Sportas

2021.11.29 12:17

Neeilinė Krupeckaitės varžovės istorija – olimpinio aukso planus pakeitusi tragedija ir malonūs pirmi kartai Lietuvoje

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.11.29 12:17

„Tuomet supratau, kad gali taip nutikti, jog daugiau gyvenime negalėsiu vaikščioti“, – prisimindama tą nelemtą įvykį 2018 metais pasakojo olimpinė čempionė ir ilgametė Simonos Krupeckaitės varžovė Kristina Vogel.

Vieną akimirką tu esi ta dviračių treko sporto žvaigždė į kurią visi nori lygiuotis ir būti tavimi, o kitą – galvoje keli sau klausimus, ar dar galėsi vaikščioti. Toks likimas ištiko 31-erių vokietę K. Vogel.

Nuo 2018 metų vasaros į neįgaliojo vežimėlį atsisėdusi Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempionė neslepia, kad jai nebuvo lengva susitaikyti su mintimi, kad į treko varžybas grįžti kaip sportininkė jau negalės, tačiau meilė gyvenimui neleido K. Vogel pasiduoti. Prisitaikiusi prie naujos realybės tituluota vokietė rado naujus gyvenimo nuotykius, o vienas iš tokių – sporto komentatorės darbas ir viešnagė Lietuvoje surengtose UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybose Panevėžyje.

Lemtinga 2018-ųjų vasarą

2016 metais Rio de Žaneire sprinto rungtyje auksą iškovojusi K. Vogel kryptingai ruošėsi dar vienerioms savo olimpinėms žaidynėms. Birželio mėnesį jį treniravosi viename iš Vokietijos dviračių treko centrų ir tai buvo įprastinė gyvenimo rutina tituluotai sportininkei. Tačiau viskas pasikeitė birželio 26 dieną.

Treniruotės metu darydama pagreitėjimą treke K. Vogel rėžėsi į jauną Nyderlandų dviratininką, o smūgio pasekmės buvo katastrofiškos – vokietė patyrė daugybė traumų nugaroje ir dvi dienas išbuvo komos būsenoje. Birželio 26-oji buvo paskutinė diena, kai K. Vogel galėjo vaikščioti. Jos teigimu, apie galimas pasekmės jį suprato iškarto.

„Sportavau Kotbuso mieste ir tą dieną darėme komandinio sprinto treniruotę. Joje mes važiuodavome su kolege, ji pasitraukdavo ir aš tada darydavau sprintą. Paskutinio bandymo metu aš nepamačiau kito sportininko treke ir rėžiausi į jį važiuodama 60 km/h greičiu. Tai didžiulis greitis. Pamenu tokią akimirką, kuomet guliu ant treko grindinio ir suprantu, kad aš negaliu paeiti.

Pamenu, kad kažkas nuėmė mano batus nuo kojų ir aš pasakiau: „jūs kažką darėte su mano kojomis, bet aš nieko nejaučiau.“ Tuomet supratau, kad gali taip nutikti, jog daugiau gyvenime negalėsiu vaikščioti. Galbūt tai man ir labai padėjo, nes tuomet dviem dienoms buvo sukelta komos būsena, o prabudus galvojau, ar tas jausmas buvo tikras, ar ne.

Tuomet supratau, kad gali taip nutikti, jog daugiau gyvenime negalėsiu vaikščioti.

K. Vogel.

Per artimiausias dienas turėjau tai apie tai pagalvoti ir sau pasakyti, kad dabar turiu judėti į priekį su nauju gyvenimo etapu. Galima pasakyti, kad iš esmės tą pačia dieną suvokiau, kad mano gyvenimas gali nebebūti toks, koks buvo anksčiau“, – prisiminimais dalinosi K. Vogel.

Sportininkės teigimu, būtent meilė gyvenimui ją stūmė į priekį. Tačiau K. Vogel atvirai prisipažįsta, kad pradžioje lengva tikrai nebuvo.

„Aš myliu gyvenimą ir man patinka mylėti. Jei gyvenimas mus smarkiai baudžia, dar nereiškia, kad viskas yra baigta. Tai reiškia, kad mes turime keistis. Taip jau būna, kad tu kažką planuojiesi, gyvenimas tau pakišą kažką ir turi kurti naujus planus.

Mano nelaimė yra naujas planas mano gyvenime. Žinoma, buvo labai sunku, aš turėjau kovoti dėl savo gyvenimo ir jei atvirai, iš pradžių nebuvo lengva. Bet tuomet aš pamačiau daugybę žmonių darančių beprotiškus dalykus.

Buvo tokia akimirka kai internete pamačiau kaip vienas britas su vežimėliu atlieka akrobatinius triukus, kur jis įsibėgėjęs nuo tramplino perskrenda 3 didelius automobilius ir nusileidžia ant žemės. Tuomet pagalvojau, kad mano gyvenimas negali būti blogas, kuomet suvoki, kad žmogus vežimėlyje sugeba atlikti tokius dalykus. Aš pati kol kas to skraidyti su vežimėliu negaliu, bet daryti kitus beprotiškus dalykus – galiu“, – teigė K. Vogel.

Netrukus po nelaimės jos istorija plačiai skambėjo visame pasaulyje, o prisitaikiusi prie naujos gyvenimo realybės K. Vogel stengėsi įkvėpti kitus panašaus likimo žmones.

„Kiekvienas iš mūsų turi skirtingas istorijas, tad galiu papasakoti iš savo pusės, bet manau, kad yra normalu tokioje situacijoje būti liūdnam tam tikrą laiką. Man atveju, tai buvo didelis pokytis gyvenime ir man reikėjo šiek tiek laiko atsisveikinimui bei pasiruošimui naujam gyvenimo etapui.

Aš žmonėms visą laiką sakau, kad tiesiog reikia laiko susitaikyti, o tada reikia pakelti savo užpakalį ir susirasti naujų nuotykių. Man patinka pasakoti savo istoriją, nes vėliau ateina žmonės ir sako, kad jiems pavyko, nes man pavyko“, – teigė K. Vogel.

Olimpinė čempionė, atsisėdusi į neįgaliojo vežimėlį, suprato vieną dalyką, kad nors viešai ir deklaruojami vieni dalykai, tačiau jie kartais smarkiai prasilenkia su realybe.

„Didžiausia bėda, kad mes turime taisykles, jog neįgaliesiems turėtų viskas būti pasiekiama, tačiau tų taisyklių niekas nesilaiko. Už tai nėra numatyta jokių baudų. Kiti žmonės nesupranta, kad pavyzdžiui, užėmus mūsų specialias automobilių stovėjimo vietas atsiranda problemos, nes mums išlipti reikia daugiau erdvės. Mums reikia susitelkti ir parodyti, kad neįgalieji nėra kažkoks naujas dalykas, o tai yra normali gyvenimo dalis“, – sakė K. Vogel.

Pirmi kartai Lietuvoje

Tiesa, atvykusi į Lietuvą K. Vogel su bėdomis nesusidūrė, o mažo to, mūsų šalis ją pasitiko su maloniu žiemišku siurprizu.

„Atvykus pirmą kartą pamačiau šio žiemos sezono sniegą. Esu Kalėdų šventės žmogus, tad labai smagu matyti sniegą“, – šypsodamasi pasakojo K. Vogel, kuri nepaisant ilgos darbo dienos komentuojant varžybas su mielu noru po visko kalbėjosi su žurnalistais iš Lietuvos.

Vokietė atskleidė, kad ji praleido 2012 metais Panevėžyje vykusį Europos dviračių treko čempionatą ir dabar Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Pamatytas vaizdas „Cido“ arenoje ją sužavėjo. K. Vogel tapo liudininke iš arti to šilto 3000 sirgalių palaikymo karjerą baigiančiai S. Krupeckaitei. Ir jau pačioje pirmoje savo sprinto dvikovoje 38-erių lietuvė įveikė kitą olimpinę čempionę Kelsey Mitchell bei uždavė gerą toną visam vakarui Panevėžyje.

„Labai graži atmosfera, man patinka šitas trekas. Negaliu pasakyti, kad pati žinau, koks jausmas varžytis čia, bet kalbėjau su kitais sportininkais apie tai, kaip jie jaučiasi treke Panevėžyje. Labai smagu matyti, kaip pavyzdžiui, žiūrovai palaikė Simoną. Ji laimėjo geras lenktynes, pasirodė puikiai. Pabaigoje, žinoma, jau trūko jėgų kojose. Aš žinau, kuomet varžaisi prie savo sirgalių, tu spaudi iš savęs daugiau, nes mėgaujiesi minios palaikymu. Iš kitos pusės, varžytis namuose yra labai sunku, nes tave stebi tavo šeima, draugiai, rėmėjai. Tuomet tu nori jiems parodyti, kad esi geras.

Labai gerai, kad tokio lygio varžybos vyksta ne tik Vakarų Europoje. Tikėkimės, kad tokios varžybos paskatins daugiau žmonių susidomėti dviračių sportu“, – įspūdžiais dalinosi K. Vogel.

Nuo 2019 metų sporto komentatore dirbanti vokietė atskleidė, kad šis darbas jai labai patinka.

„Labai gerai jaučiuosi, nes žinau, kaip jaučiasi sportininkai, žinau, kad dviračių treko sportas nėra lengvai suprantamas žmonėms, kurie žiūri pirmą kartą. Smagu perteikti savo žinias jiems ir padėti suprasti, kaip jaučiasi sportininkai, kas vyksta treke. Mano širdis vis dar dega aistra dviračių trekui ir nepaisant mano nelaimės, aš vis dar esu dviračių treko pasaulyje, tik į jį žiūriu iš kito taško. Dabar aš matau besivaržančius sportininkus iš šono. Ir žiūrėdama į tas fenomenalias lenktynes, pavargusius sportininkus aš puikiai suprantu tą jausmą“, – kalbėjo olimpinė čempionė.

Ryšys su S. Krupeckaite

K. Vogel, prisimindama savo patirtį varžantis su dukart pasaulio vicečempione S. Krupeckaite, nusikėlė į 2008 metus.

„Ji yra viena iš tos senosios mokyklos dviratininkių, kuri gali padaryti tai, ko dabartinis jaunimas kartais nesugeba. Pamenu, kad vienas iš pirmųjų kartų, kuomet varžiausi su ja, buvo Kolumbijoje vykusiame pasaulio taurės etape 2008 metų gruodžio mėnesį. Man tuomet buvo 18 metų ir tai buvo vieni iš pirmųjų mano startų pasaulio taurėje. Aš atėjau į treką ir pamačius Simoną pagalvojau, kad ji yra velniškai greita. Mintyse galvojau, kad su ja varžytis neįmanoma.

O ji po šiai dienai vis dar yra šiame sporte ir išlaiko fantastišką lygį, perduodama visą savo patirtį jaunesniems sportininkams. Tiesa, už treko ribų nebuvome artimos draugės, tačiau matėmės ir kalbėjomės per labai labai daug varžybų“, – pasakojo K. Vogel.

Jos teigimu, S. Krupeckaitė visuomet buvo labai žmogiška, o per tiek metų lietuvė sugebėjo įrodyti, kad būti dviračių treko elite amžius nėra kliūtis.

„Man patiko, kad nepaisant sunkios kovos treke, už jo ribų mes su Simona galėjo atvirai kalbėtis apie kitus dalykus, pavyzdžiui, jos sūnų. Ji yra labai žmogiška. Ji yra dviračių treko fenomenas. Ji parodė, kad jei tu kovoji, sėkmė visada ateis. Buvimas geru sportininku nepriklauso nuo metų, gali būti labai jaunas ir gali būti, kaip Simona. Tai reiškia, kad jei tu kažkam turi aistrą, dirbi dėl to, kovoji dėl to, tai sėkmė tave aplankys ir tai nėra klausimas dėl amžiaus“, – šiltų žodžių lietuvei negailėjo K. Vogel.

Mintyse sugrįžimo į sportą nėra

K. Vogel karjerą dviračių treke turėjo užbaigti labai staigiai ir būdama pačiame aukščiausiame jos taške. Pradžioje vokietė dar galvojo, kad galbūt save išbandys paralimpinėse sporto šakose, tačiau kol kas savęs tokiame vaidmenyje nemato.

„Planų sugrįžti į sportą kol kas neturiu. Mintis, kad negalėsiu varžytis mane aplankė anksčiau, nei aš galvojau. Aš norėjau varžytis Tokijuje, bet to nebuvo.

Kai buvau dviratininkė, visi lygiavosi į mane norėjo būti, mano pergalės buvo eilinis dalykas. Aš net pamiršau, kaip aš mylėjau tą savo veiklą. Tai buvo fantastiškas darbas, nes aš jį mylėjau. Ir man prireikė tos nelaimės, kad visą tai prisiminčiau. Ir aš žinau, kad jei grįšiu į sportą, tai atsidursiu toje pačioje vietoje, kur ir baigiau – visi norės matyti mane laiminčią.

Kol kas dar neradau tokio sporto, kurį mylėčiau, kaip mylėjau treką. Galbūt rytoj jau sėdėsiu valtyje, pavyzdžiui, arba žaisiu kerlingą. Bet kol kas tokio sporto neradau ir viskas gerai, gyvenimas tęsiasi ir be varžymosi“, – pokalbį užbaigė K. Vogel.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt