Po pergalės pasaulio čempionate penkiakovininkas Justinas Kinderis garsiai padėkojo tiems, kas juo netikėjo. Sportininkas teigia, kad tas netikėjimas jam ir padėjo pelnyti medalį.
J. Kinderio gyvenime netrūksta iššūkių, tačiau vyras juos mėgsta. Jis mąsto, kad gal dėl tų iššūkių viskas ir susiklosto taip, kaip svajoja.
Nors garsaus sportininko namuose neišvysi visų laimėtų taurių ir apdovanojimų, lentynoje išdidžiai puikuojasi vienas paskutinių laimėjimų – bronzos medalis, kurį rugpjūčio pabaigoje sportininkas iškovojo Egipto sostinėje Kaire vykusiame pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate.
Panevėžiečiui tai – jau trečias pasaulio čempionato asmeninių varžybų apdovanojimas, kuris po ketverių metų pertraukos jį vėl sugrąžino į sporto elitą.
Patyręs sportininkas neslepia – Kaire varžybų sąlygos nebuvo pačios lengviausios. Kepino 40 laipsnių karštis, o sunkiausią rungtį – bėgimą – teko įveikti per klampų smėlį.
Šiemet trisdešimtmetį atšventęs atletas sako, kad ši pergalė buvo brangesnė ir už 2013 metais Taivane iškovotą auksą ir pasaulio čempiono vardą.
Po kelerius metus trukusių nesėkmių buvo pasigirdę kalbų, neva penkiakovininkas jau pasiekė karjeros saulėlydį.
„Gal kartais net ir pats savimi sudvejodavau. Galvodavau, gal tie žmonės yra teisūs ir aš pasenau arba tai buvo tik kažkokia sėkmė. Bet tai tuo pačiu ir labai stipriai motyvavo, nes viską pradėjau nuo pradžių ir kiekviena treniruotė vykdavo pilna jėga. Norėjau nenuvilti savęs ir tas netikėjimas manimi pridėjo papildomos motyvacijos“, – pasakoja J. Kinderis.
Plačiau apie sportininką – laidos „Gyvenimas“ reportaže.
