Po 80 metų pertraukos Lietuvos vėliavą vėl plazdės prestižiniame pirmajame Pasaulio ralio čempionato (WRC) etape Monte Karle. 2017 metų sausio 16–22 dienomis vyksiančiame Monte Karlo ralyje savo jėgas išmėgins vienas greičiausių Lietuvoje ekipažų – Deividas Jocius ir Donatas Zvicevičius.
„Pastaruosius 7 ar 8 metus ieškojau galimybių dalyvauti šiose lenktynėse. Net keletą metų iš eilės mes važiavom tik stebėti, esame susidarę kelių pastarųjų Monte Karlo ralių greičio ruožų stenogramas, pažįstu juos beveik kaip lietuviškus“, – pasakojo D. Jocius.
Šiuo metu visiškai šalia Monte Karlo gyvena Deivido mama, todėl sportininkas dažnai čia atvažiuoja ir nepraleidžia progos pasivažinėti tais keliais, kuriuose vyksta ralis.
Prieš dvejus metus Deividui pradėjus lenktyniauti kartu su nauju šturmanu – Donatu Zvicevičium, jo kolega aistringai palaikė šią idėją.
„Deividas mane tiesiog užkrėtė meile Monte Karlo raliui. Todėl labai nudžiugau, kai paaiškėjo, kad turėsim galimybę jame dalyvauti“, – kalbėjo D. Zvicevičius.
Sportininkų laukia nemenkas iššūkis. Vien tik vienas legendinis „Col de Turini“ greičio ruožas sudėtingumu negali lygintis su jokiu lietuvišku greičio ruožu.
„Praėjusiais metais jo ilgis buvo 22 km. Po ralio mes sudarėme šio greičio ruožo stenogramą ir per tuos 22 km stenogramoje prirašiau pilną sąsiuvinį“, – juokėsi D. Zvicevičius.
Šimtas iššūkių laukia ne tik lenktynininkų, bet ir visos komandos. Mat po Monte Karlo ralio jau kitą savaitgalį vyks pirmasis Lietuvos ralio čempionato etapas, į kurį sportininkai tikisi suspėti. Komandos mechanikai dar Monte Karle po finišo planuoja išardyti automobilį ir jį perrinkti bei paruošti lietuviškam raliui.
Iki šiol Monte Karlo ralyje lietuviai dalyvavo tik tarpukaryje. 1931 metais šiose lenktynėse startavo Klemas Martinkus ir Jonas Pyragius. Jie bendroje įskaitoje užėmė 30-ąją vietą tarp 149 ekipažų. Dar vienas lietuvis, startavęs šiame ralyje buvo pirmasis Lietuvos karo lakūnas Petras Hiksa. Jis Monte Karle lenktyniavo 1934 ir 1935 metais.
„Monte Karlo ralis organizuojamas nuo 1911 metų ir nuo to laiko jis yra vienos svarbiausių lenktynių pasaulyje. K. Martinkus ir J. Pyragius pramušė ledus, bet jų žygis buvo toks sudėtingas, kad jie net negalėjo nuvažiuoti iki starto vietos dėl klimato sąlygų. Jų automobilis buvo nugabentas traukiniu. Lenktynėse buvo daug netikėtumų, netrūko politinių aspektų.
Tuo metu Lietuvos santykiai su Lenkija nebuvo labai geri ir lenkai nenorėjo praleisti lietuvių, bet įsikišus Prancūzijos lenktynininkai, kelionė buvo pratęsta. Vėliau prasidėjo mano senelio – P. Hiksos epocha. Vėliau dar jėgas bandė Česlovas Burba. Įdomu tai, kad 1934 metais du ekipažo nariais važiavusi mano močiutė buvo nėščia“, – savo pasakojimu dalinosi P. Hiksos anūkas Giedrius Šniukas.
Prieš 1935 metus P. Hiksa su žmona sprendė dilemą – ar Monte Karlo ralis, ar namas. Mat dalyvavimas lenktynėse tuo metu kainavo panašiai kiek naujas namas.
„Močiutė bandė atkalbinėti, bet senelis pasakė, kad namas bus kai būsim seni, kai nebegalėsim vairuoti ir važinėsim traukiniais“, – pasakojo G. Šniukas.
Sugrįžimu į prestižines lenktynes džiaugėsi ir Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF).
„Džiaugiamės labai išdidžiai, su pakelta galva. Labai smagu, kad Deividas surado vidinės, moralinės ir pilietinės jėgos, kuri reikalinga tokioms lenktynėms. Džiaugiamės, kad būsime matomi spaudoje. Viskas priklauso nuo Deivido, nuo jo pasiruošimo, nuo atsargaus skubėjimo. Ralis bus ilgas. WRC etapai yra daugiadieniai, reikalaujantys didelio pasirengimo. Svarbiausia yra pasiekti finišą. Jei Deividas finišuos, tai rezultatas bus labai geras“, – sakė LASF prezidentas Romas Austinskas.
R. Austinskas taip pat pristatė specialų medalį, skirtą LASF 85-mečiui. Beje. Monte Karlo ralis taip pat bus rengiamas 85-ąjį kartą.
