Lietuvos bėgikų legenda, Guinnesso pasaulio rekordininkas, žmogus, sulaukiantis varžovų ir kolegų pagarbos bet kuriose bėgimo varžybose Lietuvoje, – visi šie apibūdinimai tinka šiemet jau 81-ąjį gimtadienį paminėjusiam kretingiškiui Piotrui Silkinui. Ilgų ir ypač ilgų nuotolių bėgikas nekabina batelių ant vinies net ir sulaukęs garbaus amžiaus, o jo mėnesio kilometražas priverčia kilstelėti antakį ir paklausti – kaip tai įmanoma?
Jau ketvirtus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
Garbaus amžiaus vyrui mėgautis sportu netrukdė ir netrukdo niekas – nei tarnyba sovietinėje armijoje, nei žiemos šalčiai, nei pinigų trūkumas. P. Silkinas visą gyvenimą ne tik bėgiojo, bet ir propagavo sveiką gyvenimo būdą – nerūkė, nevartojo alkoholio, nuolat maudėsi eketėse, bendradarbiavo su sveikuoliais.
„Palikdavau Kretingoje prie eketės kirvį, vieną dieną atbėgu, žiūriu, kirvis prišalo, jolki palki. Oi kiek buvo bėdų, kol pasidariau eketę. Po tos dienos pradėjau kirvį neštis su savimi. Buvo, bėgu per miestą su kirviu rankose“, – vieną iš linksmų savo istorijų juokdamasis pasakoja P. Silkinas.
Su žymiu kretingiškiu susitikome ne pačią šilčiausią rugsėjo dieną Kretingoje, jis buvo ką tik pabaigęs savo keturių valandų rytinę bėgimo treniruotę.
„Jis ryte anksti keliasi, kad išbėgtų. O jei nepavyksta – jis yra piktas, nepatenkintas, irzlus. Jis bėgdamas jaučia malonumą, jam gerai, jis patenkintas, geros nuotaikos. Toks jo gyvenimas, didžiausia laimė“, – apie savo vyrą, su kuriuo santuokoje gyvena jau daugiau nei 50 metų, pasakoja P. Silkino žmona Genovaitė.

Moteris sako, kad norėdama gyventi kartu turėjo susitaikyti su tokiu vyro pomėgiu, ir juokiasi: „Aš laikau keturis kampus, o jis bėgioja.“
Paprastame sovietinius laikus menančiame Kretingos daugiabutyje gyvenantis P. Silkinas visas savo svetainės sienas yra papuošęs įvairiais per gyvenimą iškovotais bėgimo medaliais, pagyrimo raštais ir kitokiais suvenyrais.
Ant stalo guli paruoštas legendinis 1989 m. rugpjūčio mėnesio „Sporto“ laikraščio numeris, jo viršelyje – penki ką tik aplink Lietuvą apibėgę vyrai, tarp jų yra ir pats Piotras.
Tai buvo specialus bėgimas dėl laisvės tuomet vis dar kovojusioje Lietuvoje, tada grupė sportininkų tiesiogine prasme bėgo aplink Lietuvą – maršrutas ėjo palei mūsų šalies sienas. Finiše plazdėjo ne sovietinė, o Lietuvos vėliava, istorinėje nuotraukoje savo rankose ją laiko pats Piotras.

„Tada juokėmės, aš rusas, bet vėliavą davė būtent man“, – sako 1941 metais Vitebske gimęs Piotras. Vaikystėje su šeima į Lietuvą persikėlęs pašnekovas sako, kad jis visada buvo ištikimas mūsų šaliai ir yra tikrų tikriausias lietuvis.
P. Silkinas nesiskundžia sveikata ir kasdien bėga bent 20 kilometrų. Jaunesni bėgiojantys žmonės Piotro judėjimo gal jau nebevadintų bėgimu, tačiau ne kiekvienas net ir perpus jaunesnis bėgimo mėgėjas gali pasigirti tokiu susukamų kilometrų skaičiumi.
Po kelis šimtus kilometrų kiekvieną mėnesį ir net po keletą tūkstančių kasmet – tokius atstumus bėgioja P. Silkinas. Jis iš spintos traukia sąsiuvinius, kur kruopščiai pažymėtas ir suskaičiuotas kiekvienas kilometras. Štai, pavyzdžiui, 2010 metais beveik 70 metų tuomet buvęs vyras per metus įveikė 8807 kilometrus, 2013-aisiais, būdamas 72-ejų, – net 11127 kilometrus, dar virš 1700 kilometrų surinko įvairiose varžybose.
Šių metų kilometražas jau truputį kuklesnis, tačiau vis tiek verčiantis iš koto. Tuo metu, kai kalbėjomės su P. Silkinu, per 8 mėnesius 2022 metais jis jau buvo nubėgęs 6675 kilometrus, daugiausia – treniruodamasis, nes į varžybas jis jau važiuoja kur kas mažiau. „Jau dešimt kartų aplink Žemę apibėgau, o gal jau ir daugiau“, – šypsosi jis.

Šių metų rugpjūčio 8-ąją Kretingoje vyko būtent P. Silkino vardu pavadintas bėgimas, skirtas sportininko gimtadieniui paminėti. Jame mūsų herojus įveikė kol kas paskutinį savo maratoną.
P. Silkinas nuo vaikystės užsiėmė bėgimu ir plaukimu, tačiau profesionaliu sportininku netapo, o ilgesnes distancijas pradėjo bėgti sovietinėje armijoje. Ten jis organizavo bėgikų klubą, įvairias varžybas.
„Dvejų metukų buvau, kai pradėjau bėgioti. Mama pasakojo, kad labai mėgau bėgioti. Kažkodėl su plaktuku rankose. Pirmiau pradėjau bėgioti – tik vėliau vaikščioti“, – apie savo bėgimo geną užsimena herojus.
Bėgti maratonus P. Silkinas pradėjo tik nepriklausomybės pradžioje, kai atsivėrė Lietuvos sienos, o pirmą gyvenimo maratoną nubėgo 1988 m. Maskvoje. Tuomet užtruko 3 val. ir 3 min., o greičiausiai yra nubėgęs per 2 val. 39,44 min. Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų Piotras jau yra įveikęs daugiau nei 300 maratonų.

Lietuvos maratonų statistiką vedančio puslapio LBMA.lt duomenimis, P. Silkinas jau yra įveikęs 302 maratono distancijas oficialiose varžybose ir pagal šį skaičių mūsų šalyje yra neaplenkiamas. Antroje vietoje su 214 maratonų rikiuojasi Arūnas Dubinskas, trečioje – Gediminas Kinderis su 175 maratonais.
Jau būdamas 71 metų amžiaus P. Silkinas maratoną sugebėjo įveikti greičiau nei per pusketvirtos valandos – tai jis padarė 2012 m. Sankt Peterburge. Pastarąjį kartą 4 val. ribą peržengė tame pačiame Sankt Peterburge 2017-aisiais.
Pašnekovui kiek gaila, kad maratono distancijos jis neturi galimybės įveikti didžiausiame mūsų šalies bėgimo renginyje Vilniaus maratone. Jame organizatoriai yra nustatę 5 su puse valandos laiko limitą: „Aš jau per tiek nebegaliu. Būtų kokios 7 valandos arba leistų anksčiau startuoti – laisvai.“
Du bene didžiausi P. Silkino gyvenimo įvykiai, susiję su bėgimu, yra Australijoje pasiektas 1000 mylių bėgimo rekordas ir bėgimas aplink Europą, skirtas Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą pažymėti.

1998 m. P. Silkinas dalyvavo 1000 mylių bėgimo varžybose Australijoje ir distanciją įveikė per 11 dienų, 13 valandų, 54 min. ir 58 sek., pagerindamas ne tik šio atstumo įveikimo pasaulio rekordą, bet ir 9 pasaulio rekordus.
„Mano garbei tuomet organizatoriai dešimt kartų grojo Lietuvos himną – už kiekvieną rekordą po vieną“, – su pasididžiavimu pasakoja P. Silkinas.
1000 mylių pasaulio rekordas nepagerintas, galioja iki šių dienų. Piotras turi ir ne vieną šio rekordo įrodymą, o paklaustas iškart ištraukia oficialią Guinnesso rekordų knygą ir greitai suranda joje savo pavardę.
„Iš viso turiu daugiau nei 1000 startų – ir maratonas, ir triatlonas, trumpesni nuotoliai, ilgesni – paros bėgime startavau 36 kartus, dar trijų, šešių parų. Keturis kartus bėgau 1000 mylių. Ir dabar galėčiau parą bėgti – nubėgčiau kokius 120 km“, – savo galimybes vertina sportininkas.
2003 m. P. Silkinas bėgo aplink Europą ir įveikė beveik 14 tūkstančių kilometrų, perbėgdamas per 25 Europos valstybių sostines.

„Tuometis prezidentas Rolandas Paksas norėjo atsivežti Piotrą į Vilnių, kad jis ten pradėtų bėgimą, tačiau jis pasakė „nereikia, aš galiu atbėgti“. Taip R. Paskui teko atskristi savo lėktuvu į Kretingą, įvyko bėgiko išleistuvės, po jų Piotras nubėgo iki Vilniaus“, – pasakoja bėgiko žmona Genovaitė.
Oficialiai Vilniuje prasidėjusios bėgimo akcijos maršrutas driekėsi per Baltijos šalis, Skandinaviją, vėliau buvo bėgta per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Nyderlandus, įveiktas Britų salynas, sugrįžus į žemyninę Europą teko pasukti link Rytų ir Pietų dalies, o bėgimas baigtas prasukant per Atėnus, Romą, Madridą ir finišuojant Lisabonoje. Iš viso – 13 386 kilometrai.
P. Silkinas niekada neturėjo profesionalaus trenerio, varžyboms visada rengdavosi pats. Be to, jis visada pasiekdavo finišą – kad ir kaip būtų sunku.
„Jis labai užsispyręs žmogus. Jis visada finišuoja, niekada nesustoja. Man pasakoja, kad per tą 1000 mylių bėgimą buvo net mano vardą užmiršęs, taip buvo sunku. Bet jeigu yra užsibrėžęs, kad tai padarys, – jis padarys. Jis toks žmogus“, – pasakoja P. Silkino žmona Genovaitė.

Sužinojus apie tiek daug bėgimų ir tokį didžiulį kilometražą, natūraliai kyla klausimas apie bėgimo batelius. Bėgimas P. Silkinui niekada pinigų neuždirbo – juos tik padėjo išleisti.
Šiuo metu sportininkas leisti sau dažnai pirkti batelių negali, tad juos tiesiog klijuoja, siuva ir kitaip bando sutvarkyti ir taip pratęsti jų galiojimo laiką.
„Jis juos klijuoja, paima, nuo vienų nupjauna padą ir užklijuoja ant kitų“, – pasakoja pašnekovo žmona.
O kaip su sveikata? Jos P. Silkinas sako turintis į valias.
„Mano toks gyvenimo būdas. Dabar bėgu dėl sveikatos. Atsibundu, spaudimas yra 135. Atbėgu – 115. Bėgimas praplatina kraujagysles. Jaučiuosi gerai, jeigu būtų blogai – nesportuočiau. Reikia sportuoti visą gyvenimą. Kas nesportuoja, užaugina pilvus, apsikabina alaus bačką ir viskas, atsisveikink su sveikata“, – pasakoja P. Silkinas.
Paskui paklausia manęs, ar aš sportuoju, ar bėgioju. Išgirdęs teigiamą atsakymą pagiria: „Gerai, rimtas vyras.“
Žmona pasakoja, kad prieš keletą metų medikai P. Silkinui jau prognozavo, kad dėl reto pulso reikės stimuliatoriaus, tačiau į tai sportininkas turėjo vieną atsakymą – pradėjo daugiau bėgioti ir širdis pasitaisė.
Gal dėl to, kad bėgdamas kretingiškis galvoja apie gerus dalykus. „Galvoju apie gerovę, niekada apie pyktį. Visada gera man“, – sako jis.









