Nors šiemet Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas vyko pagal naujas ir iki šiol dar netaikytas taisykles, aistrų išvengti nepavyko. Daugumos olimpinių sporto šakų atstovai skundžiasi gavę gerokai aptrupėjusius gabalus. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius įsitikinęs, kad nors ir skausmingos, permainos buvo būtinos, o sumažėjusį federacijų finansavimą lėmė ištuštėjęs bendras aukštojo meistriškumo sportui skirtų pinigų aruodas.
Pinigai – trimis skirtingomis kryptimis
Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms.
Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.
Didelio meistriškumo programoms išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms – šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln.
„Svarbiausia, kad pasiekėme tikslus, kurių ir siekėme. Pagaliau Lietuvos sporto finansavimas yra viešas, skaidrus, su aiškiais kriterijais, atsakomybe bei priežiūra“, – džiaugėsi E. Urbanavičius.
BNS nuotr.
Nepatenkintų daugiau
Jei lyginsime tik sumas, kurios federacijoms teko dabar, su tomis sumomis, kurias aukštojo meistriškumo sportui pernai skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba, prie daugelio sporto šakų matysime išaugusius skaičius.
Tiesa, realybė yra kiek kitokia. Iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, nes ten buvo įdarbinti treneriai, masažuotojai bei medikai. Per LOSC buvo apmokami jų treniruočių stovyklos, išvykos į dalį varžybų, mokami maistpinigiai. Šiemet šie pinigai įlieti į bendrąjį katilą, o LOSC palikta rūpintis tik KKSD priklausančiomis sporto bazėmis.
Tokį sprendimą KKSD vadovybė priėmė motyvuodama tuo, jog siekia efektyvumo. LOSC ir federacijų atliekamos funkcijos neretai dubliuodavosi, būta atvejų, kai sportininkai ir treneriai konfliktuodavo su federacijomis, nes finansiškai nuo jų buvo visiškai nepriklausomi ir atlygį gaudavo iš sporto centro.
Nuspręsta viską atiduoti į „vienas“ rankas, sistemos grandinėje nepaliekant jokių tarpininkų.
Tam paruošta nauja sporto finansavimo reforma, turėjusi aiškiai ir tiksliai į stalčiukus sudėlioti pinigus, atsižvelgiant į aiškius devynių narių darbo grupės suformuotus kriterijus.
| Darbo grupę sudarė devyni nariai: Leonardas Čaikauskas (nacionalinių komandinių žaidimų sporto šakų federacija), Gintaras Kalinauskas (nacionalinių techninių sporto šakų federacija), Rimantas Mikaitis (nacionalinių individualių sporto šakų federacija), Einius Petkus (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas), Agnė Vanagienė (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Romas Vitkauskas (nacionalinės neolimpinės sporto šakos) bei trys KKSD atstovai: generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Sigitas Stasiulis bei Gintarė Papartė. |
Vis dėlto padalijus pinigus, entuziastingais šūksniais naujoves palaikė tik tokių sporto šakų kaip orientacinio sporto, kompozicinių šachmatų ar šaškių atstovai. Daugelio olimpinių sporto šakų atstovai neramiai traukė pečiais – jiems teko mažesnis finansavimas nei pernai gavo iš KKSD ir LOSC.
Tą iš dalies galima paaiškinti ir maždaug 15 proc. susitraukusiu bendru pinigų maišu, kurį teko išdalinti.
„Tiesa ta, kad LOSC paslaugomis naudojosi tikrai nedidelė dalis sporto atstovų. Tikimės, jog po šios pertvarkos LOSC veikla ir sporto bazių išnaudojimas vyks kur kas efektingiau. Galbūt mūsų sportininkams net nereikės vykti treniruotis į užsienį, nes ir čia turėsime gerų sporto bazių“, – kalbėjo E. Urbanavičius.
Tiesa, prisidurti iš valstybės federacijos dar galės pateikusios paraiškas KKSRF, per kurį įvairiems projektams dar bus išdalyti apie 3,9 mln. eurų.
Strėlės į LTOK
KKSD vadovas skaičiuoja, jog Lietuvos sporto biudžete kasmet cirkuliuoja apie 18 mln. eurų.
Pasak, jo yra planuojama kitą savaitę pakviesti diskusijai visas skėtines organizacijas ir sporto šakų federacijas tolesnei diskusijai, kaip šis biudžetas pagal kriterijus turėtų būti išskirstytas.
Priminsime, jog pernai LTOK federacijoms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms tiesiogiai skyrė 6,3 mln. eurų – tokią pačią dalį, kokią meistriškumo plėtojimui davė KKSD. Visgi skirtingai nei KKSD, LTOK neskelbia, kaip šios lėšos paskirstomos atskirų sporto šakų federacijoms.
„Daug nežinomybės kyla dėl LTOK projekto, nors nevyriausybinis sektorius savo pinigais galėtų disponuoti ir skirti finansavimą sportininkams labai greitai. Bet kažkodėl yra neskubama. Turbūt buvo laukiama ir žiūrima, ką mums čia pavyks padaryti ir kokia bus situacija, kur bus lėšos nukreiptos ir kur paskirstytos. Bet nemanau, kad LTOK turėtų būti gelbėtojas, kažkokiais gelbėjimo pinigais. Tai yra bendras biudžetas, turėtume visi kartu spręsti klausimą, kaip visi pinigai turi būti išskirstyti tiems, kurie dirba, o ne būti gelbėtojais“, – akmenį į LTOK daržą metė E. Urbanavičius.
Tiesa, „Olifėjos“ olimpiniam komitetui skiriamą 8 proc. paramą, kurios skirstymo niekas nekontroliuoja, E. Urbanavičius bendrame Lietuvos sporto pinigų maiše norėtų išsaugoti.
„Tai yra labai sveikintinas dalykas, tik norėtųsi, kad būtų daugiau aiškumo, o įliejus viską į vieną katilą federacijoms kur kas geriau būtų lengviau planuoti, nes konkrečiai žinotų, kokio dydžio biudžetais gali disponuoti“, – pakartojo KKSD vadovas.
Mokysis iš klaidų
Kalbėdamas apie trūkumus ir klaidas, padarytas šiemet formuojant kriterijų sąrašą, E. Urbanavičius išskyrė keletą detalių.
„Mano nuomone, prizinės vietos turėtų būti vertinamos labiau – kad ir koks čempionatas tai bebūtų. Kitas dalykas, kad tų 40-50 vietų, į kurias atsižvelgiama skirstant finansavimą dabar, šiame projekte, iš viso neturėtų likti“, – svarstė E. Urbanavičius.
Kitas diskutuotinas momentas – lėšų dalys, tenkančios skirtingų sportų šakų grupėms. Darbo grupė šiemet pinigus strateginėms, olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms išskirstė panašiomis proporcijomis, kaip ir pernai.
„Nenorėjome pirmaisiais metais daryti kardinalių pakeitimų, bet išėjo iš tiesų įdomių dalykų, – šyptelėjo E. Urbanavičius, mintyje veikiausiai turėdamas paradoksą, kai orientavimosi sportas gavo kur kas sotesnį kąsnį už daugelį olimpinių sporto šakų. – Veikiausiai ateityje stiprinsim strateginių šakų bloko finansavimą.“
Po Tokijo olimpinių žaidynių KKSD žada peržiūrėti ir strateginių sporto šakų kriterijus.
Šiuo metu strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2013-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku.
„Nesinorėtų, kad su vienu atsitiktiniu rezultatu ir minimaliu sportininkų skaičiumi federacija turėtų monopolį keturis metus“, – aiškino KKSD direktorius.
Aukštojo meistriškumo sportininkų finansavimas
Nr. | Sporto organizacija | Suma (EUR) |
STRATEGINĖS SPORTO ŠAKOS | ||
1. | Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija | 340 938 |
2. | Lietuvos bokso federacija | 110 063 |
3. | Lietuvos buriuotojų sąjunga | 107 001 |
4. | Lietuvos dviračių sporto federacija | 190 699 |
5. | Lietuvos dziudo federacija | 94 017 |
6. | Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija | 52 008 |
7. | Lietuvos imtynių federacija | 142 810 |
8. | Lietuvos irklavimo federacija | 509 816* |
9. | Lietuvos krepšinio federacija | 760 135 |
10. | Lietuvos lengvosios atletikos federacija | 412 468 |
11. | Lietuvos plaukimo federacija | 542 992 |
12. | Lietuvos sunkiosios atletikos federacija | 123 647 |
13. | Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija | 131 986 |
14. | Lietuvos tekvondo federacija | 42 650 |
VISO: | 3 561 230 | |
Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ ĮTRAUKTOS SPORTO ŠAKOS | ||
15. | Asociacija „Hockey Lietuva“ | 131 055 |
16. | Lietuvos badmintono federacija | 28 713 |
17. | Lietuvos beisbolo asociacija | 54 531 |
18. | Lietuvos biatlono federacija | 87 251 |
19. | Lietuvos čiuožimo federacija | 68 586 |
20. | Lietuvos fechtavimo federacija | 10 720 |
21. | Lietuvos futbolo federacija | 89 411 |
22. | Lietuvos gimnastikos federacija | 95 631 |
23. | Lietuvos golfo federacija | 2 507 |
24. | Lietuvos kerlingo asociacija | 55 810** |
25. | Lietuvos lankininkų federacija | 11 245 |
26. | Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija | 28 021 |
27. | Lietuvos rankinio federacija | 134 464 |
28. | Lietuvos regbio federacija | 111 038 |
29. | Lietuvos softbolo federacija | 15 772 |
30. | Lietuvos stalo teniso asociacija | 51 961 |
31. | Lietuvos šaudymo sporto sąjunga | 47 171 |
32. | Lietuvos teniso sąjunga | 40 939 |
33. | Lietuvos tinklinio federacija | 56 237 |
34. | Lietuvos triatlono federacija | 15 576 |
35. | Lietuvos vandensvydžio sporto federacija | 27 516 |
36. | Lietuvos žirginio sporto federacija | 11 960 |
37. | Lietuvos žolės riedulio federacija | 111 293 |
VISO: | 1 287 408 | |
KITOS SPORTO ŠAKOS | ||
38. | Lietuvos aeroklubas | 171 696 |
39. | Lietuvos automobilių sporto federacija | 40 616 |
40. | Lietuvos biliardo federacija | 5 086 |
41. | Lietuvos bušido federacija (ju-jitsu sporto šakai) | 5 918 |
42. | Lietuvos jėgos trikovės federacija | 16 694 |
43. | Lietuvos kikboksingo federacija | 15 256 |
44. | Lietuvos kyokushin karate federacija | 116 805 |
45. | Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija | 1 160 |
46. | Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija | 48 000 |
47. | Lietuvos motociklų sporto federacija | 16 790 |
48. | Lietuvos motorlaivių federacija | 21 600 |
49. | Lietuvos muaythai federacija | 6 241 |
50. | Lietuvos orientavimosi sporto federacija | 129 973 |
51. | Lietuvos povandeninio sporto federacija | 10 455 |
52. | Lietuvos pulo federacija | 5 933 |
53. | Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija | 29 529 |
54. | Lietuvos sambo federacija | 40 151 |
55. | Lietuvos skvošo asociacija | 1 170 |
56. | Lietuvos sportinės žūklės federacija | 29 366 |
57. | Lietuvos sportinių šokių federacija | 92 968 |
58. | Lietuvos šachmatų federacija | 23 076 |
59. | Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga | 12 600 |
60. | Lietuvos šaškių federacija | 59 660 |
61. | Lietuvos tautinių imtynių federacija | 22 492 |
62. | Lietuvos universalios kovos federacija | 29 497 |
63. | Lietuvos vandens slidininkų sąjunga | 3 892 |
64. | Lietuvos virvės traukimo federacija | 8 701 |
VISO: | 965 325 | |
Parolimpinis sportas | ||
65. Lietuvos aklųjų sporto federacija | 93 484 | |
66. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas | 257 979 | |
67. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija | 90 292 | |
68. Lietuvos parolimpinis komitetas | 74 282 | |
VISO: | 516 037 | |
Iš viso: | 6 330 000 | |
* Iš nurodytos sumos 5 036 eurai skiriami neįgalaus irkluotojo Augusto Navicko pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio čempionate;
** Iš nurodytos sumos 17 610 eurų skiriama Lietuvos neįgaliųjų kerlingo komandai pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio B grupės čempionate.
