Naujasis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius antradienį pristatė organizacijos patvirtintą generalinę sekretorę Ritą Bagdonienę ir aptarė pakeistų įstatų patobulinimus. Taip pat E. Stankevičius pristatė ir futbolo finansavimo planą, pagal kurį iš valstybės LFF prašo daugiau nei 100 mln. eurų futbolo vystymui.
Balandžio 29 dieną vyko eilinė LFF konferencija, kurioje ir buvo patvirtinta naujoji generalinė sekretorė R. Bagdonienė. Tiesa, federacijos valdymas po pastarųjų rinkimų keičiasi iš esmės ir nuo dabar generalinio sekretoriaus pareigybė tampa mažiau svarbi nei federacijai vadovavus Tomui Danilevičiui, o generalinio sekretoriaus pareigas ėjus pačiam E. Stankevičiui.
LFF įtvirtino vienasmenį valdymo modelį, kuriame svarbiausiu organizacijos žmogumi tampa prezidentas. E. Stankevičius dabar rūpinsis ne tik organizacijos valdymu, bet ir biudžetu, neš atsakomybę už LFF veiklos rezultatus.
Tuo tarpu generalinė sekretorė R. Bagdonienė iš esmės bus administracijos vadovė, rūpinsis kasdiene LFF veikla.
„Dėkojau jau kartą, norėčiau dar kartą padėkoti prezidentui už kandidatūros teikimą. Federacijoje nesu naujas žmogus, daugiau nei 5 metus dirbau su Edgaru komandoje, veikla man gerai žinoma. Iššūkių, manau, kad tik prisidės, bus daugiau atsakomybės, o visa kita kardinaliai nesikeis. Pagal naujus įstatus tampu administracijos vadove, koordinuosiu kasdienę veiklą, bendrausime su prezidentu su UEFA ir FIFA, žiniasklaida“, – spaudos konferencijoje sakė R. Bagdonienė.
Ją generalinės sekretorės pareigoms delegavo pats E. Stankevičius, kuris išsirinko ir tris naujus LFF prezidentus – juos jau patvirtino Vykdomasis komitetas ir konferencija. Pirmuoju viceprezidentu tapo Remigijus Daugėla, antruoju – Gintautas Murauskas, trečiąją viceprezidente – Diana Jonaitienė.
„Norėjau šalia savęs žmonių, kuriuos žinau, pasitikiu, esame dirbę ne vienerius metus. Matau jų pliusus ir minusus, noras turėti skirtingų sričių atstovus. VK ir konferencija praktiškai vienbalsiai pritarė kandidatūroms“, – apie naujus paskyrimus kalbėjo E. Stankevičius.
Pagal naujus LFF įstatus, organizacijos prezidentas kaip ir kiekvienas Vykdomojo komiteto narys galės būti nušalintas nuo pareigų, jeigu tam pritars bent 2 trečdaliai VK narių.
Finansinis klausimas – prašoma daugiamilijoninio valstybės indėlio
Pristatydamas 2022 m. LFF veiklos finansus, E. Stankevičius pasidžiaugė, kad pavyko juos suvaldyti ir federacija net sutaupė pinigų.
2022 metais LFF iš viso gavo 13 320 489 eurų, kurių liūto dalį sudarė įvairiais būdais gautos FIFA ir UEFA lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pati LFF uždirbo beveik 1,26 mln. eurų, dar kiek daugiau nei 580 tūkst. gavo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, beveik 80 tūkst. – iš LTOK, 278,2 tūkst. – iš Kauno miesto savivaldybės, o kiek daugiau nei 120 tūkst. – iš pasaulio futbolo čempionato bilietų ir I lygos TV transliacijų.
Anot LFF pateiktų skaičių, apie 500 tūkst. eurų federacija sutaupė iš savo veiklos, apie 700 tūkst. nepanaudojo iš įvairių neįgyvendintų projektinių veiklų. Sutaupyti iš viso 1,2 mln. eurų „persikelia“ 2023 metams.
E. Stankevičius atskleidė planą, pagal kurį LFF biudžetą turėtų smarkiai padidinti valstybinės lėšos, tačiau pati LFF prie šių pinigų liestis nežada. LFF yra parengusi „Lietuvos futbolo finansavimo tobulinimo programą“, kurią E. Stankevičius išsamiai pristatė eilinės Konferencijos metu.
LFF norėtų sukurti sistemą, pagal kurią kiekvienas futbolą lankantis vaikas atsineštų su savimi fizinio aktyvumo krepšelį. Šiuo metu pagal NVŠ krepšelį vienas vaikas „atsineša“ maksimaliai 20 eurų per mėnesį. LFF noras būtų šį krepšelį padidinti bent iki 50 eurų 8–11 metų vaikams, o pinigai didėtų pagal amžiaus grupes ir vyriausiems siektų iki 150 eurų per mėnesį.
Anot E. Stankevičiaus, „futbolo akademijoms tai būtų didelė paspirtis, leistų akademijoms skirti didesnį finansavimą treneriams, skirti pinigų infrastruktūros gerinimui.“ Tam pagal LFF skaičiavimą reikėtų apie 11 mln. eurų per metus. Finansavimą gautų šiuo metu Lietuvoje esančios 30 sertifikuotų akademijų.
LFF pristatė ir futbolo infrastruktūros padėtį Lietuvoje ir čia taip pat norėtų sulaukti kur kas daugiau valstybės indėlio. LFF siekis yra gauti bendrą 7,5 mln. eurų finansavimą profesionaliems A lygos klubams ir po 1 mln. eurų moterų ir Pirmos lygos klubams.
Pagal LFF taip vadinamą Sakartvelo modelį sukurtame finansavimo modelį, kiekvienas A lygos klubas sezono pradžioje gautų 300 tūkst. eurų. Dar po 250 tūkst. klubai gautų pagal „investavimo stimulų krepšelį, o 2 mln. būtų išdalinti pagal surinktus per sezoną taškus – sportinį modelį.
Anot LFF konferencijoje pristatytos programos, 2015 m. Sakartvelo futbolo rinktinė FIFA reitinge buvo nukritusi į 154-ąją vietą, o sukūrus finansavimo modelį, pagal kurį ir valstybė davė pinigų profesionaliems klubams, 2023 m. balandį kartvelų vieta reitinge jau yra 77-a.
Anot E. Stankevičiaus – prioritetas būtų akademijų finansavimas per fizinio krepšelio sukūrimą. Prezidentas teigė, kad jau yra kalbamasi ir toliau bus kalbamasi su politikais dėl galimo finansavimo futbolui. E. Stankevičius pažymėjo, kad LFF šių pinigų gauti nenori – jie būtų skiriami tiesiogiai akademijoms per vaikus ir tiesiogiai futbolo klubams.
„Mums futbolui patekti tarp prioritetinių sporto šakų sąrašo patekti yra gana nerealu, patekti ir dalyvauti EČ ir PČ yra sunku, misija beveik neįmanoma gauti finansavimą. Norime eiti per vaikų įtraukimą atitraukimą jų nuo alkoholio ir narkotikų. Ar per ministeriją, ar per Nacionalinę sporto agentūrą, kad būtų skirtas finansavimas tiesiai akademijoms“, – teigė E. Stankevičius.
Daugiausiai valstybė finansų reikia futbolo infrastruktūrai šalyje kurti ir gerinti. Anot E. Stankevičiaus, tam šiuo metu reikėtų bent 100 mln. eurų.
