Pirmą kartą po Virgilijaus Aleknos auksinių laikų, Lietuva džiaugiasi vertingiausiu apdovanojimu, iškovotu aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybose. Airinė Palšytė sugrįžo namo iš Belgrado, kur šuolių į aukštį varžybose, peršokusi 201 cm kartelę, tapo Europos uždarų patalpų čempionato nugalėtoja.
Teko palaukti, bet pirmadienį Vilniaus oro uoste Lietuvos lengvaatlečių šeima sulaukė auksinės valandos.
24 metų A. Palšytė sugrįžo iš Belgrado su aukso medaliu ant kaklo ir Lietuvos rekordu.
„Geriau negalėjau tikėtis, kai sutapo 201 cm ir aukso medalis – tai tiesiog fantastika. Viskas įvyko tada, kai labiausiai reikėjo“, – sakė gėlėmis ir sveikinimais apipilta A. Palšytė.
Sportininkė atskleidė ir slogesnį laikotarpį po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose ji buvo trylikta: „Po olimpinių žaidynių buvau gilioje depresijoje. Bet tada ėmėmės rimtų pokyčių. Pakeitėme mano šuolio techniką, įsibėgėjimą, pradėjome dirbti su nauja psichologe. Visa tai davė rezultatų. Dabar aplink mane yra pati geriausia komanda.“
Tai pirmasis Lietuvos lengvaatlečių čempionų titulas aukščiausio kalibro varžybose nuo 2006 m. Europos čempionato Švedijoje, kur V. Alekna laimėjo auksą, nusviedęs diską 68 m 67 cm.
Uždarų patalpų aukščiausio lygio pirmenybėse, kuriose nebūna ilgųjų metimų rungčių, mūsų šaliai atkūrus Nepriklausomybę Lietuvai visus tris medalius iki šiol buvo laimėjusi daugiakovininkė Austra Skujytė.
Praėjusį savaitgalį Belgrade devintą vietą rutulio stūmimo rungtyje užėmusi A.Skujytė yra iškovojusi dvi daugiakovės bronzas pasaulio uždarų patalpų čempionatuose 2004 ir 2012 m. ir sidabrą Europos pirmenybėse 2011 m.
Dabar atėjo dar vienos labai talentingos atletės metas.
„201 cm – didmeistriškas rezultatas, ji yra viena lyderių pasaulyje. Tikiuosi, kad ši patirtis jai atvers duris į kitų pasaulio pirmenybių ir olimpinių žaidynių apdovanojimus. Dabar ji dar labiau pasitikės savimi, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medveda, pati prieš tris dešimtmečius laimėjusi bronzą pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate, šuolių į tolį rungtyje. – Ji bus mūsų lyderė, tikiuosi, kad šiais metais įsitvirtins ir Andrius Gudžius. Mes pagaliau sulaukėme lyderių, kurie pakeis Virgilijų Alekną ir Austrą Skujytę.
Be to, žinant Airinės talentą ir galimybes, šis aukštis nėra riba. Matėme, kad tuos aukščius ji įveikė gana lengvai, ji tikrai gali pagerinti savo rekordą. Bet dabar svarbiausia, kad ji išlaikytų savo aukštą lygį, nes su tokiu rezultatu Airinė bet kuriame čempionate gali iškovoti medalius“.
Iki varžybų Serbijoje vienintelis A. Palšytės trofėjus aukščiausio lygio varžybose buvo Europos pirmenybių sidabras, kurį ji iškovojo pernai Amsterdamo stadione, įveikusi 196 cm aukščio kartelę.
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Šiuos metus buvusio krepšininko Aurimo Palšio dukra pradėjo itin galingai.
Praėjusį mėnesį ji pasiekė Lietuvos rekordą, šalies pirmenybėse Vilniuje pirmą kartą peršokusi į 200 cm aukštį pakeltą kartelę.
Praėjusį šeštadienį Serbijos sostinėje Airinė pakilo į dar didesnes aukštumas, įveikusi 201 cm aukštį ir aplenkusi visas varžoves, tarp jų ir Rio de Žaneiro olimpinę čempionę ispanę Ruth Beitia, kuri šįkart tenkinosi sidabru (194 cm).
– Ką apie jūsų rezultatus sakė varžovės, kurios plojo jums atliekant rekordinį šuolį?
– Su Ruth esame geros draugės, ji dar prieš varžybas klausė, ar gerai jaučiuosi, ar nesijaudinu. Neabejoju – ji mane palaikė labai nuoširdžiai.
– Kiek jums reiškia vienas centimetras, kuriuo pagerintas Lietuvos rekordas?
– Paprastam žmogui vienas centimetras yra maža dalis liniuotėje. O man tai yra nežmogiškas pasiekimas, pareikalavęs begalybės pastangų, darbo, kartais ir pykčių bei skausmų – to žmonės įprastai nemato.
– Kodėl būtent šiame Europos čempionate jums viskas pavyko?
– Likus mėnesiui iki Europos čempionato su trenere (Tajana Krasauskiene, – aut.) ir psichologe įmitavome atrankos varžybas ir finalą. Bandėme numatyti, kaip bus Europos čempionate.
Kai per treniruotes ne varžovių, be adrenalino, be kitų daugybės veiksmų man pavyko aukštai šokti, per naktį atsistatyti ir kitą dieną šokti dar aukščiau, buvo galima tikėtis, kad panašus scenarijus išsipildys. Aišku, negalvojau, kad antrąją vietą užėmusią sportininkę aplenksiu net septyniais centimetrais. Bet tikėjausi stabilumo, tikėjau, kad man gali pasisekti.
– Jūsų varžovės iškrito iš kovos pakankamai anksti. Ar dėl to paskutiniuosius šuolius buvo lengviau atlikti?
– Tai, kad jos anksčiau pasitraukė, nėra mano bėda. Aš varžiausi pati su savimi. Norėjau pasiekti tam tikrus rezultatus, vargu ar varžovių gretos būtų ką nors pakeitusios.
Iš vienos pusės gerai, kad likau viena, nes galėjau eksperimentuoti ir kelti kartelę tiek, kiek pati norėjau. Jei būtų likusios varžovės, būčiau turėjusi šokti pagal protokole numatytus aukščius.
