Olimpinės paliaubos yra vienas iš pamatinių olimpinių žaidynių principų, gyvuojančių nuo pat pirmųjų žaidynių antikinėje Graikijoje.
Ekecheiria – senovės graikų dvasia, kuri simbolizavo taiką, paliaubas ir yra olimpinės taikos ir paliaubų simbolis. Senovės Graikijoje buvo susitarta, kad žaidynių metu ir prieš jas įsivyraus paliaubos tam, kad atletai galėtų saugiai atvykti ir dalyvauti žaidynėse. Nors ir ne visada, tačiau graikai šių paliaubų laikėsi, o žaidynėse dalyvavę atletai, muzikantai ir kiti svečiai galėjo saugiai į jas atvykti, o taip pat ir jas palikti.
1896 m. surengus pirmąsias modernias olimpines žaidynes olimpinės paliaubos nebeveikė, nors moderniųjų žaidynių tėvu vadinamas Pierre`as de Coubertinas tikėjosi, kad tarptautinis sporto renginys leis sportą paversti pasaulinės taikos simboliu. Tačiau ne viskas klostėsi taip, kaip buvo tikėtasi.
1916 m. Berlyne turėjusios vykti žaidynės neįvyko dėl Pirmojo pasaulinio karo, 1940 m. ir 1944 m. žaidynes nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Skelbti laikinų paliaubų dėl sporto niekas tuo metu nenorėjo.
Ekecheiria turėjo laukti savo dienos.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių istorijoje olimpinės paliaubos galiausiai buvo įtvirtintos ir Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) oficialiame dokumente. 1991 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė vėl atgaivinti olimpinių paliaubų idėją, o 1993 m. tai tapo ir JTO rezoliucija – Generalinė Asamblėja paragino šalis nares laikytis olimpinių paliaubų, kurios prasideda 7 dienas iki žaidynių starto ir tęsiasi 7 dienas po žaidynių pabaigos.
Rezoliucijoje yra pabrėžiama, kad olimpinis judėjimas siekia sukurti taikų ir geresnį pasaulį. Prieš kiekvienas žaidynes ši olimpinių paliaubų idėja yra ir vėl patvirtinama JTO.
Tiesa, pasaulio istorija rodo, kad 1993 m. atgaivinta olimpinių paliaubų idėja toli gražu ne visada buvo realizuota.
1972 m. Miuncheno žaidynių metu pasaulį sukrėtė mirtinas terorizmo išpuolis prieš Izraelio atletus, 1996 m. Atlantos žaidynes paženklino sprogusi bomba.
Tačiau olimpines žaidynes ir jų paliaubas krečia ne tik teroristiniai išpuoliai, bet ir tarpvalstybiniai kariniai konfliktai.
2008 m. rugpjūčio 8 d. Pekine įvyko pirmosios Kinijoje rengiamos vasaros olimpinės žaidynės, tačiau pasaulio dėmesį jau tada traukė tuo metu Gruzijoje (dabar – Sakartvelas) vykstantis konfliktas.
Rusijos pajėgos į konfliktą Pietų Osetijoje įsitraukė rugsėjo 8 d., būtent tada, kai Pekino nacionaliniame stadione vyko olimpinių žaidynių atidarymas, o tuo metu Rusijos ministro pirmininko pareigas ėjęs Vladimiras Putinas dalyvavo atidarymo ceremonijoje.
Po šešerių metų V. Putinas jau ėjo Rusijos prezidento pareigas, o Rusijoje metų renginiu tapo 2014 m. Sočio žiemos olimpinės žaidynės.
Vykstant šioms žiemos olimpinėms žaidynėms Rusijoje, už tūkstančio kilometrų nuo Sočio esančiame Kijeve klostėsi Maidano įvykiai.
Galiausiai vasario 22 d. Ukrainos parlamentas priėmė sprendimą nušalinti prezidentą Viktorą Janukovyčių, o jau kitą dieną buvo paskelbtas laikinasis šalies vadovas.
Sočio žaidynės prasidėjo vasario 7 d., o uždarymo ceremonija įvyko vasario 23 d. Pastarąją dieną vyko masinės pro-rusiškos demonstracijos Sevastopolyje, o jau vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“, kurie, kaip vėliau patvirtino pats V. Putinas, buvo Rusijos karinės pajėgos, pradėjo užiminėti pagrindinius pastatus Kryme.
Oficiali Krymo aneksija įvyko kovo 18 d., tačiau kariniai veiksmai Ukrainoje prasidėjo vis dar galiojant olimpinėms paliauboms.
Šios 2022 m. Pekino žiemos olimpinės žaidynės taip pat nėra išimtis – olimpines paliaubas Pekino žaidynių metu skatinančią rezoliuciją pasirašė tik 173 šalys iš 193 JTO šalių narių.
Kaip pranešė „The Sydney Morning Herald“, tarp nepasirašiusių šalių buvo Australija, JAV, Indija, Japonija ir Turkija. Ten pat teigiama, kad tai buvo padaryta norint pasiųsti žinią Kinijoje dėl šalyje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Pekino žiemos žaidynės jau vyksta, o karinės Rusijos agresijos grėsmė Ukrainoje ir vėl kabo lyg Damoklo kardas. Tūkstančiai Rusijos karių yra netoli Ukrainos sienos, Vakarai įspėja, kad Rusija ruošiasi karinei invazijai, o patys ukrainiečiai demonstruoja ryžtą. Paliaubų žinia jų nepasiekė.
Dar prieš šias žaidynes, kaip skelbia „Reuters“, ukrainiečiams yra patariama Pekino žaidynių metu laikytis atokiau nuo rusų, nebūti šalia fotografuojantis.
Konfrontacija neaplenkė ir šių metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių. Žmogaus teisių gynimo organizacijos jau spėjo išreikšti nepasitenkinimą dėl šių žaidynių, kurios yra rengiamos uigūrų genocido metu.
„Tai užglaistymas per sportą. Nėra jokių teisėtų priežasčių rengti žaidynes genocido metu“, – Atėnuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulinio uigūrų kongreso aktyvizmo vadovė Zumretay Arkin, skelbia BNS.
Kaip rašoma BNS, mažiausiai milijonas uigūrų buvo įkalinti Sindziango „perauklėjimo stovyklose“, teigia žmogaus teisių gynėjai, o Kinijos institucijos apkaltintos priverstiniu moterų sterilizavimu ir priverstinio darbo įvedimu šiame rajone.
Beje, Lietuvos Seimas pasmerkė Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui ir uigūrų genocidą.
Pekino žaidynės situacijos nepakeitė, o pačių žaidynių, kurių prašė „nepolitizuoti“ kinai, atidarymas buvo paženklintas ir politiniu simboliu.
Pekino žaidynių atidarymo ceremonijos metu atėjo metas įžiebti olimpinę ugnį – simbolį taikos, vienybės, olimpinių paliaubų dvasios ir tolerancijos.
Deglą paskutinėje jo kelionės dalyje perima Dinigeer Yilamujiang ir Zhao Jiawenas, įžiebia olimpinę ugnį ir žaidynės yra oficialiai atidarytos.
Viena detalė – D. Yilamujiang yra etninė uigūrė, kuri tikrai nėra geriausia Kinijos olimpinės rinktinės narė.
Kol Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas nesustodamas kartoja, kad žaidynės yra nepolitiškos, diplomatiniai boikotai nėra TOK reikalas, o kalbos apie sportininkų neatvykimą į Pekiną būtų šventvagiškos, pasaulis vaikšto ant karo ir taikos ribos. Nebūtinai karinio konflikto, bet absoliutaus nesutarimo, kuris pertraukia ryšius.
Pekino žaidynių šalys neboikotavo taip, kaip 1980 m., kai olimpinės vasaros žaidynės vyko Sovietų Sąjungoje, tačiau būrys Vakarų valstybių paskelbė Pekino žaidynių diplomatinį boikotą.
Kaip skelbia „Reuters“, kai kurių Vakarų valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai patarė savo atletams Pekino žaidynėse nesinaudoti asmeniniais telefonais arba naudoti laikinus telefonus.
Ekecheiria yra kažkur šalia, bet žymiai toliau, negu norėtųsi.
Žinoma, kartais ji ir sužibėdavo. 1952 m. ir 1964 m. žaidynėse atskirtos Vakarų ir Rytų Vokietijos varžėsi kartu, Šiaurės ir Pietų Korėjų delegacijos net keliuose žaidynių atidarymuose žygiavo kartu, o 2010 m. Pjongčango žaidynėse buvo suformuota Vieningos Korėjos moterų ledo ritulio komanda. Tai buvo pirmasis kartas, kai abi šalys varžėsi po viena vėliava.
Sportas gali tapti vienijančiu ir bendrus tikslus ar vienybę skatinančiu reiškiniu, tačiau olimpinių paliaubų dvasia dažniausiai žaidynes stebi iš šalies.
