Marijampolės „Sūduvos“ žygis tarptautiniame fronte baigėsi. Į UEFA Europos lygos grupių etapą pateko namuose už lygiąsias Lietuvoje atsigriebusi ir 3:0 triumfavusi Glazgo „Celtic“ ekipa. Nors marijampoliečiai nepajėgė mesti varžovams rimtesnio iššūkio, treneris Vladimiras Čeburinas jais didžiuojasi ir dėkoja už nuveiktą darbą.
„Sūduvos“ vairininkas po „Celtic Park“ stadione pralaimėtų rungtynių pripažino, kad varžovai buvo stipresni visa galva bei įvardinęs pagrindinius jų pranašumus paaiškino kiekvieną iš trijų praleistų įvarčių.
„Sveikiname „Celtic“ su pergale. Rezultatas kalba už save. Žaidėme prieš mobilią ir labai greitą komandą jos tvirtovėje, kur mus apstulbino įspūdinga atmosfera. Tikėjomės kontraatakuoti, bet varžovai neleido mums to daryti. Škotai patys iš gynybos žaibiškai sugrįždavo į puolimą ir rengė labai pavojingas kontraatakas.
Tikėjomės didelio spaudimo, laikėmės savo plano ir iš pradžių mums sekėsi gerai. Iki pirmojo įvarčio. Buvome įspėję žaidėjus, kad tame taške negalima prasižengti, nes varžovai turi žaidėją, kuris yra tokių baudos smūgių specialistas. Galiausiai vis tiek prasižengėme ir taip praleidome pirmąjį įvartį.
Antras įvartis taip pat krito po pozicinės klaidos, o trečiasis buvo kuriozinis, bet ir jį įmušęs gynėjas taip pat pademonstravo savo klasę susikurdamas galimybę smūgiuoti. Bet kokiu atveju, mus nužudė ne kuris nors iš įvarčių, o visos rungtynės“, – pasakojo specialistas iš Kazachstano.
V. Čeburinas patikino, kad jo auklėtiniai Glazge padarė viską, ką galėjo. Jų pastangas vertinantis strategas padėkojo visiems, kurie „Sūduva“ tikėjo ir linkėjo jai žaisti išsvajotame Europos lygos grupių etape.
„Mano žaidėjai parodė charakterį, jie dirbo ir stengėsi iš visų jėgų. Reikia tai vertinti ir jiems už tai padėkoti. Antrus metus iš eilės sustojome tame pačiame etape, tačiau šįkart kovojome su komanda, kurios įveikti nebuvome pajėgūs.
Dėkojame visiems fanams, kurie čia atvyko ir mus palaikė. Net ir didelėje „Celtic“ sirgalių minioje girdėjome palaikymo žodžius, skirtus mums. Ačiū visiems, kurie tikėjo ir norėjo, kad mes žaistume grupių etape. Mes irgi to norėjome, bet šį kartą nepavyko.
Gal dar nesame pasiruošę grupės etapui. Galime tik džiaugtis, kad atrankoje gauname pajėgius varžovus ir sugebame patampyti jiems nervus. Aišku, norėtume daugiau, bet šiandien yra taip, kaip yra“, – dėstė V. Čeburinas.
– Ko „Sūduvai“ pritrūko?
– Greitis, judėjimas po aikštę, sprendimų priėmimo greitis, o pirmiausia – futbolininkų individualus meistriškumas. Tuo varžovai mus pranokdavo.
– Nemažai komandos žaidėjų yra traumuoti. Ar „Sūduva“ galėjo pasiekti geresnį rezultatą, jei visi žaidėjai būtų buvę sveiki?
– Kas būtų, jeigu būtų. Žinoma, jie būtų padėję, bet dabar reikia vertinti tuos žaidėjus, kurie rungtyniavo. Jie tikrai atidavė visas jėgas.
– Buvo klaidų lygioje vietoje, nepataikymų į kamuolį. Ar tai buvo jaudulys dėl atmosferos ar jūsų minėtoji meistriškumo stoka?
– Nesakyčiau, kad tai meistriškumo trūkumas, tiesiog, visas rungtynes besiginant, visada ateina kažkoks momentas, kai atsiranda nepasitikėjimas ir tuomet nutinka tų klaidų.
Varžovai puikiai skaitė visus mūsų veiksmus. Jie kiekvienoje situacijoje viską darė taip, tarsi žinotų, ką darysime mes. Tai mums labai trukdė.
– Brendanas Rodgersas po rungtynių sakė, kad „Sūduvai“ dabar reikia džiaugtis dėl turėtos galimybės žaisti tokiame stadione, nes tokia patirtis leis dar geriau pasirodyti atrankoje kitą kartą. Ar sutinkate su tuo?
– Visiškai sutinku. Tai yra milžiniška patirtis. Vietiniame čempionate reikia žaisti 3-4 metus tam, kad gautum tiek patirties, kiek čia gauni per du susitikimus.
Mums tai buvo grandiozinis nuotykis. Sunku žodžiais apibūdinti, ką reiškia patekti į tokias rungtynes ir tokią atmosferą. Ypač matant, kokiame krepšelyje „Sūduva“ pradeda savo žygį Europoje ir su kokiais varžovais tenka kovoti. Tai fantastiška ir neįkainojama.
– Futbolininkai aikštėje kovoja su žvaigždėmis, o kaip treneris jaučiasi, kai jo tiesioginis oponentas yra buvęs „Liverpool“ treneris?
– Gaunu ne mažesnį malonumą nei žaidėjai. Taip pat renkuosi ir patirtį, nes matau, kokių veiksmų treneris imasi ir kaip keičiasi jo vadovaujamos ekipos žaidimas.
– Galbūt trečias kartas nemeluos?
– Tikėsimės.
