Ignas Dombrauskis – vyras, trijų vaikų tėvas, tinklaraštininkas ir marketingo specialistas, tačiau nepaisant visų šių veiklų, jis atranda laiko ir bėgimui. Praėjusiais metais jam pavyko kasdien visus metus nubėgti ne mažiau nei 5 km. Dabar meile bėgimui bando užkrėsti ir kitus: antrą kartą rengia eksperimentą, kurio tikslas parodyti, kad bėgti gali būti paprasta ir malonu.
Svarbiausia – pasakoti realybę
2016-ųjų lapkritį bei gruodį dabar jau 30-ies I. Dombrauskis skyrė savęs išbandymui: norėjo pasižiūrėti, ar sugebės šiuo laikotarpiu bėgti kasdien. Šis išbandymas praėjo gerai – bėgikas praleido tik dvi dienas.
2017 metus vyriškis pradėjo su iššūkiu, kurį įveikti pasiryžtų tikrai ne kiekvienas – nusprendė bėgti kiekvieną metų dieną. Buvo likęs tik vienas klausimas, abejonė – ar šiai idėjai neprieštaraus žmona, nes tai reikalauja daug laiko, o ir šeimoje tuomet buvo jau du vaikai.
„Gavau šį patvirtinimą. Mano vertybių sistemoje šeima yra pirmoje vietoje, todėl galvojau, ką padaryti, kad šis iššūkis būtų ne kliūtis, o pliusas. Kiekvieną mėnesį kažkur organizuojami bėgimai. Galvojau, kad noriu pamatyti daugiau Lietuvos. Šiek tiek pasvarsčius, sugalvojau, kad kai vyks masiniai bėgimai, pasiimsiu visą šeimą ir savaitgalį praleisime vis kitame mieste. Norėjau daugiau laiko praleisti su šeima, bet kitokio laiko, ne namuose, nes tai ne tas pats. Taip aplankėm gal 10 miestų“, – pasakoja pašnekovas.
Be to, jau ir anksčiau, norėdamas pasidalinti savo patirtimi ir paskatinti kitus pradėti gyventi aktyviai, pradėjo rašyti tinklaraštį. Todėl paklaustas, kaip sugalvojo 365 dienų bėgimo iššūkį, teigia, kad norėjo didesnio iššūkio, kuris leistų apie sveiką gyvenseną kalbėti įvairiais aspektais.
„Labiausiai noriu pasakoti realias istorijas: kas sunku, nepavyksta. Kai visą laiką pasakoji, kad viskas yra „faina“, žmonės netiki. Žmogus negali įlįsti į tavo kūną ir pamatyti, kaip tau „faina“, jam sunku tuo patikėti. Tai aš pasirinkau kelią pasakoti realybę: kaip sekasi, kaip nesiseka, kokių niuansų būna. Norėjau įtraukti daugiau žmonių į sveiką gyvenimo būdą. Ir bėgimas yra tokia sąlyginai lengva forma, kuria gali tai padaryti“, – teigia I. Dombrauskis.
Tačiau bėgikas neslepia, kad visgi pirmuosius mėnesius buvo dienų, kai susimąstydavo, kokia šio iššūkio prasmė, ar tai duoda tokį poveikį žmonėms, kokio jis ir tikėjosi.
„Tokių pamąstymų buvo ne kartą ir ne du. Sakyčiau, gal toks mano būdas: kur pasisuku, matau priežastį šypsotis. Ir kai šiandien stoviu čia, kai matau, kiek žmonių man rašo, kaip domisi, aš suprantu, kad gerai padariau. Ir šiandien suvokiu to vertę. (...) Šių metų sausį aš supratau, kad nebegaliu sustoti. Sausio 22 diena buvo pirmoji, kai nebėgau. Dabar, per pusantrų metų, esu praleidęs gal tik 20 dienų. Šiemet esu nubėgęs daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį, nors ir nebėgu kasdien“, – atvirauja I. Dombrauskis.
Asmeninio archyvo nuotr.
Bėgti pradės nuo pirmadienio
Tinklaraštis apie bėgimą nėra vienintelė pašnekovo iniciatyva. Norą treniruoti sustiprino apsilankymas, o vėliau ir prisijungimas prie sveikos gyvensenos judėjimo „MyHero!“. Vėliau su kolega Mindaugu Šatkumi įkūrė sporto bendruomenę „Šešios trim“. Pasitraukus iš šių veiklų jį inspiravo knygoje „The Power of Moments“ rasta istorija, kaip vienas iš knygos autorių sukūrė bėgimo treniruočių planą, skirtą savo mamai. Remdamasis šiuo planu, I. Dombrauskis sudarė paprastą treniruotę, kurios esmė – bėgimą keisti ėjimu ir atvirkščiai. Kiekvieną savaitę ėjimo laikas vis trumpėja, kol galiausiai lieka tik bėgimas.
„Atidaviau žmonėms programą, kur per 9 savaites tokiu neskausmingu būdu ir su aiškia, nuoseklia programa gali nuo 0, nuo sofos, nubėgti 5 km, nesvarbu, kokiu greičiu“, – teigia pašnekovas.
Iš pradžių, dar balandžio mėnesį, bėgikas planavo, kad eksperimentas „Nuo 0 iki 5“ bus skirtas tik mažai grupei žmonių, kurie skaito jo tinklaraštį. Išsiuntęs laišką jiems, I. Dombrauskis nusprendė surizikuoti ir paskelbti žinią apie eksperimentą socialiniame tinkle „Facebook“. Sulaukta sėkmė jį gerokai nustebino: per pirmą valandą užsiregistravo daugiau nei 200 žmonių.
„Galvoju, čia bus reikalų. Bet kadangi man žmonių skaičius fizinio darbo daugiau nesukuria, tai tebūnie. Iki starto buvo likusios 2 savaitės. Pamaniau, įdėsiu daugiau pastangų: pats pasidalinau, paprašiau pasidalinti, mano manymu, aktyvesnių žmonių. Pavyzdžiui, man labai padėjo tinklaraštininkė „Ona, būk plona“. Po jos pasidalinimo atsirado dar 300 registracijų. Tikrai nesitikėjau ir buvau maloniai nustebęs, nudžiugęs, kad žmonės nori sportuoti, – pasakoja sportininkas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Į vos prieš keturis mėnesius pradėtą projektą iš viso užsiregistravo 1254 žmonės, kuriems buvo išsiųsti laiškai su treniruočių planu. Tačiau paskutinį siųstą laišką atidarė vos mažiau nei pusė – 498 eksperimento dalyviai. 60 žmonių I. Dombrauskiui sakė, kad laikėsi visos programos, apie 300 teigė, kad jiems vykdyti planą sutrukdė liga ar kiti netikėtumai, tačiau žadėjo vis tiek jį įvykdyti.
Rugsėjo 3 dieną eksperimentas „Nuo 0 iki 5“ startuos antrą kartą. Kiekvieną pirmadienį bėgimo programą bus galima rasti ir I. Dombrauskio socialinių tinklų „Facebook“ bei „Youtube“ paskyrose.
Pagrindinė pradedančiųjų klaida
Pagrindinė eksperimento idėja yra ne priversti žmones bėgioti, o parodyti, kad bėgimas gali būti malonus ir įdomus, kad aktyvumas padeda organizmui, mintims ir savijautai. Šie, kas savaitę gaunami laiškai gali padėti išvengti ir pagrindinės pradedančiųjų klaidos, kai norisi gerus rezultatus pasiekti greitai ir be didesnių pastangų, tačiau I. Dombrauskis pataria neskubėti.
„Aš siūlyčiau mesti sau mažą iššūkį, nubėgti kilometrą per dieną arba 15 min per dieną. Toks mažas iššūkis gali išmesti tave iš komforto zonos ir tu gali galvoti, jeigu atėjau iki čia, kas mane labiausiai motyvuos: ar spalvoti batai, ar kitokia distancija. Taip eini iki malonaus bėgimo. Jeigu sugalvoji, kad tai yra ne tau, tai tada surask, kas – tau. Dėl to ir sakau, kad išsikelti iššūkį yra paranku, nes įstatai save į kažkokius rėmus. Jei tik sugalvoji, kad reikia kažką padaryti, tai imk ir padaryk. Tą pačią dieną reikėtų spjauti į viską, perlipti per save ir pajudėti“, – teigia bėgikas.
Kalbėdamas apie tai, kaip jį sužavėjo bėgimas, I. Dombrauskis teigia, kad šis sportas jį lydi nuo studijų metų. Labiausiai jį žavi tai, kad bėgimas yra patogi sporto šaka, nereikalaujanti daug inventoriaus – tereikia batų ir patogios aprangos. Pasak jo, bėgimo batelius jis pasiima į kiekvieną kelionę, nesvarbu, ar vyksta į Tauragę aplankyti mamos, ar į užsienio šalį.
„Pilno atsakymo, kodėl bėgimas, nežinau, tiesiog įstrigau. Pradėjau bėgti ir dar norėčiau bėgti dar 50 metų. „Nenorėčiau bėgti“ – nebėra. Nenorėčiau ir iškeisti į bet ką. Dabar populiarėja triatlonas, plaukimas, dviračiai, bet kartais stengiuosi pažiūrėti racionaliai, kad važinėti dviračiu tau reikės pačio dviračio, vietos. Plaukti nemoku, jeigu išmokčiau – gal. Bet irgi atsiranda vietos problema, reikia derintis prie kažko, o dabar žiūrint į dabartinį mano gyvenimo ritmą, būtų dar daugiau apribojimų, kurių man nereikia“, – atvirauja pašnekovas.
