Sportas

2021.12.07 14:56

Aplenkta olimpinė čempionė ir pasaulio čempionato bronza buriuotoją Andrulytę įkvepia: pergalės laukia ateityje

Paulius Cubera, LRT.lt2021.12.07 14:56

Omane vykusiame pasaulio „ILCA6“ (buv. „Laser Radial“) jachtų klasės buriavimo čempionate pirmadienį olimpietė Viktorija Andrulytė iškovojo trečiąją vietą, o pakeliui aplenkė ir olimpinę Tokijo žaidynių čempionę. Jau antradienį į Lietuvą grįžusi sportininkė buvo itin pavargusi dėl intensyvaus varžybų tvarkaraščio, bet teigė, kad tokia pergalė ją įkvepia.

Tiesa, iškovojusi trečiąją vietą V. Andrulytė bronzos medalio negavo – varžybų organizatoriai vietoj medalių prizus iš ciklo, kuris užkliuvo Amsterdamo oro uosto pareigūnams.

„Amsterdame mane labai tikrino. Omane tiesiog praleido, o Amsterdame sustabdė patikroje, klausė, kas čia, tikrino papildomai“, – pasakojo lietuvė.

V. Andrulytei čempionate pavyko aplenkti Tokijo olimpinėse žaidynėse čempione tapusią Danijos buriuotoją Anne-Marie Rindom, o nuo čempionės belgės Emmod Plasshaert (71 t.) ir lenkės Agatos Barwinskos (71 t.) mūsiškė atsiliko tik vieno tašku.

Vilniaus oro uoste atrodė, kad V. Andrulytei net trūksta džiaugsmo – juk tai didžiausia pergalė jaunos buriuotojos karjeroje. Sportininkė pripažino, kad jaučiasi be galo pavargusi ir dar ne iki galo supratusi, ką pasiekė.

– Kiek sunku buvo iškovoti šį apdovanojimą?

– Sunku, varžybos truko šešias dienas nuo ryto iki saulėlydžio, dienos buvo labai ilgos. Susirinko visos pagrindinės stipriausios varžovės, gal tik vienos kitos nebuvo, nes praėjo mažai laiko po olimpinių žaidynių.

Sunkiausia turbūt buvo tai, kad buvo labai artima kova, nes net paskutinis plaukimas tarp mūsų penkių lėmė, kuri bus pasaulio čempionė. Kasdien viskas vyko labai intensyviai, o varžovės neatleidžia nė vienos klaidos. Kelias aš padariau, kelias jos padarė, kelias priverčiau aš jas padaryti, kelias – jo mane. Kiekvienas taškas lėmė labai daug.

– Nebuvote labai patenkinta savo pasirodymu Tokijuje. Kiek dabar šis medalis suteikia naujų vilčių ir motyvacijos?

– Po olimpinių žaidynių aš labai džiaugiausi, nes tai buvo mano debiutas, tai nebuvo vieta, kurios aš tikėjausi, bet tai yra proceso dalis. Visada po tokių įvykių pasiimi pamokas, iš jų pasimokai ir eini toliau. Nebuvo kažkas tragiško, žinojau, ką galiu ir šis rezultatas tai parodo.

– Važiavote kovoti dėl medalio?

– Omane jau buvau buvusi, žinojau tą vietą, kad ten bus vidutiniai ir silpni vėjai, 12 mazgų jau skaitėsi stiprus brizas. Man ten labai tiko sąlygos. Jos buvo sudėtingos, nes vėjas labai nepastovus, jis ateina tokiom dėmėm, mačiau, kad net olimpinė čempionė paskutinę dieną tikrai labai nervinosi. Džiaugiausi, kad ją pavyko pastumti į šoną.

– Kiek įkvepia šis startas naujam olimpiniam ciklui?

– Dabar laukia žiemos sezonas, tad naujas ciklas prasidės gal tik kovo mėnesį. Atranka į Paryžių mums yra atkelta į kitus metus, tai buvo padaryta tik atkėlus Tokijo žaidynes. Atranka įvyks metais vėliau, tik metai iki Paryžiaus žaidynių, kai įprastai būna dveji.

– Medalis Lietuvai po 9 metų pertraukos, visada įvardindavote Gintarę Scheidt kaip vieną jūsų pavyzdžių. Kaip jaučiatės pati iškovojusi apdovanojimą?

– Tiesiog geras jausmas, dar sunku gal patikėti, kad iškovojau trečiąją vietą. Tiesa pasakius, aš galvojau su belge, po finišo man treneris sakė, kad bronza, bet atsakiau, kad nepatikėsiu, kol nepamatysiu rezultato. Tai duoda ir pasitikėjimo, ir žinojimo, kad einu teisingu keliu. Aišku, iki atrankos į žaidynes dar daug reikia padaryti.

– Kodėl atrodo, kad ne visai džiaugiatės?

– Tiesa pasakius, esu žiauriai pavargusi. Ten kasdien buvo labai karšta, iki 30 laipsnių šilumos. Turėjome labai daug startų ir falstartų, gavau ir geltoną vėliavėlę, paskui bijojau gauti antrą, turėjome du startų atmetimus. Esu labai pavargusi, nes čempionatas buvo labai intensyvus.

– Ką ši trečia vieta rodo apie jūsų vietą pasaulio elite, apie viltis artėjančioje Paryžiaus olimpiadoje?

– Visas dienas buvau pirmajame šešetuke, tikėjau, kad galiu iškovoti medalį. Kasdien dariau savo darbą, prieš lemiamą dieną net neskaičiavau taškų, norėjau padaryti geriausia, ką galiu, o tada rezultatas tiesiog atėjo. Gal dėl to aš labai ir nesureikšminu, nes visos pergalės – dar ateityje.

– Sportuoti buriavimą Lietuvoje yra sunku?

– Tikrai yra, nes buriavimas visų pirma yra patirties sportas, reikia daug laiko praleisti ant vandens, o Lietuvoje sezonas trumpas. Mes negalime tiek laiko praleisti vandenyje, kiek kitos šalys. Skridome su belge, ji turi didelę komandą, jos šalis šiame sporte didžiulė, mes esame maži. Bet darome viską, ką galime, turime didelę gražią buriuomenę, einame į priekį ir tai atves į gražias pergales.

– Ar olimpinė čempionė jus pasveikino?

– Taip, pasveikino. Ji yra laimėjusi šį čempionatą irgi su nulio taškų skirtumu, kas įvyko ir dabar. Bet ji po olimpinių žaidynių nesitreniravo, o mes visos kitos tęsėme pasirengimą.

– Kaip vertinate pokyčius LTOK finansavime? Kaip jus tai gali paliesti?

Pamatysime, negaliu nieko komentuoti. Manau, pamatysime, kaip viskas bus paruošta ir išspręsta, kaip bus paruošta pati sistema. Tikėkimės, kad bus paruošta, o nebus „ups, ką darome toliau“. Tikiuosi, kad tai išeis į naudą, nors šiam momentui – abejoju.

– Sakėte, kad varžybos buvo labai įtemptos, bet gal buvo nors kiek laiko susipažinti su Omano kultūra?

– Omane buvau antrą kartą, praėjusį kartą nebuvau niekur išėjusi, šįkart irgi nebuvo laiko. Norint kažką pamatyti, reikia važinėti, o tam laiko nebuvo. Kiekvieną dieną skyriau treniruotėms, o likus dviem dienoms iki varžybų – registracijai ir poilsiui. Džiaugiausi, kad organizatoriai surengė mums tokį arabišką vakarą. Smagu, kad leido pažinti jų kultūrą, keistas tas kultūrų skirtumas, bet mus priėmė labai gražiai. Mes vis tiek esame europietės, mums karšta, neapsirengiame su ilga suknele – gražu, kad jie gerbia mus, o mes gerbiame juos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt