Sportas

2021.11.10 18:00

Šaltį ir ledynus vietoje Dakaro ralio dykumos pasirinkęs Vaičiulis: Juknevičius be manęs nepražus

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.11.10 18:00

„Pastaruosius kelis metus Dakaro ralio lenktynės mane buvo nuvylusios. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kad kol kas kiti projektai mane patraukė“, – LRT.lt pasakojo naują gyvenimo iššūkį pasitinkantis ilgametis Antano Juknevičiaus šturmanas Darius Vaičiulis.

Ekstremalaus sporto entuziastas D. Vaičiulis 2022 metų Dakaro ralį iškeitė į vieną įspūdingiausių savo gyvenimo nuotykių – ilgiau nei mėnesį truksiančią ekspediciją į Antarktidą. D. Vaičiulio tikslas – prieš 110 metų Roalio Amundseno pramintu keliu pasiekti Pietų ašigalį.

„Tai prideda žavesio pajusti tą istorinį momentą, pamatyti tą Akselio Haibergo ledyną, kuriuo R. Amudsenas kilo nuo Roso jūros šelfo iki Antarktidos plynaukštės. Lygiai tuo pačiu maršrutu nėra daug žmonių praėję, o tie kas praėjo, tai sako, kad įspūdingo dydžio ledynai“, – apie būsimą kelionę pasakojo D. Vaičiulis.

Ilgametis Dakaro ralio dalyvis yra įkopęs į didžiausias visų žemynų viršukalnes, tačiau anot jo, ši ekspedicija gali tapti pati įsimintiniausia jo gyvenime.

Tiesa, nors D. Vaičiulis į Pietų Ameriką turėtų išvykti jau šį ketvirtadienį, tačiau vis dar nėra aišku, ar sėkmingai jam pavyks pasiekti Čilę, mat iškilo bėdos su vakcinacijos patvirtinimu.

Apie iššūkius prieš kelionę, A. Juknevičiaus likimą Dakaro ralyje ir ir „Gelbėkit vaikus“ akciją D. Vaičiulius pasidalino mintimis su LRT.lt.

Labas rytas, Lietuva! Šeštadienis I d. Vaičiulis vietoj ralio pasirinko ekspediciją į Antarktidą: Pietų ašigalyje iškels „Gelbėkit vaikus“ vėliavą

– Ketvirtadienį laukia išvyka į Pietų Ameriką. Ar viskas sklandžiai klostosi su pasiruošimu pačiai kelionei?

– Iškilo iššūkių, jie yra jau yra iškilę savaitę laiko. Labai neramu ir labai nervina. Sprendimai kiekvieną akimirką keičiasi, tai visas procesas vis dar keičiasi. Patekti į Čilę yra didžiulis iššūkis. Jų šalies Sveikatos apsaugos ministerija turi patvirtinti lietuvišką vakcinacijos pasą. Tam yra sukurtas tinklalapis, viską pateiki prieš savaitę laiko, tau parašo, kad per dvi dienas patvirtins, o patvirtinimas neateina. Nėra šansų nei kam paskambinti, nei kam parašyti, konsulatai padėti negali.

Kol kas formalaus patvirtinimo neturiu ir teoriškai negaliu sėsti į lėktuvą, kuris skristų į Čilę. Skrydis ketvirtadienį po pietų numatytas, bet gali būti, kad priimsiu sprendimą skristi anksti ryte į Argentiną, Buenos Aires, ir ten lauksiu patvirtinimo. Tokie va mano pasirinkimai, nežinau, kur skrendu.

– Kokie veiksniai gali sutrukdyti patį žygį Antarktidoje?

– Orai visuomet gali nukelti skrydį iš Čilės į Antarktidą, kas irgi yra sunkiai prognozuojama. Tai gali būti kelių dienų vėlavimas. Pačioje Antarktidoje gali būti skrydžių iššūkių, reikės skristi į kitą žemyno pakraštį. Pačioje Antarktidoje suplanuoti keli skrydžiai su mažu lėktuvėliu. Oro sąlygos turi būti tinkamos, o tai gali užtrukti net ir savaitėmis.

– Kiek truks pati ekspedicija Antarktidoje?

– Mes planuojame pačią ekspediciją 34 dienas, bet jeigu seksis, tai galime pabaigti ir kokiomis penkiomis dienomis greičiau, bet gali ir ilgiau užsitęsti.

– Kaip vyksta jūsų pasiruošimas šiam nuotykiui?

– Kažkiek sportuoti reikia, mūsų komandoje vieni kitiems esame įsipareigoję, kad palaikysime formą. Pasiruošime pagrinde vyrauja dviračiai, ilgi pasivaikščiojimai, ilgi padangų tampymai. Specialiai išvykęs kur nors į mišką iš bagažinės išsitraukdavau vieną arba dvi padangas, prisirišdavau ir keliaudavau. Tai buvo toks imitavimas rogių traukimo.

Aišku, kaip visada norėtųsi daugiau pasiruošimo ir ne viską 100 procentų pavyko įgyvendinti. Išbandžiau inventorių, nors pandeminėmis sąlygomis to nepavyko padaryti nuvykus kur į Norvegiją ar Grenlandiją, kai viskas buvo uždaryta. Inventorius naujas ir viską išbandžiau tik Druskininkų „Snow“ arenoje, kur porą dienų pavaikščiojau. Tokių trūkumų pasiruošime yra, bet kažkaip bandysime.

– Kokie didžiausi iššūkiai, su kuriais gali tekti susidurti Antarktidoje?

– Gamtos niekaip negali prognozuoti. Jei tarkime, bus koks gilus sniegas, arba stiprus, nenutrūkstantis vėjas, tai iš tikrųjų kelia nerimą. Su klimato atšilimu darosi sunku prognozuoti, orai keičiasi, nutinka kažkas netikėto, negu būna įprastai. Tas pats atšilimas gali ir ledo plyšius atidengti anksčiau nei yra įprasta.

Istoriškai fiksuojamas šilčiausios temperatūros ir Arktyje, ir Antarktidoje, tai čia kelia dar papildomų iššūkių ir mums. O be oro sąlygų yra kitas dalykas – sveikata. Gali irgi netikėto kažkas nutikti, kad ir dantį skaudėt pradėti.

– Į Antarktidą važiuojate su „Gelbėkit vaikus“ organizacijos misija. Kaip gimė idėja prisidėti prie jų su savo nuotykiu?

– Aš pats pasvarsčiau, kad norėtųsi įdėti kokią papildomą idėją, prasmę į šį mano žygį ir panaudoti galima susidomėjimą ekspedicija. Noriu savo žinutę paskleisti platesnėms masėms, kad nepamirškite, jog yra vaikų, kuriems reikia mūsų pagalbos. Taip jau sutapo, kad sutarėme su „Gelbėkit vaikus“ organizacija ir tą projektą kartu vykdome.

– Ketina iškelti Pietų Ašigalyje jums įteiktą vėliavą su vaikų parašais?

– Antradienį iš vaikų gavau vėliavą, jiems šiek tiek papasakojau apie ekspediciją ir vaikai tikrai sujaudino mane. Jie palaiko, jie nuoširdžiai rašė savo tikslus ir svajones ant vėliavos, tad visai tai dar labiau įpareigoja.

– Keliausite R. Amudseno pramintu keliu. Kiek smagu bent iš dalies prisiliesti prie šio istorinio įvykio?

– Tikrai smagu, kad toks jubiliejus, pirmojo pietų polių pasiekusio žmogaus, tada, kai aš tuo metu būtų pats būsiu tame kelyje. Tai prideda žavesio pajusti tą istorinį momentą, pamatyti tą Akselio Haibergo ledyną, kuriuo R. Amudsenas kilo nuo nuo Roso jūros šelfo iki Antarktidos plynaukštės. Lygiai tuo pačiu maršrutu nėra daug žmonių praėję, o tie kas praėjo, tai sako, kad įspūdingo dydžio ledynai.

Laukiu nesulaukiu kol akies krašteliu galėsiu pats pamatyti, nors ir bus sunku, o ir laiko grožėtis daug nebus. Reikės truputį įdėti pastangų ir jeigu viskas gerai pasiekti Pietų poliaus tašką.

– Esate įkopęs į visų žemynų didžiausias aukštikalnes. Kalbant apie šią ekspediciją, tai kurioje įsimintiniausių savo nuotykių lentynos vietoje ją padėtumėt?

– Žinoma, kad prie įspūdingiausių, galbūt netgi galės būti pats įspūdingiausias nuotykis. Iš anksto jau suprantu, kad tai nebus lengviau nei įkopti į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą. Juolab kad ir metų man jau nebe tiek, kiek buvo tada.

– O į kurias viršukalnes buvo sunkiausia kopti?

– Šauna į galvą keletas dalykų. Aišku, Everestas, kaip aukščiausia viršūnė, neabejotinai visą laiką išliks mano atmintyje. Tada dar Denalis įsiminė, kur mes smagiai, su lietuviška komanda, devyniese įkopėme. Tikrai buvo iššūkių ir panašu, šalčio prasme, kažkas laukia dabar panašaus Antarktidoje. Žiauriai smagu buvo lipti su sūnumi, kuriam tada buvo tik 16 metų, į Akongagvos viršukalnę Pietų Amerikoje. Bet ir visas kitas puikiai prisimenu, kiekviena turi savo istorijų.

– Neabejoju, kad per visas šias kelionės patyrėte daug nuotykių. Ar turite kokią išskirtinę istoriją, kurią būtų galima pasakoti žmonėms?

– Gali daug šauti į galvą, bet viena toks dabar sukasi, tai susiję su Karsteno piramide. Tai vienas iš žemynų aukščiausių taškų, kur man nepavyko įkopti iš pirmo karto. Pirmas dalykas, tai pritrūko laiko, teko apsisukti ir grįžti į Europą. Tuomet iš karto prisijungiau prie A. Juknevičiaus, kai mes 2008 metais pirmą kartą dalyvavome lenktynėse Libijoje. Tada jau man teko šokti iš vieno žemyno į kitą.

Tačiau įdomiausia yra tai, kodėl mes užtrukome. Kelioms dienoms patekome į tam tikrą „nelaisvę“. Vietiniai draugiškai pasiūlė pabūti pas juos, o dvi gentys aiškinosi tarpusavyje, kuri mus lydės toliau per džiungles. Va tokia linksma istorija. Aišku, jie taikiai aiškinosi.

– Ar per visas šias keliones teko pajusti jau jūsų minėtą klimato atšilimo įtaką?

– Akivaizdžiai tai negalėčiau pasakyti, nebūni tose vietose taip dažnai. Bet iš nuotraukų, tai akivaizdu, kad Afrikoje esančio Kilimandžaro ledynai yra ištirpę dabar. Tuo metu, kai aš kopiau buvo pakankamai to ledo dar likę, o dabar matosi, kad tik pačioje viršūnėje yra likę.

– Taip jau sutapo, kad ekspedicija gali baigtis jau prasidėjus 2022 metų Dakaro raliui. Ar ketina stebėti savo draugų pasirodymus?

– Dėl Dakaro dar nenoriu nieko planuoti. Sunku nuspėti, ar sausio pradžioje jau būsiu kažkur atgal grįžęs į Europą. Matysime eigoje, bet jeigu tik bus galimybių, atmetus visus papildomus pandemijos reikalavimus, skrydžių apsunkinimus, tai aplankysiu Dakaro ralį. Vis tiek tai jau yra dalis manęs.

– Jaučiate tam tikrą nostalgiją lenktynėms ar ekspedicijos reikalai užgožia šias mintis?

– Pasiruošimas ekspedicijai tikrai užgožia mintis apie nedalyvavimą Dakaro ralyje, nes tikrai nelieka per daug galvoje vietos dviems projektams. Todėl ir turėjau atsisakyti dalyvauti Dakaro ralyje bent jau 2022 metais. Kol kas per daug stengiuosi negalvoti, žinau naujienas iš žiniasklaidos. Kažkiek pasikalbu su A. Juknevičiumi, kaip jam sekasi, bet stengiuosi labai koncentruotis į savo paties ekspediciją.

– Ar nepražus Antanas likęs Dakaro ralyje be jūsų?

– Nepražus, kaip ir Dakaro ralis įvyks be manęs. Antanas tikrai nepražus, jis yra šito reikalo vilkas ir legenda. Jis tikrai susitvarkys. Žinoma, pačiame Dakaro ralyje vyksta daug pasikeitimų, atsiranda naujų iššūkių. Ne taip paprasta su nauju šturmanu pasiekti gerų rezultatų, bet mūsų patirtis su Antanu parodė, kad pirmaisiais metais džiaugėmės aukščiausia vieta. Tiesa, tuo metu Dakaro ralis dar buvo sunkus, dabar kai vyksta Saudo Arabijoje, pastaruosius kelis metus lenktynės mane buvo nuvylusios. Galbūt tai buvo ir viena iš priežasčių, kad kol kas kiti projektai patraukė.

Apie ateitį Dakaro ralyje nesvarstau, bet niekada negali sakyti ne. Jeigu atsirastų elektromobilių klasė, arba atsirastų kitos atsinaujinančios energijos rūšys, kurias būtų galima naudoti, tai kodėl gi negrįžus ir neišbandžius? Tai būtų vienas iš argumentų, dėl kurių svarstyčiau grįžti. Kitas dalykas, pačios lenktynės galėtų tapti labai sudėtingomis, daugiau kilometrų greičio ruožų driektųsi smėlynais, o ne akmenynais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt