Antradienį Valdomų rūmuose Vilniuje įvyko 1988 metų Seulo olimpinių 30-ečio paminėjimas. Šiose žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo net 15 medalių. Tiesa, visi jie pelnyti atstovaujant Sovietų Sąjungai.
Du aukso medalius Seule iškovojo treko dviratininkas Gintautas Umaras. Aukščiausios prabos apdovanojimais taip pat džiaugėsi dviratininkas Artūras Kasputis, futbolininkai Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas, krepšininkai Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis, rankininkas Valdemaras Novickis. Sidabro medalius pelnė bėgikė Laimutė Baikauskaitė, disko metikas Romas Ubartas ir plaukikas Raimunas Mažuolis, bronzos – dviratininkė Laima Zilporytė ir krepšininkė Vitalija Tuomaitė.
„Norint žinoti, kaip viskas atrodė mūsų laikais, tai jaunimui reikia domėtis istorija. Tai buvo laikai, kai po raudonais marškinėliais vilkėdavome geltonai žalius marškinėlius. Tokie buvo laikai. Būtų buvę smagiau laimėti vilkint tik marškinėlius su trispalve, bet kiekvienai kartai yra tam tikras likimas. Nieko nenuspręsti, – sakė G. Umaras. – Žinoma, jaunystė yra smagus laikas ir smagu prisiminti. Gal kartais truputį liūdna, nes visada norisi kažkur sugrįžti, bet dar įdomiau yra rasti tai, kas dar neatrasta, džiaugtis jaunimo pasiekimais“.
G. Umaras, kuris taip pat du kartus tapo pasaulio čempionu, teigė, kad dviračių sportas per pastarąjį 30-metį smarkiai patobulėjo.
„Dviračių sportas smarkiai pasikeitė. Mums atrodė, kad mes važiuojame greitai, bet pats dar tais laikais sakiau, kad ateis nauja karta, kuri bus stipresnė. Neseniai buvo pagerintas treko asmeninių persekiojimo lenktynių pasaulio rekordas ir mes, kaip komanda, niekada nesame taip greitai važiavę. Technika, inventorius smarkiai pasikeitė, sėdėsena lėmė bent 10 sek. Sportas žengia į priekį. Dabar visi gali stebėti dviratininkus, transliacijas ir nebereikia už per pietus sutaupytus pinigus nusipirkti čekišką ar lenkišką žurnalą, kad pamatytum geriausius teniso žaidėjus, apie kuriuos Sovietų Sąjungoje nebuvo kalbama“, – prisiminimais dalinosi G. Umaras.
Dviračių sportas pastaraisiais metais skendo įvairiuose skandaluose dėl dopingo vartojimo. Tas smarkiai atsiliepė šios sporto šakos prestižui.
„Apie kitus negalėčiau komentuoti, bet sportas iš tikrųjų yra gražus tuo, kad gali pats sau įrodyti, jog esi pajėgus. Čia yra ta bėda, kad su dopingu yra pavojingas ne tik mūsų sportas. Nešvarumai yra keliami į paviršių, nes su tuo yra kovojama. Ir tai yra gerai. Kiekviena sportui reikia kontrolės, reikia finansų tam įgyvendinti, bet sportas yra gražus. Man labai gražu pamatyti daugybę raudonskruosčių 80-mečių buvusių čempionų dviratininkų tribūnose. Tai yra geras sportas. Pats stengiuosi dviračiu važinėtis septynis kartus per savaitę“, – šypsojosi G. Umaras.
Lietuvos dviratininkai pastaraisiais metais dar skina medalius treko varžybose, bet plente rezultatai suprastėjo. Nors dar praėjusiame dešimtmetyje pergalėmis džiugino Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė, seserys Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės.
„Dviračių sporte reikia bent 10 metų sunkaus darbo, kad galėtum stoti į pirmą startą. Nuoseklumas, politika, kuri suteiktų galimybes dirbti ir darbo kokybė. Susideda daug dalykų. Reikia žmonių, kurie galėtų organizuoti, sutelkti išteklius. Manau, kad šiuo metu yra padarome pakankamai. Treko dviratininkų turime neblogų. Galima tuo džiaugtis. Žinoma, labai smagu būtų, kad mūsų vardas vėl skambėtų taip garsiai, kaip skambėjo 2013 metais, kai Ramūnas Navardauskas tapo planetos pirmenybių prizininku. Turbūt ateis laikas. Reikia vilties, palaikymo ir pastangų“, – mintimis dalinosi Seulo olimpinis čempionas.
G. Umaras ir R. Ubartas Valdovų rūmuose taip pat įteikė apdovanojimus Lietuvos mokyklų žaidynių laureatams.
