Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad lietuviai neturi svertų užtikrinti, kad Baltarusijos ir Rusijos sportininkai negalėtų dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose turnyruose. Tai galėtų užtikrinti Lietuvos valdžios sprendimas neįleisti šių šalių sportininkų į mūsų šalį.
Neseniai Vilniuje pasibaigusiame „Vilnius Cup 2023“ turnyre, kurį laimėjo Edas Butvilas, žaidė rusas Kirilas Kivatcevas ir baltarusis Aliaksandras Bulickis. Į netrukus vyksiančio Vito Gerulaičio vardo turnyro kvalifikaciją irgi yra įsirašęs vienas rusas.
„Vilnius Cup 2023“ turnyre E. Butvilui su K. Kivatcevu teko susitikti ir žaisti pusfinalyje, dvikovą lietuvis laimėjo, vėliau nugalėjęs ir turnyro finale.
Nors Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra išleidusi rekomendacijas dar nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, tačiau LTS neturi teisinių svertų užkirsti šių šalių žaidėjams galimybę varžytis mūsų šalyje vykstančiuose turnyruose.
Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžiose tiek Tarptautinė teniso federacija (ITF), tiek tarptautinė profesionalių žaidėjų asociacija (ATP) leidžia tiek rusams, tiek baltarusiams varžytis asmeninėse varžybose kaip neutraliems atletams.
„Negalime neleisti į mūsų turnyrus atvažiuoti rusams ir baltarusiams. Bet mes jokiais būdais neturime jokių kontaktų su jais, netarpininkaujame jų vizų išdavimui, atvykimui, šis (SEB arenos – LRT) viešbutis net nepriima rusų ir baltarusių gyventi.
Jie įvažiuoja savais keliais, mes oficialiai esame pateikę ITF ir ATP poziciją, kad netarpininkausime šių šalių sportininkams ir oficialiems asmenims atvykstant. Tam tikros institucijos tikrai gali oro uoste išlipusius keleivius patikrinti ir juos deportuoti. Suprantame bendrą toną, tikrai esame už griežtus sprendimus.
Bet jei mes išstosime ir pasakysime, kad atsisakome visko – reiškia, kad dingstame iš pasaulinio teniso žemėlapio. Nebeturime čia tarptautinių turnyrų, nebeturime ATP turnyrų, nebeturime vaikų turnyrų ir pan. Ir taip blogai, ir taip blogai“, – situaciją komentavo R. Grušas.
Paklaustas, kodėl LTS negali tiesiog neregistruoti rusų ir baltarusių žaidėjų Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose turnyruose, R. Grušas papasakojo, kad registraciją vykdo ne lietuviai, o tarptautinės organizacijos.
„Mes jų nei įrašom, nei išbraukiame. Tiek ITF, tiek ATP organizacijos turi tam tikrą sistemą, kurioje žaidėjai iš viso pasaulio, kaip ir Ričardas Berankis ar Edas Butvilas, renkasi, kur jie nori žaisti ir tiesiog registruojasi. Ten mes, kaip organizatoriai, tame nedalyvaujame.
ATP ir ITF turo turnyrai yra tų organizacijų turas, mes priimame turnyrą, suteikiame sąlygas, aprūpiname kortais, kamuoliais ir visu kitu, bet reitingo taškus, registraciją ir išbraukimus valdo tarptautinės organizacijos. Mes buitiniu keliu išbraukti ar uždrausti dalyvauti negalime“, – teigė R. Grušas.
Anot LTS prezidento, visai kita situacija būtų, jei Lietuva tiesiog užkirstų galimybę į mūsų šalį įvažiuoti šių šalių piliečiams: „Jei turėtume sprendimus, kad tų šalių piliečiai neįleidžiami į Lietuvą, mes turėtume oficialią priežastį pasakyti, kad mūsų įstatymai tokie, mūsų turnyruose šių šalių sportininkai negali dalyvauti, nes negali patekti į mūsų valstybę. Tada būtume apsaugoti nuo bet kokios teorinės galimybės, kad jie čia dalyvaus.“
Šiuo metu tik Didžioji Britanija iš viso tarptautinio teniso pasaulio yra priėmusi sprendimą neįleisti Rusijos ir Baltarusijos tenisininkų į jokius šalyje vykstančius turnyrus. Sprendimas buvo priimtas praėjusių metų vasarą prieš Vimbldono teniso turnyrą, į kurių šalių agresorių sportininkai nebuvo įleisti.
Dėl šios priežasties ATP atėmė savo reitingo taškus iš šio turnyro žaidėjų, kurie Vimbldone žaidė tik dėl garbės ir piniginių prizų, bet ne dėl geresnės vietos pasauliniame reitinge. Tiesa, tarp moterų Vimbldoną laimėjo rusė – nuo 2018 m. Kazachstanui atstovaujanti, bet Rusijoje gimusi ir augusi Jelena Rybakina.
Tenisas yra viena iš vos keturių olimpinių sporto šakų (šalia stalo teniso, bokso ir dviračių sporto), kurios tarptautiniuose turnyruose leidžia varžytis Rusijos ir Baltarusijos atletams kaip neutraliems sportininkams.
Tiesa, visos šios keturios federacijos šių šalių sportininkus yra pašalinusios iš komandinių varžybų, tad pavyzdžiui Daviso taurės turnyre Rusijos ir Baltarusijos tenisininkų nėra.
Vis dėlto tokie keturių federacijų sprendimai reiškia, kad šiose sporto šakose Rusijos ir Baltarusijos atletai gali atsirinkti ir į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Noriu pabrėžti, kad mes buvome tikriausiai antra, o gal trečia pasaulio federacija, kuri oficialiai sureagavo po įvykių Ukrainoje ir į ITF išsiuntėme aiškią poziciją, kad visi Rusijos ir Baltarusijos sportininkai turėtų būti eliminuoti iš visų turnyrų varžybų. Tarp jų ir teisėjai, oficialūs asmenys ir pan. Tai buvo oficiali mūsų pozicija ir ji nesikeičia.
Bet mes negalime daryti įtakos viso pasaulio šalių federacijų sprendimams. ITF yra šalių federacijų sąjunga, kur susirinkę visi balsuoja už ir prieš.
Po to sekė, aišku, ne vienas susitikimas, kuriame buvo priimami sprendimai tarptautiniu mastu. Sprendimai priimti tokie, kad Rusijos ir Baltarusijos šalių federacijoms sustabdyta narystė tarptautinėse organizacijose, tarp jų ir ITF. Jie eliminuoti, jų komandos eliminuotos iš bet kokių vykstančių komandinių varžybų ir čempionatų. Nuo vaikų iki suaugusių ir senjorų. Bet deja nepavyko priimti vieningo sprendimo, kad sportininkus eliminuotume iš individualių turnyrų. Šiandien mes turime taikstytis su šiuo sprendimu“, – pasakojo R. Grušas.
Anot jo, rugsėjį ITF laukia nauji rinkimai, kuriuose bus renkamas naujas organizacijos prezidentas ir valdyba, o R. Grušas tikisi, kad bus priimti ir nauji sprendimai.
