Sportas

2018.02.05 09:35

Nuo Dakaro iki Vilniaus atbėgęs A. Ardzijauskas: į priekį mane veda smalsumas

ELTA2018.02.05 09:35

46-erių metų Aidas Ardzijauskas įspūdingai paminėjo artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Ilgų nuotolių bėgikas sekmadienį finišavo Vilniaus rotušėje ir užbaigė neįtikėtiną 8000 km bėgimą iš Senegalo sostinės Dakaro.

Vilniaus rotušės aikštėje sportininko laukė specialus keltuvas, kuris užkėlė A. Ardzijauską į viršų ir leido jam simboliškai išskleisti Lietuvos trispalvę.

Spalio 25 dieną savo bėgimą pradėjęs A. Ardzijauskas kasdien nubėgdavo maždaug po 80 km. Jis buvo išsikėlęs tikslą finišuoti iki vasario 16 dienos. Keliolika dienų buvo pasilikta rezervui, nes tokioje distancijoje gali atsirasti daug nenumatytų dalykų. Nenumatytų dalykų netrūko, tačiau sveikatos problemų išvengti pavyko, o kitos problemos buvo greitai likviduotos.

A. Ardzijauskui per 103 dienas teko įveikti ir Afrikos dykumas, ir centrinės Europos kalnus. Ugniagesys iš Lietuvos bėgte įveikė Senegalą, Mauritaniją, Maroką, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Čekiją ir Lenkiją.

„Kokia sunkiausia atkarpa? Nebuvo tokios. Visos atkarpos buvo sunkios, skirtingos, įdomios ir netikėtos. Viskas buvo savotiškai įdomu“, - po iškilmingo sutikimo Vilniaus rotušėje sakė A. Ardzijauskas.

Pats sportininkas pabrėžė, kad tokie bėgimai yra labiau ne fizinių galimybių, o psichologinių savybių išbandymai.

„Man buvo labai smalsu, kaip kūnas reaguoja į krūvį. Daug kas klausia, kas veda į priekį? Iš principo - tik smalsumas. Visada bėgi ir nori pamatyti, kas bus už to kalno, kas bus už posūkio. Nelabai net suprantu, kas ta motyvacija yra. Jeigu tau patinka, tau įdomu, tai ir sieki to. Viskas labai paprasta. O kai per prievartą reikia kažką motyvuoti, man tai nesuprantama. Bėgimas man patinka. Taip, pavargsti, bet nuovargis labiau emocinis, pavyzdžiui, kai pradedi pykti kuomet vairuotojai aptaško. Tas nuovargis dienos pabaigoje atsiliepia. Į viską stengiuosi reaguoti paprasčiau. Nu aptaškė, tai aptaškė, persirengi ir bėgi toliau – kokios čia problemos? Fizinio nuovargio aš nejaučiu. Žinoma, šiek tiek numečiau svorio, nepavyko to suvaldyti, bet tai yra normalu“, – pasakojo A. Ardzijauskas.

A. Ardzijauskui tokie bėgimai nėra naujiena. Jis ne kartą dalyvavo 10 parų bėgimuose, taip pat yra apibėgęs Lietuvą, Baltijos jūrą, o 2014 metais perbėgo visą Šiaurės Ameriką.

„Tai ne pirmas mano toks bėgimas, todėl patirties jau turiu. Šis bėgimas man parodė dar kai ką, ko nežinojau apie savo kūną. Mes juokavome, kad jau nuskridę į Dakarą buvome pavargę, nes ten pasitiko 40 laipsnių karštis. O dabar jaučiuosi visai normaliai, – pasakojo A. Ardzijauskas. – Atsistatymui svarbiausias buvo miegas. Griežtai laikėmės režimo, kada valgyti, kada miegoti. Jeigu vieną dieną prastai pamiegodavau, tai kitą dieną atsigriebdavau“.

A. Ardzijauskas miegodavo po 7 val. per parą, o į priekį judėdavo visą likusį laiką. Jis prisipažino, kad vieno tikslo nepasiekė - finišuoti per 100 dienų.

„Dabar yra 102 diena su trupučiu. Tai šito neapskaičiavome, nes norėjau nubėgti per 100 dienų“, – sakė bėgikas.

Per visą šį savo eksperimentą A. Ardzijauskas sunaudojo viso labo šešias poras batų. Sportininkas pats teigė, skirtinga avalynė buvo naudota bėgant kalnais ar sniegu.

Bėgikas juokavo, kad sunkiau buvo ne jam, o visą kelią jį lydėjusiai komandai. Ji keitėsi kas mėnesį.

„Skaičiavome, kad antra komanda keisis Barselonoje, o aš jau buvau Marselyje. Tai yra apie 600 km. Kuo toliau, tuo mūsų skaičiavimai buvo netikslesni, tačiau Italijos Šiaurėje ir Alpėse jau viskas buvo gana tikslu. Mus lydėjo ir sėkmė, nes buvo momentas, kai iš audringų vietų pabėgome vieną penktadienį, o jau pirmadienį ten jau buvo uždaryti keliai dėl oro sąlygų. Kiekvieną dieną stengiausi kiekvieną dieną nubėgti tiek, kiek leidžia kūnas. Jeigu jis leisdavo nubėgti 80 km, tai bėgdavau 80, jei daugiau – tai daugiau“, – mintimis dalinosi A. Ardzijauskas.

A. Ardzijauskas prisipažino, kad tokio pačio atstumo bėgti nenorėtų, nes tai paprasčiau nebūtų įdomu. Per skirtingas šalis bėgęs sportininkas nenorėjo išskirti įspūdingiausių prabėgtų vietų, nors grožėtis buvo kuo.

„Lėtai paviršiumi judėjau, todėl daug ką mačiau. Žinoma, smagu bėgti pakrante - Prancūzijoje, Ispanijoje, bet patiko ir kalnai. Žinoma, ten buvo sniegas, šlapdriba, šaltis, bet kiekvienas regionas kažkuo buvo įdomus ir galbūt naudingas bendrąja prasme“, – teigė A. Ardzijauskas.

A. Ardzijauskas pajuokavo, kad nežino, ar jis dar turi darbą. Pailsėjęs jis vėl grįš dirbti ugniagesiu ir kurs naujus planus kitam bėgimo išbandymui. Kalbėdamas apie kitus pavyzdžius, jis prasitarė, kad domisi kolegomis, bėgančiais aplink Žemės rutulį.

„Dabar laukia poilsis, o po to žiūrėsim. Norim dar pasidžiaugti tuo, ką padarėme. Reikia viską paanalizuoti, pasitarti su kitais žmonėmis. Lietuvoje tokių bėgikų gal ir nėra, bet pasaulyje yra. Dabar lenkas bėga aplink Žemės rutulį, pažiūrėsime, kaip jam sekasi“, – teigė A. Ardzijauskas. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt