Sportas

2021.11.30 12:28

„Dirkas Valančiūnas“ stebino ir komandos draugus, ir ekspertus: niekas nesitikėjo tokių rezultatų

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.11.30 12:28

Jonas Valančiūnas antradienį ryte privertė ne vieną Lietuvos krepšinio aistruolį pakelti antakius, o jo komandos draugai iš Naujojo Orleano „Pelicans“ ekipos prilipdė originalią pravardę – „Dirkas Valančiūnas“.

Lietuvis „Pelicans“ rūbinėje komandos draugų imtas lyginti su legendiniu vokiečiu Dirku Nowitzkiu, o tokius palyginimus iššaukė J. Valančiūno puikus pasirodymas rungtynėse su Los Andželo „Clippers“ krepšininkais.

„Pelicans“ išvykoje 123:104 (37:22, 30:30, 23:26, 33:26) įveikė savo varžovus, o J. Valančiūnas vienas po kito gerino rekordus.

Lietuvis dvikovoje pataikė daugiausiai tritaškių savo NBA karjeroje, o taip pat ir įmetė daugiausiai taškų. J. Valančiūno sąskaitoje – 7 taiklūs tolimi metimai ir 39 pelnyti taškai.

Po šio pasirodymo J. Valančiūnas susigrąžino taikliausio NBA sezono snaiperio vardą. Po 2,7 tritaškio per mačą vidutiniškai išmetantis lietuvis tolimus metimus realizuoja net 51,7 proc. taiklumu. Tai geriausias rezultatas visoje NBA lygoje.

Jis gali tapti pirmuoju centru NBA istorijoje, sezoną baigusiu su 45 proc. taiklumu išmetant bent po du tritaškius per mačą.

Tokios statistikos eilutės nustebino LRT.lt kalbintą krepšinio ekspertą Tomą Purlį. Pasak jo, pataikytų tritaškių iš J. Valančiūno buvo galima tikėtis, tačiau NBA snaiperio titulas jau yra didelis netikėtumas.

„Nustebino. Nemanau, kad kažkas galėjo tikėtis tokių rezultatų. Jis galėjo atakuoti iš toli, bet tą anksčiau darydavo labai retai. Matėme, kad rinktinėje to visai nedarydavo, o NBA tai būdavo retsykiais. Kad jis gali pataikyti, tai aš pamenu nuo pat vaikystės, kai moksleivių varžybose mesdavo po 4-5 tritaškius. Kelias rungtynes net pats mačiau.

Vėliau, perėjus į vyrų krepšinį, jam tas buvo ribojama ir buvo daugiau išnaudojamas žaidimas po krepšiu. Tritaškiai buvo nustumti į šalį, tą patį matėme ir NBA, tačiau po truputį tolimi metimai grįžo ir šis sezonas labai nustebino dėl jų kiekio.

Mačiau, kad dabar jo procentai siekia virš 50. Aišku, gali jie sezono eigoje kristi, bet kita vertus, tai gynėjai tų metimų išmeta kelis kartus daugiau ir jų procentų kreivė gali keistis dar labiau. Jei pavyks J. Valančiūnui išlaikyti tokį stabilų taiklumą, tai gali būti labai didelis netikėtumas“, – sakė T. Purlys.

Tiesa, krepšinio treneriu dirbantis specialistas pabrėžė, kad nuo šiol varžovai gali rimčiau pradėti žiūrėti į gynybą prieš J. Valančiūną ties trijų taškų zona.

„Matėme, kad pirmoje dalyje pataikęs 7 tritaškius, antroje metė tik vieną ir jo nepataikė. Kuo jis daugiau pataikys, tuo bus didesnis dėmesys.

Bet iš kitos pusės, tai bus kitas geras dalykas „Pelicans“ ekipai, nes tuomet išplės žaidimą ir kiti žaidėjai gaus daugiau erdvės. Tas pats Zionas Williamsonas, kuris po krepšiu yra smarkus ir praktiškai nesustabdomas žaidėjas. Net jei ir mažiau mes Jonas, tai jis pritrauks kitus žaidėjus prie savęs. Tai išeis į naudą komandai, galbūt toks dalykas ir neatsispindės statistikos rodikliuose, bet kiti žaidėjai turės daugiau laisvės“, – komentavo T. Purlys.

Jei NBA sirgaliai jau po truputį priprato prie J. Valančiūno tritaškių, tai Lietuvos rinktinėje tokio vaizdo dar nebuvome matę. Tačiau T. Purlys mano, kad dabar tiek J. Valančiūnas, tiek Domantas Sabonis turėtų mesti iš trijų taškų zonos ir būdami rinktinėje.

„Aišku, čia priklauso ir nuo trenerio, bet manau, kad nebūtų logiška uždrausti Jonui tą daryti. Tiek D. Sabonis, tiek J. Valančiūnas gali pataikyti tuos tritaškius ir viskas priklauso nuo trenerio, kaip matys žaidimą. Aš asmeniškai tai tikrai būčiau už tą žaidimo išplėtimą. Matėme, kai buvo situacija, kuomet Domantui ir Jonui nebuvo leidžiama mesti net ir iš vidutinio nuotolio, pavyzdžiui, žaidžiant prieš Prancūziją. Ten iš baudos aikštelės neišeidavo Rudy Gobertas ir tuomet būdavo rinktinei labai sunku.

Matėme, kad tas žaidimo išplėtimas yra labai svarbus, ypač gynėjams, kurie tada gauna labai daug laisvės.

Aišku, viskas priklausys ir nuo čempionato, kiek žaidėjas meta, kokie jie procentai, bet kai Jonas pasidarė toks universalus, tai kodėl gi ne. Tai tik paįvairina rinktinės žaidimą“, – kalbėjo specialistas.

Neretai būdavo keliami klausimai, ar D. Sabonis ir J. Valančiūnas gali tilpti aikštėje vienu metu, o pati Lietuvos rinktinė negali leisti sau prabangos laikyti geriausių savo žaidėjų ant suolo. Pasak T. Purlio, NBA bokštų gebėjimas pataikyti iš toli galėtų padidinti jų rinktinėje kartu praleidžiamų minučių kiekį.

„Jie abu tikrai gerai žaidžia po krepšiu, Domantas gali apžaisti daugelį ketvirtų numerių, o jei dar Joną pastatysime ant trijų taškų zonos, tai tos varžovų galimos pagalbos labai susiaurėja. Jei mes neleisime jiems mesti tritaškių, tai paprasčiausiai abiems nėra vietos po krepšiu. Natūralu, kad leidus jiems atakuoti iš toli, žaidimas tampa universalesniu“, – sakė T. Purlys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt