Eurolygoje varžovus iš kelio šluojanti Kauno „Žalgirio“ komanda Naujųjų metų išvakarėse sulaukė papildymo. Penktadienį į Lietuvą atvykęs įžaidėjas Beno Udrihas teigė galėjęs pasirodyti ir keliomis dienomis anksčiau, bet prieš tai nusprendęs užsukti į Detroitą (JAV) pasiimti šiltų rūbų.
Prieš Kalėdas B. Udrihas pasirašė sutartį su „Žalgiriu“, galiosiančią iki sezono pabaigos.
Anot 35-erių slovėno, Lietuvos čempionų atstovai su juo pirmą kartą susisiekė prieš dvi savaites, o rimtos derybos truko savaitę.
Galiausiai patyręs krepšininkas nusprendė prisidėti prie Šarūno Jasikevičiaus, su kuriuo ir pats buvo susidūręs aikštėje, auklėtinių.
„Kelias dienas svarsčiau, ką daryti. Girdėjau daug gerų dalykų apie klubą, apie komandą, apie trenerį, apie sirgalius, todėl apsisprendžiau nesunkiai. Pinigai čia nebuvo pagrindinis motyvas, tiesiog noriu vėl žaisti, o daryti tai Šaro treniruojamoje komandoje – didelė garbė“, – kalbėjo B. Udrihas.
Gynėjas dar būdamas 22-ejų persikėlė anapus Atlanto ir 13 sezonų praleido NBA lygoje, kur atstovavo San Antonijaus „Spurs“, Sakramento „Kings“, Majamio „Heat“, Milvokio „Bucks“, Orlando „Magic“, Niujorko „Knicks“, Memfio „Grizzlies“ ir Detroito „Pistons“ klubams. 2005 ir 2007 metais su NBA naujokų biržoje jį pašaukusiu „Spurs“ klubu B. Udrihas tapo pajėgiausios planetos lygos čempionu.
Prieš šio sezono pradžią „Pistons“ vėl buvo pasikvietęs veteraną į treniruočių stovyklą, bet spalio viduryje jo paslaugų nusprendė atsisakyti.
Pastaruoju metu B. Udrihas laiką leido savo namuose San Fransiske, kur treniravosi individualiai.
Iš didžiausių per šimtmetį miškų gaisrų apimtos Kalifornijos keldamasis į gerokai vėsesnę Lietuvą krepšininkas pakeliui aplankė Detroitą, mat ten buvo palikęs dalį savo mantos.
„Užgaišau kelias dienas, nes norėjau pasiimti šiltesnių rūbų“, – šyptelėjo „Žalgirio“ naujokas.
Neradęs komandos sezono pradžioje, slovėnas pirmiausia laukė NBA klubų skambučių, bet konkrečių pasiūlymų neišgirdo. Anot jo, kvietė kelios Kinijos komandos, tačiau įžaidėjas nusprendė palaukti, kol pasirinko Eurolygą ir Kauną.
Europoje B. Udrihas jau daug metų buvo retas paukštis, ir būtent dėl to į gynėją gimtinėje žiūrima kreivai: vienas talentingiausių savo kartos šalies krepšininkų nacionalinei komandai yra atstovavęs tik 2001-ųjų Europos čempionate ir 2006-ųjų planetos pirmenybėse.
Ne sykį jis atmesdavo kvietimus dėl traumų, 2010 metais paliko rinktinę, nes buvo nepatenkintas savo vaidmeniu, kitais metais nepanoro vykti į Europos čempionatą Lietuvoje dėl vestuvių. Prieš 2013 metų žemyno pirmenybes, kurias rengė Slovėnija, B. Udrihas buvo pažadėjęs padėti šeimininkams. Bet galiausiai pastarieji sulaukė tik telefono žinutės, kuria krepšininkas informavo ir vėl nežaisiantis rinktinėje.
Vis dėlto „Žalgiriui“ dukart NBA čempionas tvirtino atsidėsiantis visa siela ir susitaikysiantis su atsarginio vaidmeniu, kurį jam numato Š. Jasikevičius.
– Nežaidėte nuo praėjusio balandžio. Kokia šiuo metu gali būti jūsų sportinė forma? – paklausėme B. Udriho
– Dariau tą patį kaip ankstesniais metais ruošdamasis sezonui: ėjau į treniruoklių salę, baseiną, atlikau pratimus. Bet, žinoma, sunku išlaikyti sportinę formą nežaidžiant krepšinio. Manau, reikės maždaug savaitės ar dviejų, kol įsivažiuosiu. Bet kai jau pradėsiu rungtyniauti, viskas bus gerai.
– Š. Jasikevičius sakė jums numatęs atsarginio vaidmenį. Jis jus tenkins?
– Taip, aš ne prieš. Nėra taip svarbu, kas pradeda ir kas užbaigia rungtynes, svarbiausia yra nugalėti. Jei aš galėsiu prie prisidėti prie pergalių, puiku. Trumpai kalbėjausi su Š. Jasikevičiumi, bet konkrečių detalių dar neaptarėme. Jis tik pasakė, kad džiaugiasi mano atvykimu, aš pasakiau tą patį. Komanda – jauna, todėl tikiuosi jai pridėti patirties, ypač rungtynių pabaigose, lemiamomis akimirkomis. Šaras buvo žaidimo du prieš du asas, neabejoju, kad šį elementą jis naudoja ir savo komandos schemose. Man žaidimas du prieš du taip pat artimas, todėl turėčiau tikti „Žalgirio“ sistemai.
– Europoje paskutinį kartą žaidėte prieš 13 metų. Turėsite daug ką prisiminti?
– Taip, prabėgo labai daug laiko. Man tikrai reikės iš naujo prisitaikyti prie europietiško krepšinio. Bet juk galų gale tai tas pats žaidimas, susitvarkysiu.
– „Žalgirio“ rezultatai Eurolygoje jums didelis netikėtumas?
– Kaip ir visiems. Kita vertus, „Žalgiris“ žaidžia labai gerą komandinį krepšinį tiek puldamas, tiek gindamasis, be to, Šaras turi savo nedidelių gudrybių, kurios duoda naudos, todėl labai stebėtis gal ir nereikėtų. Niekas negalvojo, kad kauniečiai galėtų surinkti tiek pergalių, bet dabar varžovai jau žinos, su kuo turi reikalą, todėl nuo šiol bus tik sunkiau ir sunkiau.
– Grįždamas į Europą žengėte žingsnį atgal tam, kad ateityje vėl bandytumėte patekti į NBA?
– Nelaikau to žingsniu atgal – gal veikiau į priekį ar į šoną, nesvarbu, kaip pavadinsi. Tiesiog norėjau žaisti krepšinį.
– Jeigu savo karjeroje galėtumėte pakeisti vieną dalyką, ar tai būtų žaidimas nacionalinėje rinktinėje?
– Taip, turbūt. Bet už jos yra daug politikos, kurios žmonės nemato ir nežino. Tai – jau praeitis, kurios nebenorėčiau vėl prikelti.
– Galbūt su jumis Slovėnija anksčiau būtų tapusi Europos čempione?
– Galbūt, nežinau. Prieš dešimt metų talento rinktinė turėjo dar daugiau nei dabar, daug slovėnų žaidė NBA. Bet nebuvo trenerio, kuris sudėliotų viską į lentynas, sukonstruotų komandos žaidimą taip, kaip šiemet tai padarė Igoris Kokoškovas. Slovėnija žaidė puikiai ir pelnytai nugalėjo.
