Šiemet Europos čempiono medaliu pasipuošęs Andrius Gudžius mano, kad net einant šio titulo link didelę dalį nuopelnų turėtų prisiimti ir jo treneris, kuris dažnai atstodavo ir sporto psichologą. „Reikia, kad kartais artimas žmogus, šiuo atveju – treneris, vos ne pasiųstų tave ant trijų raidžių ir išrašytų žuvų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykusios „LTeam konferencijos“ metu atviravo lengvaatletis.
Pralaimėjimai užgrūdina
Į klausimą, ką per dešimt metų sportui atidavė, 27-erių A. Gudžius juokdamasis atsakė, kad visus dešimt metų ir visą save.
Sportininkas teigia, kad per tą laikotarpį patys sunkiausi pralaimėjimai buvo pirmuose jo dalyvautuose pasaulio ir Europos čempionatuose atitinkamai 2015 ir 2016 metais, pasirodymas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Renginiui Brazilijoje jis ruošėsi su dideliais lūkesčiais, bet užpuolusios traumos „prispaudė prie žemės“.
„Turiu pasaulio jaunimo čempionato auksą, bet užėmiau ir 5 vietą. Turiu U-23 čempiono titulą, bet turiu ir 13 vietą tokiame pačiame čempionate. Turiu suaugusiųjų turnyro čempiono titulą, bet prieš tai Pekine buvau penkioliktas. Dabar laimėjau Europos čempionatą, tačiau pirmą kartą dalyvaudamas čempionate buvau priešpaskutinis, kitame čempionate – dvyliktas. Nėra taip, kad tampi jaunimo čempionu, tada suaugusiųjų. Buvo daug pralaimėjimų, daug nesklandumų“, – teigia disko metikas.
Pralaimėjimų nesureikšmina ir sportininko treneris Vaclovas Kidykas, kuris yra įsitikinęs, kad pralaimėjimai tik tiesia kelią į pergales.
V. Kidykas, BNS nuotr.
A. Gudžius jam antrina bei teigia, kad skaudžiausia, vis dėlto, yra ne pralaimėti.
„Kai atstovauji savo šaliai, sunkiausia yra ne pralaimėti. Sportuodamas supranti, kad aplink tave yra labai daug žmonių, kurie į tave investuoja savo pinigus, savo laiką. Pralaimėjus sunkiausia yra ateiti pas tuos žmones ir pasakyti „atsiprašau“. Laimėti yra lengviausia. Tuomet visi sveikina ir džiaugiasi. Skaudu yra pralaimėti, nes treneris pradeda galvoti, ką blogai padarė, kam buvo skirta per mažai dėmesio“, – mintimis apie pralaimėjimus dalinosi pasaulio ir Europos čempionas.
Vienas kitą supranta iš pusės žodžio
Tačiau iki pergalių teko nueiti ilgą kelią. V. Kidykas pasakoja, kad pradėjus treniruoti A. Gudžių treniruočių metodai buvo net gana keisti. Tuomet treneris savo auklėtiniui duodavo baltą popieriaus lapą ir liepdavo užrašyti, kas tuo metu treniruotėse ir varžybose sekėsi, o kas ne. Šio metodo dėka treneriui buvo lengviau suprati, kas vyksta sportininko mintyse.
A. Gudžius, BNS nuotr.
Šiuo metu Europos čempionui ir jo treneriui kartais per pusantros valandos trunkančias treniruotes pakanka ištarti vienas kitam vos septynis žodžius, o kartais susikalbėti užtenka ir dviejų rankos judesių. Galbūt todėl A. Gudžius tikina, kad kartais net konfliktas su treneriu yra vertingesnis nei sporto psichologo konsultacija.
„Šiais laikais apie psichologą yra susidariusi klaidinga iliuzija, kad jis ateis ir stebuklingai viską išspręs. Reikia, kad kartais artimas žmogus, šiuo atveju – treneris, vos ne pasiųstų tave ant trijų raidžių ir išrašytų žuvų. Kartais tas konfliktas ir yra tas raktas į vidinę ir psichologinę ramybę. Trumpai dirbant su sporto psichologu tokio rezultato pasiekti tikrai nepavyks“, – atvirauja disko metikas.
