašiui. Praėjęs sezonas bėgikui buvo itin sėkmingas: jam pavyko triskart pagerinti Lietuvos rekordą bei Europos čempionate iškovoti šeštąją vietą ir taip priartėti prie elitinių Europos bėgikų būrio.

Treniruotėse žaisdavo ir krepšinį

Savo bėgimo kelią, kaip ir daugelis, S. Bertašius pradėjo dar mokykloje. Septintoje klasėje kūno kultūros mokytojas pakvietė jį dalyvauti Raseinių rajono bėgimo varžybose, kur jį pastebėjo pirmasis jo treneris Eugenijus Petrokas. Iki pat mokyklos baigimo bėgikas lankė treniruotes, kurios, palyginus su dabartinėmis, atrodo nerimtai: treniruotės vykdavo du kartus per savaitę, kartais jas paįvairindavo žaisdami krepšinį arba futbolą. Tačiau ir treniruojantis tokiu režimu kartais pavykdavo užlipti ant nugalėtojų pakylos bei iškovoti jaunimo čempiono titulą.

Po mokyklos baigimo bėgikas atvyko studijuoti į Vilnių ir pradėjo treniruotis pas Juozapą Garalevičių. Čia jo laukė nemenkas išbandymas: dvi savaitines treniruotes pakeitė šešios, o kartu su juo treniravosi daug daugiau patirties ir titulų turintys bėgikai. Nors tokie pokyčiai ir tapo iššūkiu, tačiau S. Bertašius sugebėjo greitai prisitaikyti.

„Didžiausias nusivylimas būdavo, kai treniruotes darydavau panašias ir nedaug atsilikdavau, bet rezultatai varžybose skirdavosi gana ženkliai. Jie buvo vyresni, turėjo didesnį bėgimo stažą, bet tuomet man atrodė nesąžininga, kad dirbam vienodai, bet mano rezultatai yra prastesni. Aišku, treneris visada sakydavo, kad tavo laikas dar ateis ir reikia išlaukti“, – taip pirmuosius savo treniruočių metus Vilniuje prisimena Lietuvos rekordininkas.

Staigmenų nebuvo

Praėjus šešeriems metams J. Garalevičiaus žodžiai išsipildė: 24-erių S. Bertašiui pavyko daugiau nei sekunde pagerinti 31-erius metus gyvavusį Pavelui Fedorenko pasiektą Lietuvos rekordą (3 min. 40,9 sek.) – 1500 m distanciją S. Bertašius įveikė per 3 min. 39,01 sek. Taip pat šią vasarą Berlyne jis tapo šeštu greičiausiu šios distancijos bėgiku Europoje. Pats sportininkas mano, kad šie rezultatai nebuvo netikėti.

„Praėję metai buvo patys geriausi, nes pavyko pagerinti Lietuvos rekordą, patekti į Europos čempionatą. Reikėjo gan ilgai dirbti, kad rezultatas ateitų. Žinoma, su kiekvienu sezonu atskirų rungčių rezultatai kilo ir nebuvo taip, kad aš tuos penkerius metus turėčiau vieną rezultatą, jis nekistų ir staiga pašoktų. Kažkokių staigmenų tikrai nebuvo“, – teigia greičiausiu šimtmečio bėgiku tituluojamas atletas.

Lietuvos rekordininkas atvirauja, kad noras pasiekti aukštų rezultatų kartais reikalavo priimti ir gan sunkius sprendimus: sportininkas nusprendė sustabdyti tarptautinės politikos ir ekonomikos magistrantūros studijas Mykolo Romerio universitete bei visą dėmesį skirti sportui. Tačiau iki pat šios vasaros sportininką kamavo nežinomybė, ar jam pasiseks pasiekti tokį lygį, kuris leis jam pragyventi iš sporto.

„Aš supratau, kad jeigu man nepasiseks per šituos metus, ateitį reikės sieti su mokslais. Taip dėmesys sportui nebūtų skiriamas šimtu procentų. Supratau, kad šie metai turi būti mano ir turiu per juos kažką pasiekti, nes galbūt kitų tokių metų aš jau neturėsiu. Ir kai dabar viskas pasiteisino, manau, tas tolimesnis kelias tapo kaip ir aiškus. Džiaugiuosi, kad pagerėję rezultatai leidžia pagaliau gyventi iš sporto“, – džiaugiasi S. Bertašius.

A. Pliadžio/LLAF nuotr.

Sulaukė tarptautinio pripažinimo

Lietuvos atleto talentą pastebėjo ir Latvijos lengvosios atletikos asociacijos generalinis sekretorius Dmitrijus Milkevičius. Jis teigia, kad S. Bertašius – būsima pasaulinio lygio bėgimo žvaigždė, tačiau pats sportininkas šio pasakymo per daug nesureikšmina.

„Aš manau, kad jam tokį įspūdį padarė faktas, jog tokį rezultatą pasiekiau bėgdamas vienas be jokių vedančiųjų bėgikų (angl. pace makers). Galbūt jis mato potencialą, kad rezultatą dar galiu gerinti. Aišku, jis stebėjo ir pasirodymą Europos čempionate, matė, kad nesu tas, kuris finiše atsilieka ir nulūžta, galbūt ir tai padarė jam įspūdį“, – šypsosi bėgikas.

Pagyrų iš svetur sulaukęs ir nežinią dėl ateities išsklaidęs Europos čempionato finalininkas neslepia, kad pasvajodavo ir apie olimpines žaidynes. Link šio tikslo jį priartino rugsėjį tarptautinės lengvosios atletikos federacijos asociacijos sudarytas reitingas, kuris taps pagrindiniu įrankiu atrenkant pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių dalyvius. Šiuo metu S. Bertašius šiame reitinge užima 35 vietą ir yra įtrauktas į Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą kaip 1500 m rungties atstovas, nors dar prieš metus su treneriu svarstė planą B – galimybę Tokijo olimpiadoje bandyti pasirodyti maratono distancijoje.

„Šiandien aš būčiau tarp tų laimingųjų, kurie patektų į olimpines žaidynes. Ir galbūt tokiems kaip man, kurie neturi labai aukšto, bet turi stabilų rezultatą, tai bus į naudą. Maratonas buvo planas B. Visi žino, kad stadiono rungtyse konkurencija yra kur kas didesnė, nes vietų skaičius ribotas. Dabar labai smagu, kai rezultatas ganėtinai pagerėjo ir nereikia galvoti apie planą B. Nežinau, galbūt kada nors bėgsiu ir maratono rungtyje, bet stadiono rungtys yra mano pirmoji meilė“, – pasakoja rekordininkas.

Iki Tokijo Olimpiados likus kiek daugiau nei 600 dienų S. Bertašius kartu su kitais Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatais apsilankė Japonijoje, Hiracukos mieste. Ten atletai gyveno, sportavo ir ilsėjosi panašiomis sąlygomis, kurios jų lauktų patekus į Tokijo olimpines žaidynes. Tad gera pradžia padaryta.