Savaitgalį Berlyne pasibaigusiame Europos neįgaliųjų čempionate Lietuvos komanda iškovojo net aštuonis medalius. Du šio čempionato prizininkai – Danas Sodaitis ir Ramūnas Verbavičius – tapo ir nenutrūkstamos 100 valandų LRT transliacijos dalyviais ir papasakojo apie savo tai, kas juos motyvavo sportuoti bei ateities planus.
LRT studijoje apsilankęs kaunietis Ramūnas Verbavičius iš Europos neįgaliųjų čempionato į Lietuvą parvežė sidabro apdovanojimą. Ieties metimo rungtyje atletas paskutiniu, šeštuoju bandymu, užfiksavo sidabrą garantavusį rezultatą – 28,13 m. Toliau už lietuvį ietį metė tik auksą iškovojęs serbas Milošas Zaričius – 31,6 m.
Jau ketverius metus neįgaliųjų sporte esantis atletas teigia, kad sportas jį lydėjo visą gyvenimą.
„Pasiruošimas turbūt davė viską. Parolimpinis komitetas dėjo kuo daugiau darbo, darė kraujo tyrimus, papildus pagal tai pirko ir panašiai. (...) Labai daug laiko atima tai – 2 kartus per savaitę, dažniausiai – 5 dienos per savaitę, tai mūsų darbas. (...) Sportas man nuo pat vaikystės buvo pats svarbiausias. Nuo 13-os metų pradėjau sportuoti, daugiausia – su „štangomis“. Kai susilaužiau stuburą, mane pakvietė į lengvąją atletiką, kur atradau save. Paskui galvojau, kaip aš sveikas būdamas jos neradau“, – atskleidė R. Verbavičius.
Anot jo, Berlyne iškovotas sidabro medalis buvo itin svarbus jo sportinei karjerai.
„Didžiausia, kaip ir daugelio sportininkų, baimė – profesionaliai sportuoti visą gyvenimą ir neiškovoti aukšto rango varžybų medalio. Tai yra mūsų siekiamybė ir apdovanojimas. Tai dabar tas akmuo nuo krūtinės nusirideno“, – džiaugėsi sportininkas.
Danas Sodaitis Vokietijos sostinėje vykusiame čempionate iškovojo sidabro medalį – 100 metrų bėgimo finale asmeninį rekordą pasiekęs lietuvis distanciją įveikė per 11,19 s. ir į priekį praleido tik Lenkijos atstovą Michalą Derusą (10,77 s.). Anot jo, itin svarbus ir nusiteikimas, o sporto šaka pasirenkama pagal charakterį.
„Negaili apdovanojimų tiems, kurie to nori ir siekia. Labai trumpas paaiškinimas – to norėjome ir tai turime. Manau, kad sporto šaka pasirenkama pagal charakterį. Mano charakteris yra veržlus, spontaniškas, impulsyvus. Tad manau, kad būtent tos savybės man leidžia išspausti maksimumą“, – atviravo sprinteris.
Prie gerų rezultatų prisidėjo ir noras tautiečiams padovanoti geras emocijas.
„Mano emocijos yra ir kitų žmonių emocijos. Mano emocijos gali paskatinti ir kitus žmones pradėti savo darbus arba labai sėkmingai užbaigti juos. Džiaugiuosi, kad mano pergalė yra ir visų Lietuvos žmonių“, – atviravo sportininkas.
Būtent toks nusiteikimas lėmė tai, kad ir patyręs sunkią traumą jis neatsisakė ne tik sporto, bet ir pomėgio valdyti motociklą.
„Baigęs karo akademiją patekau į motociklo avariją, tačiau meilė motociklams ir lengvajai atletikai liko. Mano motociklas yra taisomas ir tikiu, kad pamatysite mane Nemuno žiede (lenktynėms pritaikyta trasa – LRT.lt). Pirma išmėginsiu, ar tai įmanoma. Nesakau, kad tai nėra rizikinga, tai yra iššūkis“, – teigė D. Sodaitis.
