Sportas

2021.11.18 17:29

Motiejūnas – atvirai apie chaosą „Žalgiryje“: didžiausia klaida buvo pradėti sezoną su Schilleriu

atnaujinta 18.25
Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.11.18 17:29

Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas sako, kad didžiausia vasaros klaida buvo leisti tęsti darbus Martinui Schilleriui, su kuriuo buvo atsisveikinta po dvejų pirmųjų Eurolygos rungtynių. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje P. Motiejūnas aptarė dabartinę komandos situaciją ir pasidalijo mintimis apie Jure Zdovcą bei naujausius klubo pirkinius.

„Žalgiris“ antradienį vakare nutraukė devynių pralaimėjimų seriją Eurolygoje, kai savo arenoje 76:69 nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“. Penktadienį Kauno komanda, visai neseniai pranešusi apie trečiąjį naujoką po J. Zdovco atvykimo, turės galimybę pratęsti pergalingą žygį kovoje su Stambulo „Fenerbahče“.

Zdovcas apie „Žalgirio“ laukiančią kovą su Stambulo „Fenerbahče“: vis dar esame nusivylę ir aš jaučiu tokį pat spaudimą

Po tradicinio J. Zdovco pasikalbinimo į spaudos konferenciją atvykęs P. Motiejūnas pirmą kartą nuo spalio mėnesio viešai pasikalbėjo su žiniasklaidos atstovais. „Žalgirio“ vadovas atskleidė, kad vis dar tebevyksta derybos su austro agentu dėl sutarties nutraukimo, o pats treneris, atleistas dar spalio pradžioje, tebegyvena Kaune.

Vasarą vadžias į M. Schillerio rankas perdavęs P. Motiejūnas tikisi, kad su stratego agentūra kompromisą pavyks pasiekti artimiausiu metu. Jis tuo pačiu pridūrė, kad vasarą parodytas pasitikėjimas M. Schilleriu brangiai kainavo klubui ir šio sezono rezultatams.

„Jeigu manęs klaustumėte, tai manyčiau, kad buvo treneris, – paprašytas įvardyti didžiausią vasaros klaidą atsakė P. Motiejūnas. – Kol buvo komanda, kurioje žaidėjai buvo gavę Šaro muštro, žinojo mūsų sistemą, buvo treneriui lengviau išsireikalauti ko jis nori. Kai atėjo visi nauji žaidėjai, treneriui nepavyko išsireikalauti to, ko jis nori.“

– Ką duos sutartis su Regimantu Miniotu, pasirašyta iki šio sezono pabaigos, ko iš jo tikimasi?

– Iškritus Jankiui, iškritus Jojo, net treniruotės pas mus nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Nielsas žaidžia ketvirtoje pozicijoje, nors yra trečios. Iš Regimanto tikimės, kad ateis, padės treniruotėse, įsivažiuos. Kai klausiate apie ateitį: su juo šnekėta – viskas yra jo rankose. Toje ketvirto numerio pozicijoje mes lietuvio neturime, Jankūnui ypač pabaigus karjerą. Tai, kaip ir kalbėjome: nenorime dabar kažko prisižadėti, įsipareigoti. Viską paliekame jo rankose, duodame šansą įrodyti, kad jis gali žaisti pas mus ir sezono eigoje bei pabaigoje spręsime, ką toliau daryti.

Kadangi neturime ketvirtų numerių, apkrauname kitus žaidėjus, nei pailsėti gali per treniruotes, didėja traumų rizika. Ir LKL yra, kur norisi duoti kažkam pailsėti, o dabar Joshas, Marekas žaidžia be galimybės kažkuo pakeisti.

– Kaip komanda jaučiasi, gal atmosfera šiek tiek pasikeitė, kai laimėtos pirmos Eurolygos varžybos?

– Kai pagalvoju, kas būtų, jei būtume nelaimėje...tai tikrai pasikeitė. Mums reikia pasitikėjimo savo jėgomis: ir žaidėjams, ir treneriams. Ir tikėjimo tuo, ką darome. Tas pasikeitimas ateina nuo to, kad kitaip dirbama treniruotėse, jos geros. Ir nuo jų matosi, kad keičiasi vaizdas ir aikštelėje. Smagu, kai pavyksta iškovoti pergalę, nes tada labiau tiki darbo procesu, pasitiki savimi, nuotaikos yra geresnės, bet jos yra darbinės.

Nėra taip, kad laimėjome ir atsipalaiduojame. Pasidžiaugiame 12 valandų, o toliau jau kitos rungtynės.

– Jonas Mačiulis ne vieną kartą įvairiose laidose pasisakė, kad jaučia tam tikrą nusivylimą, jog negalėjo baigti karjeros Kaune. Ar matėte tuos komentarus? Ar su juo buvo apskritai kalbėtasi dėl tokios galimybės pastaraisiais metais? Ir kaip reaguojate į tokius jo pasisakymus?

– Pradėsiu nuo to, kad Joną pažįstu eilę metų. Dar kažkada ir žaidėme kartu, po to universitete, vėliau „Žalgiryje“, rinktinėje dirbome. Nuo tų senų laikų žinau, kad jis yra „pleputis“ ir mėgsta kalbėti, kas yra ant liežuvio galo. Tai anksčiau viskas vykdavo toje mūsų virtuvėje. Dabar, kai viskas išeina į viešumą – matau. Bet kaip klubo vadovas nemanau, kad mes, kaip klubas, turime aiškintis viešai, kodėl duodame ar neduodame kažkam žaisti komandoje. Viskas, ką galiu pasakyti.

– O su juo buvo kalbėję, kad galėtų ar negalėtų kalbėti?

– Nėra taip, kad ryšys nutrūkęs. Kalbėjome ir praėjusiais, ir šiais metais. Bet sakau, sprendimai yra priimti tokie, kokie yra. Ar reikia viešai diskutuoti argumentus? Niekada to nedarėme ir toliau to nedarysime. Ne tas klubas, kad viešai skalbtume ir diskutuotume apie tai.

– Gal galite plačiau pakomentuoti Regimanto Minioto pasirašymo situaciją?

– Daugiausia kalbų buvo su agentu. Jis sakė, kad turi sutartį ir galėsime kalbėti, kai ji bus nutraukta. To laukėme, įvyko ir greitai susitarėme. Sąlygos tenkino abi puses.

– „Žalgiris Insider“ kalbėdami apie Evaldą Beržininkaitį, tarsi buvo galima suprasti, kad vienintelė kliūtis yra jo kontraktas su Jonavos „CBet“ komanda. Ar iš tiesų nėra jokių daugiau kliūčių? Ar įsivaizduojate ateityje sugrįžtantį Evaldą? Ar galbūt įvardijate taip kaip vieną iš tarpsezonio klaidų?

– Yra tos aplinkybės, kurios susiklostė tuo metu ir pagal tas aplinkybes neturėjome kito pasirinkimo. Tą sakau dėl to, kad kalbėjome su vyr. treneriu. Visada duodame jam rinktis štabą, kuriuo jis pasitiki ir ten dedame akcentą. Tai dėl to Evaldo po vasaros neliko komandoje. Ar čia klaida, ar ne klaida – mes tokios politikos laikomės, nes galvojome, kad treneris turi dirbti su tais, su kuriais jam tinka dirbti. O apie ateitį – matysime. Nėra taip, kad mes čia uždarome duris ir lietuviams jos bus uždarytos visą laiką. Ar Jonavos klubas kliūtis, ar kažkas – nenoriu per daug leistis į tas diskusijas. Jūs puikiai žinote mano ir klubo poziciją: mes komentuojame po to, kai kažkas įvyksta, o ne komentuojame eigoje. Evaldas puikiai tvarkėsi, niekada nesakau, kad jis bus „Žalgiryje.

– Per pastarąjį mėnesį komandą papildė trys naujokai. Ar jau viskas, ar gali būti dar kažkokių pokyčių?

– Neplanuojame šiam momentui. Labai reikėjo ketvirto numerio ir šiam momentui nieko neieškome rinkoje. Bet nežinau, kas bus po mėnesio, po dviejų ir nežinau, kokie bus galimi žaidėjai. Pagal tai, kas yra dabar, tai tikrai su niekuo nesikalbame ir nevedame derybų. Ir jeigu agentai paklausia, ar kažko ieškome, tai atsakome, kad ne, neieškome.

– Kiek žinome, buvęs treneris Martinas Schilleris lieka Kaune, pasiruošęs panašu čia praleisti visą sezoną, kad ir nedirbdamas. Kaip vyksta kontrakto nutraukimas su juo?

– Per mano karjerą nėra taip buvę, kad užsienietis liktų Lietuvoje pasibaigus sutarčiai ar nebeturint darbo. Tai kažkaip keista. O derybos vyksta, jos tikrai bus baigtos. Nežinau kada, turbūt greitu metu. Bet tas ping-pongas su jo agentais vyksta ir jaučiu, kad artėjame prie finišo tiesiosios.

– Kiek M. Schillerio, Emmanuelio Mudiay sutarčių nutraukimas ir trijų naujų žaidėjų įsigijimas keičia išlaidų projekciją, kuri buvo pristatyta prieš sezoną?

– Labai nedaug. Kaip ir esu sakęs, Mudiay atleidimas ir dviejų naujų sutarčių pasirašymas mums finansiškai praktiškai neturėjo jokių iškrypimų biudžete. Aišku, tarp M. Schillerio ir Jure Zdovco yra nedidelis procentas. Gale sezono tikrai pasakysime, bet nėra taip, kad mes labai išėjome iš savo ribų.

– Dviejų naujokų atlyginimas dengia tai, ką būtų uždirbęs E. Mudiay?

– Taip. Sutartį nutraukėme abipusiu susitarimu ir ta dalis, kuri liko, skirto naujiems žaidėjams.

– Ar pats E. Mudiay norėjo iš Kauno išvykti?

– Išvažiavo per kelias dienas. Mes sėdėjome su juo kartu. Aišku, jam žaidimas nesiklijavo. Kadangi pavyko susitarti, nemanau, kad jis nenorėjo. Tikrai normaliai priėmė viską, suprato situaciją. Mes apie ją nemažai diskutavome. Buvome tame pačiame puslapyje. Tai, kad mums biudžete liko pinigų dviem žaidėjams, parodo, kad mes tikrai gerai susitarėme.

– Ar galima būtų patikslinti komplektacijos atsakomybės klausimus, nes kai kalbėjo Francois Lamy, jis sakė, kad vasarą neprisidėjo prie „Žalgirio“ komplektacijos, nes buvo įsipareigojimų. Pastarąjį kartą užsiminėte, kad su juo komplektuojate komandą. Kaip buvo iki rugsėjo, kai buvo sukomplektuota ši sudėtis?

– Čia labai geras klausimas ir toks net diskusinis, kurį aš labai dažnai keliu pats. Iš patirties, kurią turiu, kiek tekdavo formuoti komandą, kai treneris nedalyvaudavo, anksčiau ar vėliau būdavo užkoduotas kažkoks nesutarimas su žaidėju, kurį be trenerio žinios atsiveži. Eilę metų, mes, kaip klubas, sudėtį dedame kartu su vyr. treneriu. Nesakau, kad treneris pasakė ir mes imame bet ką. Mes dalyvaujame kartu, bet, tarkime, yra trys opcijos ir jeigu treneris sako, kad kažkuri opcija yra numeris vienas, tai mes ją ir pasirašome.

Sakau, parašas galiausiai ant sutarties yra mano, atsakomybė vis tiek yra mano. Bet visą laiką vadovaujamės ta logika, kad mes su treneriu formuojame komandą, bet jo žodis yra paskutinis. Dabar su F. Lamy mes daug diskutuojame, kad gal negerai, gal reikėjo daryti kitaip. Aš nežinau, nes mano patirtis buvo tokia: kai darydavome priešingai – nesigaudavome. O dabar klaidų pasitaiko, neneigiame, kad jų buvo ir analizuojame, kaip galima būtų ateityje jų išvengti.

Bet tuo modeliu aš noriu tikėti. Kai kalbu su kitais generaliniais direktoriais, tai dauguma derasi kartu su treneriu darydami sudėtį.

– O dabar kaip pavyksta, kai buvo paskutiniai pirkiniai – Websteris, Dragičius?

– Aš visą laiką sakau: toliau mes sėdime trise ir kalbamės. Jeigu treneris sako „imam“, tai mes ir imam. Neįsivaizduoju ir niekada nedariau, jei treneris sakytų, kad „ne, nenorime“, o mes sakysime „imam“. Nebent yra kažkoks lietuvis, už kurį mes sakome, kad žinome geriau nei treneris ir tas lietuvis turi būti komandoje. Nes mums pamatas turi būti lietuviai, kurie turi tempti komandą.

– Užsiminėte, kad treniruoti „Žalgirį“ neužtenka būti lietuviu: reikia būti geru treneriu. Kaip nusprendėte, kad J. Zdovcas yra geresnis už kai kuriuos lietuvius, kurie dabar yra laisvi rinkoje?

– Nėra tikslaus atsakymo. Negaliu pasakyti, kad sprendimas geras ar blogas. Ir čia mes tik spėlioti galime kaip būtų su kai kuriais lietuviais. Kai sėdėjome, dėliojome argumentus už ir prieš, kai yra tokia įtempta situacija ir tiesiog nulėmė turbūt argumentai, kad J. Zdovcas yra geresnis. Nenoriu įžeisti nė vieno lietuvio. Kai dedi ant lėkštutės, ką daryti krizinėje situacijoje, tai jis atrodė kaip geriausias variantas. Suprantu jūsų klausimą, bet neįsivaizduoju, kaip atsakyti neįžeidžiant kažkokio lietuvio. Laikas parodys, ar gerai pasirinkome.

– Jūs galite pasakyti pasakydami J. Zdovco pliusus. Kuo jis buvo pranašesnis už lietuvius?

– Kai mes turėjome interviu, jis sakė, kad tiki komanda ir sakė, kad mato išeitį. Mums norėjosi griežtumo. Labiausiai po to atleidimo, kai šnekėjome apie M. Schillerį: trūko griežtos rankos, kur ateitų seno kirpimo trenerio rykštė.

Po M. Schillerio, kai atrodė, kad yra truputį chaoso, norėjosi labai griežtos rankos, kuri ateitų ir tą daryti. Tai, lyginant su lietuviais, J. Zdovcas labiau turėjo tą charakterį, labiau turėjo tos patirties ir tai nulėmė, kad jis buvo pirmas pasirinkimas.

– Niekas nekalbėjo apie Arvydą Sabonį, jis dar yra klubo dalininkas. Ar jis dalyvavo klubo valdyme?

– Su A. Saboniu yra ryšys, bendravimas, bet tuose sprendimuose vertinu, kad jis man davęs pasitikėjimą ir mes tvarkomės patys. Nenoriu sakyti, kad jis ne prie ko – mes diskutuojame, bet sprendimo priėmimas yra mūsų administracijos klausimas.

– Ar „Žalgiris“ išleis lietuvius į Lietuvos rinktinę, kaip kai kurie kiti Eurolygos klubai daro?

– Mes teisiškai negalime išleisti. Vyko kalbos. Edgaras Ulanovas pats turi pakalbėti su treneriu ir paaiškinti savo situaciją, kaip jis jaučiasi, kad ta įtampa ji labai slegia ir norisi kažkiek pailsėti. Dėl Luko Lekavičiaus pats skambinau ir Kaziui Maksvyčiui, ir Vidui Gedvilui. Jis tikrai žaidžia ant galimybių ribos ir prašome, kad jam duotų pailsėti.

Jo mažas kūnas, palyginus su visais atletais. Jis labai pavargęs. Ir kitas dalykas – jis mums yra kertinis žaidėjas. Jis yra geriausias komandas žaidėjas. Jeigu kažkas jam atsitiktų, tai mums draudimai nepadės. Mums – komandai – pakenktų. Tai buvo iš mūsų prašymas, kad leistų žaidėjams pailsėti ir manau, kad rinktinė susitvarkytų be šių dviejų žaidėjų.

– Šiandien buvo žinia iš Konkurencijos tarybos apie baudas LKL klubams, taip pat ir „Žalgiriui“. Kaip vertinate šį sprendimą?

– Vertiname neigiamai. Žiūrint į mūsų situaciją, visą laiką ir sakėme, kad mes su LKL nesitarėme ir su komandomis nieko nesitarėme. Visoms komandoms tada sezonas ir pasibaigė. O mums buvo dar Eurolygos klaustukas pakibęs: žaisime ar ne. Kad Konkurencijos taryba mus priskyrė prie tų komandų, mums atrodo nesuprantama. Mes pilnai viskuo vadovavomės, ką darė Eurolyga.

O Eurolyga tarėsi su žaidėjų asociacija. Mes lygiai taip pat sutikome, kaip kiti Eurolygos klubai, su žaidėjų asociacija, kuris susitarė su žaidėjais. Pagal ELB nuostatas ir sutartis, mes pasirašėme sutartis ir atsiskaitėme taip, kaip ELB buvo sutarusi su žaidėjais.

Kad Konkurencijos taryba mus nubaudė pagal LKL, tai sakau, kad mums atrodo visiška nesąmone ir mes kategoriškai su tuo nesutinkame.

– Skųsite?

– Galvojame. Tik šiandien gavome tuos 22 lapus. Reikia išanalizuoti ir neatmetame galimybės, kad skųsime, bet dabar negaliu 100 proc. garantuoti. Tarsimės su advokatais ir žiūrėsime, ką daryti.

– Užsiminėte, kad J. Zdovcas jus įtikino interviu metu, bet galima suprasti, kad vyko interviu su lietuviais treneriais?

– Buvo sąrašuose lietuviai. Mes juos visą laiką analizuojame ir neneigiu šito. Bet nenorėčiau giliai eiti. Sprendimas priimtas ir labai nenoriu kastis praeityje ar nuspėti ateitį.

– Prieš sezoną buvo paliktas gana didelis rezervas bilietų pardavimams. Kiek šiandien tenkina arenos užpildymas ir kiek tai pildo klubo biudžetą?

– Mes labai patenkinti, kad žaidžiame. Pasakysiu atvirai, kad neramina pranešimai, jog vėl gali viską riboti. Ne tik kaip klubui, bet ir arenai iškart kerta per kišenę pasakymai, kad jeigu kažkokį skaičių pasieksime, tai bus viskas uždaryta. Kol kas biudžetą renkame didesnį negu planavome. Ir jeigu toliau viskas taip važiuos, tai viršysime.

Norisi, kad būtų stabilumas. Pasakytų, kad su galimybių pasais visi galėsite eiti, tai mes galėtume renginius, koncertus planuoti ir bilietus pardavinėti. Bet visi sėdime ant adatų, žiūrime skaičius ir tikimės, kad mūsų neuždarys.

– Šarūnas Jasikevičius interviu Donatui Urbonui pasakė keletą įdomių minčių ir viena jų buvo, kad tarsi jis matė sąrašus iš kurių „Žalgiris“ renkasi žaidėjus. Kaip jūs galite tai pakomentuoti? Ar vis dar Šaras kažkuria prasme dalyvauja komandos komplektavime? Ar jis turi daugiau informacijos apie „Žalgirį“ nei visi kiti treneriai Eurolygoje?

– Kad jis turi daugiau informacijos negu visi kiti treneriai, tai 100 proc. Šaras yra mūsų žalgirietis ir neslėpsiu, kad pabendraujame ir padiskutuojame. Jo nuomonės paklausi, išanalizuoji, bet nėra, kad darome taip, kaip jis pasako. Jis dirba kitame klube, bet kaip specialisto galiu paklausti ir jo nuomonė man yra svarbi. Mes ryšį palaikome.

– Viena jo kritikų buvo, kad „Žalgiris“ pasirinko blogą kryptį ar, kad taip anksti atleido M. Schillerį, kai Šaras tarsi sakydavo, kad treneriais niekas nesimėto, ar komanda neva blga kryptimi pasuko. Jis D. Urbonui pasakė, kad bloga kryptis buvo būtent komplektacija ir „Žalgiris“ 180 laipsnių kampu apvertė tai, kaip Šaras ėjo. Tai sakote, kad klausėte patarimo, o kai kryptį keitėte – Šaro nuomonės klausėte tuo metu?

– Ne. Atsakomybė yra mūsų. Mes bendraujame, paklausiame, pasidomime. Bet čia su Šaru šnekėsime. Aš irgi noriu išsiaiškinti, ką jis turėjo mintyje, argumentuotai padiskutuoti. Nėra taip, kad ką Šaras sakys, tą ir darome.

– Ar galima drąsiai sakyti, kad J. Zdovcas tikrai lieka iki sezono pabaigos?

– Tikimės, kad liks.

– Klausimus pagal dabartinius rezultatus.

– Komanda kyla į priekį, matome, kad darbas gerėja. Tikime treneriu.

– Paskutiniame interviu minėjote, kad nėra tikslo išsikelti į TOP-8. Kokius komanda kelia pagrindinius tikslus šiam sezonui?

– Kaip ir kalbėjome su žaidėjais ir treneriais, dabar reikia po truputį kilti į viršų. Viskas matosi treniruotėse: kad visi žinotų savo funkcijas, žinotų, kaip mes turime žaisti, kokios yra taisyklės. Svarbiausias niuansas – kovingumas aikštelėje. Galvojame, kad einame kiekvienas rungtynes laimėti ir žaidėjai bei varžovai gerbtų „Žalgirį“. Tai jų darbas aikštelėje – kad mus reikia gerbti. Toks tikslas ir yra. Čia kalbu apie Eurolygą. LKL ir Karaliaus Mindaugo taurės tikslai nesikeičia.

– Pastaraisiais metais demonstravote tikėjimą, laukdavote žaidėjų iki sezono vidurio, antros pusės. Kuo Mudiay situacija buvo kitokia šiuo atveju?

– Pagal M. Schillerį jis žaistų 25–30 minučių. Matėme, kad jis negali. Sutartis su juo buvo tik vienam sezonui, tai laukimas, kai tiek daug yra problemų, keičiantis treneriams, kad reikia suprasti visą sistemą. Jis apskritai nežino Europos sistemos, jam tarsi viskas prasidėtų iš naujo ir mes suprantame, kad užsitęstų jo mokymasis anksčiausiai iki kovo mėnesio. Ilgas laikas būtų priprasti prie Europos, prie sistemos

Kadangi sutartis buvo tik metams, tai laukimas atrodė, kad neturi prasmės, nes Eurolygos sezonas jau bus baigtas.

– Jam buvo numatytas pagrindinio įžaidėjo vaidmuo, bet jis buvo įsigytas pat paskutinis, jo buvo laukta ilgiausiai, o atleistas pats pirmas, o pakeitimo kaip ir nėra. Dabar tie žaidėjai, kurie buvo numatyti kaip dubleriai, tampa pagrindiniais įžaidėjais. Ar visa ši Mudiay situacija yra didžiausia vasaros klaida?

– Jeigu manęs klaustumėte, tai manyčiau, kad buvo treneris. Pirmas vis tiek buvo treneris. O paskui jau eina Mudiay.

– O ką turite omenyje dėl trenerio?

– Kol buvo komanda, kurioje žaidėjai buvo gavę Šaro muštro, žinojo mūsų sistemą, buvo treneriui lengviau išsireikalauti ko jis nori. Kai atėjo visi nauji žaidėjai, treneriui nepavyko išsireikalauti to, ko jis nori. Turėjome labai prastą pasiruošimą sezonui. Kuo daugiau žaidėme, tuo, atrodo, žaidėme prasčiau.

Tai manome, kad silpniausia grandis pradžioje buvo treneris, o paskui jau seka, kad mes su treneriu kartu renkamės komandą, jam duodame galutinį balsą, tai tada jau einame prie žaidėjų. Taip, Mudiay turėjo būti pagrindinis, M. Schilleris turėjo kuo greičiau pripratinti žaidėją prie europinės sistemos, nes jis žino, koks mentalitetas ten, o koks čia. Kai tas neįvyko, viena klaida seka kitą.

– Minėjote J. Zdovco privalomus prieš lietuvius trenerius – pirmiausia griežtumą. Ar galite pasakyti, kad gavote tai, ko tikėjotės?

– Manau, kad treneris įsivažiuoja ir matosi jo braižas. Iš pradžių nebuvo taip greitai, kaip norėjome, nes vėlgi nebuvo treniruočių ir sekė rungtynės po rungtynių. Dabar stebiu treniruotes, jos tikrai pakilo į kitą lygį. Tikiu, kad treniruotėse po truputį iš žaidėjų išgausime tai, ko norime.

– Pauliau, sakote, kad stebite ir matote kaip dirba J. Zdovcas, bet lygiai visus praėjusius metus matėte, kaip dirbo M. Schilleris. Ar per vasarą kažkas pasikeitė ir jis sugrįžo kitoks, nei buvo prieš tai?

– Mačiau, kaip jis dirbo ir kokios buvo spragos, bet tas spragas mums viso praėjusio sezono metu pavyko sutvarkyti per susirinkimus, per darbus kartu su žaidėjais ir bendravimą su jais. Taip mes neišsukome iš kelio, nes tie žaidėjai žinojo, kas yra „Žalgiris“, kokios čia yra vertybės ir kaip reikia kautis.

Dabar, kai atėjo nauja sudėtis, atrodė, kad taip pat išlaviruosime ir šį sezoną. Bet kai sezonas prasidėjo, pamatėme, kad nebeišeina visko sukontroliuoti. Rugpjūčio mėnesį visiems sakiau, kad puikiai padirbėjome vasarą, puikiai sutarėme su treneriu, jis surinko komandą tokią, kokios ir norėjo. Visgi, kai pradėjome žaisti, pamatėme, kad jam nepavyksta iš žaidėjų išsireikalauti to, ko norime. Žinau, kad visi klausia, ar vasarą nebuvo laikas keisti trenerio, bet tada nebuvo jokių signalų. Teoriškai jis viską matė, o praktiškai jam nepavyko padaryti tai, ko mes iš jo tikėjomės.

– Kiek toli į priekį yra žiūrima pasirašant sutartis su paskutiniais naujokais. Tai – bandymas gelbėti šį sezoną ir labiau žiūrima į ateitį?

– Mes niekada negalvojame tik apie šį sezoną. Galvojame apie ateitį, bet nereikia slėpti to, kad esame krizėje ir ją reikia spręsti. Dažniausiai prioritetas yra išspręsti dabartinę krizę. Kaip ir sakiau dėl ketvirtojo numerio, kad reikia kažkuo užpildyti. Nenoriu įspausti savęs į rėmus, sakydamas, kad mes galvojame tik apie šį sezoną ar, kaip buvo rašyta, laidojame sezoną. Ne, nelaidojame. Tik yra įtampa ir krizė, kurią reikia išspręsti. Idealiausia atveju išsprendžiant tris metus į priekį.

– Tinklalaidėse dažnai kalbama, kad tuo metu, kai Marekas Blaževičius buvo „marinuojamas“ ant suolo, Paulius Motiejūnas arba Robertas Javtokas galėjo būti tie žmonės, kurie nusispjauna į savo darbinius principus ir treneriui griežčiau pasako, kad Marekas turi žaisti daugiau, nes yra mūsų ateitis. Ar po šitos istorijos jūs, kaip klubo direktorius, keičiate sampratą apie tai, kaip elgtis su treneriais, kurie ateityje kartos šią klaidą?

– Geras filosofinis klausimas, tačiau bet kuris treneris gali nužudyti bet kurį žaidėją. Nesvarbu, koks jis geras būtų. Tų kalbų dėl Mareko visada būdavo ir, atrodo, to laiko LKL kartais atsirasdavo daugiau. Netikiu, kad tu, būdamas vadovu, gali liepti treneriui kažką leisti į aikštelę, nes tada prasideda konfliktas tarp trenerių, žaidėjų ir administracijos. Tai niekur neveda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt