Sportas

2018.01.25 13:32

Tarp parolimpiečių tikslų – susigrąžinti Norvegijos statybose dirbantį čempionų trenerį

Leisdamas kritikos ietis į vieną sporto vadovų Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius tikisi pakelti neįgaliųjų atletų skaičių žaidynėse, o taip pat susigrąžinti buvusį auksinės golbolo rinktinės trenerį Karolį Levickį.

Praėjus pusantrų metų, Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių herojų gyvenimas ženkliai pasikeitė nuo tada, kai jie lakstė su Lietuvos trispalve Brazilijoje ir buvo sutikti su laurų vainikais savo šalyje. Pirmą kartą olimpine čempione tapusios golbolo (aklųjų riedulio) rinktinės lyderis Genrikas Pavliukianecas baigė karjerą ir pastaruoju metu dažniau konsultuoja Portugalijos ir Ukrainos komandas nei savus. Ilgametis golbolo treneris Karolis Levickis šiuo metu dirba statybose Norvegijoje, kur išvyko siekdamas pasirūpinti savo ir šeimos išlaikymu.

Atsinaujinusi golbolo rinktinė be jų ruošis šių metų pasaulio čempionatui. „Komanda turi naują trenerį, bet važiuoja ant senų bėgių. Vis dėlto K. Levickio įdirbis siekė dvylika metų. Tačiau mes sieksime, kad Karolis sugrįžtų. Gal bent metams iki Tokijo žaidynių. Žinau, kad mums pavyks“, – sakė Mindaugas Bilius, dar vienas Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas, pernai baigęs sportinę karjerą ir tapęs Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentu.

Nori praplėsti sporto šakų erdves

Vytautą Kvietkauską LPOK vadovo pareigose pakeitęs M. Bilius sau yra užsibrėžęs aukštų tikslų ir stadionų užribyje. Iki 2020 metų Tokijo parolimpinių žaidynių jis tikisi padidinti Lietuvos atletų skaičių – galbūt nuo trylikos, startavusių Brazilijoje 2016 metais iki septyniolikos Japonijoje.

Taip pat išplėsti lietuvių atstovaujamų parolimpinių sporto šakų kiekį – prie lengvosios atletikos, golbolo, plaukimo dziudo ir irklavimo dar pridėti šaudymą, triatloną ir sunkiąją atletiką. Informacinė sklaida labai rūpi M. Biliui, kurio galvoje sukasi ir specialios mobiliojo ryšio programėlės.

BNS nuotr.

Kaltinimų serija – vienam žmogui

Tačiau M. Bilius kovoja ir kitame fronte. Anksčiau varžovus disko metimo ir rutulio stūmimo sektoriuje rezultatais gąsdinęs M.Bilius dabar savo atakų taikiniu pasirinko Edį Urbanavičių. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovą M. Bilius kaltina dėl įvairių priežasčių. Parolimpiečių vadovo nuomone, tai jis turi prisiimti atsakomybę, kad bendras sporto iždas neauga jau 10 metų.

M. Bilius mano, kad KKSD inicijuota sporto reforma kenkia sportui, nes nyksta Lietuvos olimpinis sportas centras, o kartu su juo ir sporto medikai. „Mums tereikėjo prisitaikyti prie LOSC, įrengti keltuvus. Bet dabar gydytojų nebėra, E. Urbanavičius pasakė, kad gydytojai yra mūsų reikalas. Tačiau kainos yra įspūdingos, mums – per brangu. Nežinau, ar tai departamento, ar valstybės požiūris? Aš tai suvedu į vieną žmogų“, – kalbėjo M. Bilius.

Jis prašo aiškesnės neįgaliųjų finansavimo sistemos ir siūlo savo variantą. M. Bilius skaičiuoja, kad, jei Lietuvoje visų žmonių 9,3 proc. sudaro neįgalieji, tai ir valstybės remiamo sporto iždo 9 proc. pinigų galėtų atitekti neįgaliesiems. Tačiau dabar iš maždaug šešių milijonų eurų aukšto meistriškumo sporto programoms LPOK gaus tik 74 tūkst. eurų. Dar 29 tūkst. pridės neįgaliųjų departamentas, tad iš valstybės planuoja sulaukti apie 100 tūkst. eurų paramos. Tai tik trečdalis viso LPOK biudžeto, kurio kitas dalis sudaro kitų partnerių – „EULOTO“ pernai skyrė 150 tūkst. eurų, dar prisideda banko „Citadelės“ parama, aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

LPOK vadovai nepriskaičiuoja kaip valstybės paramos Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) skiriamų pinigų, kurių didžioji dalis atkeliauja iš UAB „Olifėjos“ pagal įstatymą 8 proc. nuo loterijų bendrovės išplatintų bilietų apyvartos.

Apie 8 mln. eurų metinį biudžetą valdanti LTOK nuo 80 tūkst. iki 70 tūkst. eurų sumažino paramą Parolimpinui komitetui, bet galiausiai M. Biliaus žvilgsnis krypsta į KKSD. Jis pripažįsta, kad parolimpinės žaidynės nėra tokio rango kaip olimpinės, bet tada norėtų ir aukštesnio statuso savo sportininkams nei kurtiesiems atletams, kurie finansuojami atskirai ir turi savo pranašumą, nes iš kurčiųjų žaidynių pernai parsivežė net trylika medalių.

„Parolimpinė rinktinė sensta, – atkreipė dėmesį LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. – Deja, apatinė grandinė neveikia dėl skirtingų priežasčių“. Jo teigimu, neįgalaus jaunimo finansavimas menkas, neįgaliems vaikams sunku patekti į įprastas sporto grupes. „Mes norėtume, kad būtų formuojamos mišrios grupės, pavyzdžiui, kad tarp dešimt lengvaatlečių būtų bent vienas ar du neįgalieji“, – sakė P. Kalvelis. LPOK vadovai įsitikinę, kad įmanoma išlaviruoti sudėtingoje finansinėje padėtyje, bet svarbu padėti pamatus ateičiai. „Po avarijos man sportas padėjo, – sakė M. Bilius, per automobilio avariją 2009 metais JAV patyręs 27 kaulų lūžius. – Matau, kad sportas padeda ir kitiems. Jie pamato pasaulį, pamato kitą gyvenimą. Todėl ir norime patraukti pirmyn apatines grandis. Tada ir parolimpinėje rinktinėje atsiras daugiau žmonių“.