Sportas

2018.09.25 19:39

Lietuvos dailiojo plaukimo viltis įgūdžius gludina Baltarusijoje

Laura Bilinskaitė, LRT.lt2018.09.25 19:39

Nuo šiol septyniolikmetės Natalijos Ambrazaitės vardas visiems laikams bus įrašytas į Lietuvos sporto istoriją – ji pirmoji Lietuvos dailiojo plaukimo atstovė, kuri reprezentavo mūsų šalį jaunių pasaulio čempionate. Tačiau iki tol teko nueiti ilgą ir sunkų kelią. Plaukikės trenerė Kristina Zajauskienė teigia, kad Lietuvoje labai sunku tobulėti, trūksta mokymų ir seminarų, taip pat trūksta laiko ir vietos treniruotėms. Tad patirties tenka semtis ir kaimynėse šalyse.

Sekė draugių pavyzdžiu

K. Zajauskienės ir jaunosios sportininkės keliai susikirto tuomet, kai Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ trenerė formavo naujas dailiojo plaukimo grupes. Pagrindiniu tuometinės antrokės N. Ambrazaitės motyvu pasirinkti sinchroninio plaukimo treniruotes tapo tai, kad jos draugės pradėjo lankyti šį užsiėmimą.

Pati treniruočių pradžia mergaitėms buvo daugiau smagus laisvalaikio praleidimo būdas ir jos nežiūrėjo į dailųjį plaukimą kaip į profesionalų sportą: apie pusmetį pamažu mokėsi plaukti, vėliau pradėjo mokytis plaukti grybšniais, o vėliau, kai vandenyje pradėjo jaustis užtikrintai, prasidėjo šokių ir figūrų mokymasis.

„Mane sužavėjo pats sporto grakštumas, lankstumas. Patinka, kad į šitą sportą susideda daugiau sporto šakų: gimnastika, šokis. Labai patinka varžybose stebėti kitų šalių atstoves, kurios padaro viską daug geriau už mane. Labai gražu į jas žiūrėti. Kartais net šiurpuliukai eina per kūną“, – atvirauja mergina.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šis laisvalaikio užsiėmimas išaugo į kur kas rimtesnį: N. Ambrazaitė jau antrus metus iš eilės neturi sau lygių Lietuvoje, du kartus dalyvavo Europos čempionatuose bei tapo pirmąja Lietuvos atstove jaunių pasaulio sinchroninio plaukimo čempionate.

K. Zajauskienės auklėtinė praėjusiais metais pirmą kartą išbandė jėgas ir 2017 metų liepą Serbijoje vykusiame Europos jaunimo dailiojo plaukimo čempionate , kuriame dueto rungtyje dalyvavo kartu su savo partnere Urte Dambrauskaite. Nors į finalą prasibrauti nepavyko, tačiau sportininkių surinkti 127,2786 balai buvo aukščiausia per visą šalies dalyvavimo Europos jaunimo čempionatuose istoriją. Sportininkės užėmė 20-ą vietą ir vos vienu balu atsiliko nuo 19-ą užėmusių Serbijos atstovių. Pirmą vietą iškovojusios Rusijos atstovės surinko 168,6435 balus.

Duete merginos šoko šiek tiek daugiau nei dvejus metus. Praėjus pusmečiui po dalyvavimo Europos jaunimo čempionate Urtė nusprendė nebetęsti plaukikės karjeros, o Natalija pradėjo ruoštis solinei rungčiai. Mergina atvirauja, kad jai buvo lengviau ruoštis pasirodymui duetu, nes leisti laiką treniruotėse ir varžybose su drauge būdavo linksmiau, o atlaikyti prie š varžybas kylantį jaudulį – kur kas paprasčiau.

Tačiau patį didžiausią iššūkį savo karjeroje N. Ambrazaitė turėjo atlaikyti viena: mergina niekada nesitikėjo, kad kada nors teks dalyvauti jaunių pasaulio čempionate. Laisvojoje solinėje programoje, kurioje vertinamas paruoštas šokis, surinkusi 71,6333 balus, iškovojo 25 vietą ir aplenkė 7 varžoves. Dar geriau jai sekėsi techninėje solinėje dalyje, kurioje atliekamos keturios figūros –  dvi privalomos ir dvi ištrauktos burtų keliu. Čia ji surinko 72,4091 balus, užėmė 22 vietą ir sau už nugaros paliko 9 valstybių atstoves.

Patirties semiasi iš kaimyninės šalies trenerių

Jaunoji plaukikė tuomet aplenkė kur kas didesnę sinchroninio plaukimo patirtį turinčias šalis. Mat Lietuvoje sinchroninis plaukimas yra gana jauna sporto šaka – pirmasis mūsų šalies čempionatas buvo surengtas 2009 metais.

Jaunių pasaulio čempionato dalyvės trenerė teigia, kad viena iš didžiausių problemų, su kuriomis tenka susidurti, yra specialistų stoka. Pasak jos, Lietuvoje nėra su kuo pasitarti ir paklausti patarimų. Šią spragą bent kažkiek pavyksta užglaistyti nuvykus į stovyklas Baltarusijoje.

„Daug patirties įgaunam, dirbam šalia Baltarusijos nacionalinės komandos, kuri užima aukštas vietas Europoje. Gauname vertingų patarimų. Mes mokomės, nes Lietuvoje nėra pas ką pasiklausti patarimo. (...) Labai trūksta seminarų, turime prašyti, kad juos kažkas surengtų arba pačios trenerės turime kažkur važiuoti.

Reikia baseinų, kuriuose prieš svarbias varžybas būtų galima treniruotis. Šiaulių baseinas yra per mažas. Taip pat trūksta laiko ir vietos – mums reikia daugiau laiko vieno šokio atidirbimui, vieno takelio baseine taip pat neužtenka vietos, nes reikia judėti ir įstrižainėmis visomis kryptimis“, – apgailestauja K. Zajauskienė.

N. Ambrazaitė treniruojasi šešis kartus per savaitę po tris valandas: vieną valandą praleidžia salėje, o dvi – baseine. Tai nėra toks didelis krūvis, koks būtų, jeigu treniruotųsi profesionaliai: artėjant svarbioms varžyboms, Minske būna rengiamos treniruočių stovyklos, kuriose viena treniruotė trunka 5–6 valandas, o kartais ir daugiau. Šios treniruotės Natalijai – labai vertingos.

„Su baltarusių trenere nueini į vandenį ir net nepastebi, kaip  prabėga laikas, nes ta trenerė mato kiekvieną tavo problemą, kiekvieną blogą rankos pasukimą. Kartais atrodo, kad nieko rimto nenuveikiame, tačiau iš tikrųjų padarom labai daug. (...) Didžiausias sunkumas šiame sporte ir yra nepalūžti, nes treniruotis tikrai sunku. Žmonėms dažnai atrodo, kad tu nieko neveiki vandenyje –  ateini, pasiplaukioji ir viskas. Bet iš tikrųjų, tai yra sunkus juodas darbas“, – pasakoja svarbiausių pasaulyje jaunių dailiojo plaukimo pirmenybių dalyvė.

Mergina tiki, kad nuo šiol aplinkiniai jai bus reiklesni. Ji teigia, kad visada pavykus kažką pasiekti, ateityje turi siekti dar daugiau ir aukščiau, todėl ji mano, kad šie metai bus tikrai sunkesni nei praėję. Ir pati N. Ambrazaitė teigia, kad labai norėtų nuvykti į suaugusiųjų kategorijos pasaulio čempionatą.