Sportas

2018.08.25 15:12

Nuo sofos iki ketvirto maratono: norintiems tai pasiekti, bėgikas turi vieną taisyklę

31-erių metų Egidijus Adomkaitis 2012 metų pavasarį sutikdamas lažintis, kas greičiau įveiks pusmaratonio distanciją, net negalvojo, jog praėjus šešeriems metams po lažybų vidutiniškai nubėgs po 150–170 km per savaitę, savo sąskaitoje turės tris nubėgtus maratonus ir artimiausią varžovą aplenkęs beveik minute iškovos Lietuvos 10 000 m bėgimo čempiono titulą. Didelę patirtį įgavęs bėgikas turi ir vieną svarbų patarimą pradedantiems – tam, kad bėgimas ir su juo susiję iššūkiai netaptų kančia.

Planuose – olimpinės žaidynės

Dabar save Lietuvos čempionu vadinti galinčio E. Adomkaičio bėgimo kelias prasidėjo po kolegos pasiūlytų lažybų susirungti pusmaratonyje. Anksčiau nebėgiojęs jis pasiryžo įveikti 21 km 097 m distanciją.  

„Esu žmogus, kuris mėgsta iššūkius, – teigia bėgikas, – aš daug negalvodamas nėriau į šią avantiūrą ir, kaip matome dabar, įnėriau labai giliai ir nebegaliu išnerti.“

Lažybos E. Adomkaičiui nebuvo sėkmingos. Pralaimėjimas ganėtinai įžeidė bėgiką, todėl jis nusprendė pusmaratonį bėgti dar kartą ir įrodyti savo tikrąsias galimybes. Iškart po šio pusmaratonio jis pasiryžo įveikti ir pirmąjį maratoną, kurį nubėgo per 3.41:56 val. Antrojo maratono laikas buvo kuklesnis – 4 valandos ir 12 minučių.

Trečioje savo 42,196 km distancijoje bėgikas pademonstravo didelę pažangą – distanciją įveikė per 2 valandas ir 29 minutes. Sportininkas neslepia, kad pasvajoja ir apie olimpines žaidynes. Pasak E. Adomkaičio, šiais metais, ketvirtą kartą bandant įveikti maratono distanciją, galbūt nepavyks atverti durų į olimpines žaidynes, bet tikisi, kad netolimoje ateityje galės nuo savo rezultato nubraukti dešimt minučių ir pasidžiaugti įvykdęs olimpinį normatyvą.

R. Tarasevičiaus nuotr.

Trumpoms distancijoms jaučiasi per senas

E. Adomkaitis yra gana universalus bėgikas: jis gali bėgti tiek manieže, tiek stadione, tiek plentu – ir 1500 m, ir maratoną. Pašnekovas teigia dar nėra atradęs savo mylimiausios rungties: „Kaip bėgikas bandau viską, nes nenoriu prarasti nei greičio savybių, nei ištvermės.“

Galutinis bėgiko tikslas – prisijaukinti maratoną.

„Man, kaip Lietuvos bėgikui, įvykdyti olimpinį normatyvą įmanoma nebent maratone, nes trumpesnėms distancijoms esu šiek tiek per senas – su amžiumi mažėja greitis, bet didėja ištvermė, – teigia sportininkas, – labai noriu pamėgti maratoną ir vadinti jį savo mėgstamiausia distancija.“

Netikėtu, tačiau labai maloniu įvertinimu bėgikui tapo pakvietimas prisijungti prie Lietuvos rinktinės ir atstovauti šaliai Baltijos šalių mače.

„Utenoje po Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybų treneris priėjo ir pasakė, kad esu kviečiamas į rinktinę. Labai apsidžiaugiau. Džiaugiausi labiau nei savo asmeniniais rezultatais. Visada turėjau svajonę atstovauti Lietuvai ir visiškai nesitikint pakvietė, tad buvau labai laimingas. Ir dabar esu“, – teigia E. Adomkaitis.

Šiais metais E. Adomkaičiui pavyko tapti Lietuvos čempionu 10 000 m bėgimo rungtyje. Paklaustas, ar prieš vykdamas į varžybas turėjo vilčių iškovoti čempiono titulą, jis atsakė, jog turėjo tokių minčių, tačiau tik pradėjus bėgti tapo aišku, kad nepridarius klaidų pavyks nugalėti. Nors prieš kelerius metus bėgikas net svajonėse nedrįso tikėtis auksu spindinčio apdovanojimo.

Teko atsisakyti idėjos bėgti vienam

„Šios vasaros viduryje išėjau kūrybinių atostogų, tačiau iki šiol viską pasiekiau dirbdamas“, – atvirauja sportininkas.

Jo diena prasidėdavo treniruote, po kurios, 8–9 valandas tekdavo dirbti, o vakare ir vėl laukdavo treniruotė. Tačiau toks gyvenimo ritmas nekėlė keblumų: „Kai įpratau ir pagavau ritmą, tai nesukeldavo jokių problemų, tik dar labiau susifokusuodavau, nes, atrodo, turiu ribotą laiką ir turiu, ką daryti, tad be jokių skrupulų tekdavo kibti į darbus.“

Didesnį dėmesį bėgikas dabar gali skirti bendram fiziniam darbui, atsigavimui, poilsiui.

„Darau daugiau tempimo pratimų, kurių vengia visi bėgikai arba neturi jiems laiko“, – pasakoja bėgikas.

R. Tarasevičiaus nuotr.

Anksčiau savo patirtį bėgikas talpindavo tinklaraštyje „Bėgu vienas“. Taip pat jis pavadinęs ir savo „Instagram“ paskyrą bei „Facebook“ tinklapį. Paklausus, kodėl buvo pasirinktas būtent toks pavadinimas, jis atsakė, kad pradėjus bėgioti pagrindinė mintis ir buvo ta, jog jis bėgioja vienas ir yra nuo nieko nepriklausomas. Bet rezultatams pradėjus gerėti, E. Adomkaitis buvo pastebėtas bėgimo bendruomenės narių ir pakviestas į Vilniaus maratono treniruotes, kuriose sutiko savo dabartinį trenerį Povilą Rakštiką. Tuomet pavadinimas įgavo naują prasmę.

„Bėgdamas stengiesi nuo visko atsiriboti. Bėgi susikoncentravęs, į nieką nežiūri, nieko negalvoji. „Bėgi vienas“ tai ir sako“, – teigia sportininkas.

Turi vieną patarimą

Pradedantiesiems bėgikas pataria neskubėti ir susirasti trenerį arba tinkamą bėgimo klubą: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mano progresas dabar galėtų būti daug didesnis, jeigu iš pat pradžių būčiau susiradęs trenerį, o ne užsispyręs ir bėgiojęs vienas.“

Renkantis bėgimo klubą pirmiausia reikėtų suprasti, ko norite – bandysite siekti rezultatų ar tiesiog norite pradėti sveikesnį gyvenimo būdą.

E. Adomkaitis pabrėžia, kad svarbiausia nepersistengti. Geriau bėgioti lėčiau, po truputį. Svarbiausia bėgimą pamilti.

„Kiekvienas gali atsistoti nuo sofos ir prabėgti maratoną, bet greičiausiai, tai ir bus vienintelis nubėgtas maratonas, nes bėgimas asocijuosis su kančia. Geriau pradėti po truputį, bet bėgioti nuolat“, – sako bėgikas.