Sportas

2018.01.15 14:44

Aiškinant aistras sukėlusį sporto finansavimą – KKSD vadovo strėlės į LTOK

Marius Bagdonas, 15min.lt2018.01.15 14:44

Nors šiemet Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas vyko pagal naujas ir iki šiol dar netaikytas taisykles, aistrų išvengti nepavyko. Daugumos olimpinių sporto šakų atstovai skundžiasi gavę gerokai aptrupėjusius gabalus. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius įsitikinęs, kad nors ir skausmingos, permainos buvo būtinos, o sumažėjusį federacijų finansavimą lėmė ištuštėjęs bendras aukštojo meistriškumo sportui skirtų pinigų aruodas.

Pinigai – trimis skirtingomis kryptimis

Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms.

Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.

Didelio meistriškumo programoms išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms – šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln.

„Svarbiausia, kad pasiekėme tikslus, kurių ir siekėme. Pagaliau Lietuvos sporto finansavimas yra viešas, skaidrus, su aiškiais kriterijais, atsakomybe bei priežiūra“, – džiaugėsi E. Urbanavičius.

BNS nuotr.

Nepatenkintų daugiau

Jei lyginsime tik sumas, kurios federacijoms teko dabar, su tomis sumomis, kurias aukštojo meistriškumo sportui pernai skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba, prie daugelio sporto šakų matysime išaugusius skaičius.

Tiesa, realybė yra kiek kitokia. Iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, nes ten buvo įdarbinti treneriai, masažuotojai bei medikai. Per LOSC buvo apmokami jų treniruočių stovyklos, išvykos į dalį varžybų, mokami maistpinigiai. Šiemet šie pinigai įlieti į bendrąjį katilą, o LOSC palikta rūpintis tik KKSD priklausančiomis sporto bazėmis.

Tokį sprendimą KKSD vadovybė priėmė motyvuodama tuo, jog siekia efektyvumo. LOSC ir federacijų atliekamos funkcijos neretai dubliuodavosi, būta atvejų, kai sportininkai ir treneriai konfliktuodavo su federacijomis, nes finansiškai nuo jų buvo visiškai nepriklausomi ir atlygį gaudavo iš sporto centro.

Nuspręsta viską atiduoti į „vienas“ rankas, sistemos grandinėje nepaliekant jokių tarpininkų.

Tam paruošta nauja sporto finansavimo reforma, turėjusi aiškiai ir tiksliai į stalčiukus sudėlioti pinigus, atsižvelgiant į aiškius devynių narių darbo grupės suformuotus kriterijus.

Darbo grupę sudarė devyni nariai: Leonardas Čaikauskas (nacionalinių komandinių žaidimų sporto šakų federacija), Gintaras Kalinauskas (nacionalinių techninių sporto šakų federacija), Rimantas Mikaitis (nacionalinių individualių sporto šakų federacija), Einius Petkus (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas), Agnė Vanagienė (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Romas Vitkauskas (nacionalinės neolimpinės sporto šakos) bei trys KKSD atstovai: generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Sigitas Stasiulis bei Gintarė Papartė.
 

Vis dėlto padalijus pinigus, entuziastingais šūksniais naujoves palaikė tik tokių sporto šakų kaip orientacinio sporto, kompozicinių šachmatų ar šaškių atstovai. Daugelio olimpinių sporto šakų atstovai neramiai traukė pečiais – jiems teko mažesnis finansavimas nei pernai gavo iš KKSD ir LOSC.

Tą iš dalies galima paaiškinti ir maždaug 15 proc. susitraukusiu bendru pinigų maišu, kurį teko išdalinti.

„Tiesa ta, kad LOSC paslaugomis naudojosi tikrai nedidelė dalis sporto atstovų. Tikimės, jog po šios pertvarkos LOSC veikla ir sporto bazių išnaudojimas vyks kur kas efektingiau. Galbūt mūsų sportininkams net nereikės vykti treniruotis į užsienį, nes ir čia turėsime gerų sporto bazių“, – kalbėjo E. Urbanavičius.

Tiesa, prisidurti iš valstybės federacijos dar galės pateikusios paraiškas KKSRF, per kurį įvairiems projektams dar bus išdalyti apie 3,9 mln. eurų.

Strėlės į LTOK

KKSD vadovas skaičiuoja, jog Lietuvos sporto biudžete kasmet cirkuliuoja apie 18 mln. eurų.

Pasak, jo yra planuojama kitą savaitę pakviesti diskusijai visas skėtines organizacijas ir sporto šakų federacijas tolesnei diskusijai, kaip šis biudžetas pagal kriterijus turėtų būti išskirstytas.

Priminsime, jog pernai LTOK federacijoms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms tiesiogiai skyrė 6,3 mln. eurų – tokią pačią dalį, kokią meistriškumo plėtojimui davė KKSD. Visgi skirtingai nei KKSD, LTOK neskelbia, kaip šios lėšos paskirstomos atskirų sporto šakų federacijoms.

„Daug nežinomybės kyla dėl LTOK projekto, nors nevyriausybinis sektorius savo pinigais galėtų disponuoti ir skirti finansavimą sportininkams labai greitai. Bet kažkodėl yra neskubama. Turbūt buvo laukiama ir žiūrima, ką mums čia pavyks padaryti ir kokia bus situacija, kur bus lėšos nukreiptos ir kur paskirstytos. Bet nemanau, kad LTOK turėtų būti gelbėtojas, kažkokiais gelbėjimo pinigais. Tai yra bendras biudžetas, turėtume visi kartu spręsti klausimą, kaip visi pinigai turi būti išskirstyti tiems, kurie dirba, o ne būti gelbėtojais“, – akmenį į LTOK daržą metė E. Urbanavičius.

Tiesa, „Olifėjos“ olimpiniam komitetui skiriamą 8 proc. paramą, kurios skirstymo niekas nekontroliuoja, E. Urbanavičius bendrame Lietuvos sporto pinigų maiše norėtų išsaugoti.

„Tai yra labai sveikintinas dalykas, tik norėtųsi, kad būtų daugiau aiškumo, o įliejus viską į vieną katilą federacijoms kur kas geriau būtų lengviau planuoti, nes konkrečiai žinotų, kokio dydžio biudžetais gali disponuoti“, – pakartojo KKSD vadovas.

Mokysis iš klaidų

Kalbėdamas apie trūkumus ir klaidas, padarytas šiemet formuojant kriterijų sąrašą, E. Urbanavičius išskyrė keletą detalių.

„Mano nuomone, prizinės vietos turėtų būti vertinamos labiau – kad ir koks čempionatas tai bebūtų. Kitas dalykas, kad tų 40-50 vietų, į kurias atsižvelgiama skirstant finansavimą dabar, šiame projekte, iš viso neturėtų likti“, – svarstė E. Urbanavičius.

Kitas diskutuotinas momentas – lėšų dalys, tenkančios skirtingų sportų šakų grupėms. Darbo grupė šiemet pinigus strateginėms, olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms išskirstė panašiomis proporcijomis, kaip ir pernai.

„Nenorėjome pirmaisiais metais daryti kardinalių pakeitimų, bet išėjo iš tiesų įdomių dalykų, – šyptelėjo E. Urbanavičius, mintyje veikiausiai turėdamas paradoksą, kai orientavimosi sportas gavo kur kas sotesnį kąsnį už daugelį olimpinių sporto šakų. – Veikiausiai ateityje stiprinsim strateginių šakų bloko finansavimą.“

Po Tokijo olimpinių žaidynių KKSD žada peržiūrėti ir strateginių sporto šakų kriterijus.

Šiuo metu strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2013-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku.

„Nesinorėtų, kad su vienu atsitiktiniu rezultatu ir minimaliu sportininkų skaičiumi federacija turėtų monopolį keturis metus“, – aiškino KKSD direktorius.

Aukštojo meistriškumo sportininkų finansavimas

Nr.

Sporto organizacija

Suma (EUR)

STRATEGINĖS SPORTO ŠAKOS

1.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija

340 938

2.

Lietuvos bokso federacija

110 063

3.

Lietuvos buriuotojų sąjunga

107 001

4.

Lietuvos dviračių sporto federacija

190 699

5.

Lietuvos dziudo federacija

94 017

6.

Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija

52 008

7.

Lietuvos imtynių federacija

142 810

8.

Lietuvos irklavimo federacija

509 816*

9.

Lietuvos krepšinio federacija

760 135

10.

Lietuvos lengvosios atletikos federacija

412 468

11.

Lietuvos plaukimo federacija

542 992

12.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacija

123 647

13.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija

131 986

14.

Lietuvos tekvondo federacija

42 650

VISO:

3 561 230

Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ ĮTRAUKTOS SPORTO ŠAKOS

15.

Asociacija „Hockey Lietuva“

131 055

16.

Lietuvos badmintono federacija

28 713

17.

Lietuvos beisbolo asociacija

54 531

18.

Lietuvos biatlono federacija

87 251

19.

Lietuvos čiuožimo federacija

68 586

20.

Lietuvos fechtavimo federacija

10 720

21.

Lietuvos futbolo federacija

89 411

22.

Lietuvos gimnastikos federacija

95 631

23.

Lietuvos golfo federacija

2 507

24.

Lietuvos kerlingo asociacija

55 810**

25.

Lietuvos lankininkų federacija

11 245

26.

Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija

28 021

27.

Lietuvos rankinio federacija

134 464

28.

Lietuvos regbio federacija

111 038

29.

Lietuvos softbolo federacija

15 772

30.

Lietuvos stalo teniso asociacija

51 961

31.

Lietuvos šaudymo sporto sąjunga

47 171

32.

Lietuvos teniso sąjunga

40 939

33.

Lietuvos tinklinio federacija

56 237

34.

Lietuvos triatlono federacija

15 576

35.

Lietuvos vandensvydžio sporto federacija

27 516

36.

Lietuvos žirginio sporto federacija

11 960

37.

Lietuvos žolės riedulio federacija

111 293

VISO:

1 287 408

KITOS SPORTO ŠAKOS

38.

Lietuvos aeroklubas

171 696

39.

Lietuvos automobilių sporto federacija

40 616

40.

Lietuvos biliardo federacija

5 086

41.

Lietuvos bušido federacija (ju-jitsu sporto šakai)

5 918

42.

Lietuvos jėgos trikovės federacija

16 694

43.

Lietuvos kikboksingo federacija

15 256

44.

Lietuvos kyokushin karate federacija

116 805

45.

Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija

1 160

46.

Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija

48 000

47.

Lietuvos motociklų sporto federacija

16 790

48.

Lietuvos motorlaivių federacija

21 600

49.

Lietuvos muaythai federacija

6 241

50.

Lietuvos orientavimosi sporto federacija

129 973

51.

Lietuvos povandeninio sporto federacija

10 455

52.

Lietuvos pulo federacija

5 933

53.

Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija

29 529

54.

Lietuvos sambo federacija

40 151

55.

Lietuvos skvošo asociacija

1 170

56.

Lietuvos sportinės žūklės federacija

29 366

57.

Lietuvos sportinių šokių federacija

92 968

58.

Lietuvos šachmatų federacija

23 076

59.

Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga

12 600

60.

Lietuvos šaškių federacija

59 660

61.

Lietuvos tautinių imtynių federacija

22 492

62.

Lietuvos universalios kovos federacija

29 497

63.

Lietuvos vandens slidininkų sąjunga

3 892

64.

Lietuvos virvės traukimo federacija

8 701

VISO:

965 325

Parolimpinis sportas

65. Lietuvos aklųjų sporto federacija

93 484

66. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas

257 979

67. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija

90 292

68. Lietuvos parolimpinis komitetas

74 282

VISO:

516 037

Iš viso:

6 330 000

* Iš nurodytos sumos 5 036 eurai skiriami neįgalaus irkluotojo Augusto Navicko pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio čempionate;

** Iš nurodytos sumos 17 610 eurų skiriama Lietuvos neįgaliųjų kerlingo komandai pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio B grupės čempionate.