Sportas

2021.10.19 16:39

Aktyvistai ragina TOK atidėti „genocidines“ Pekino žaidynes

BNS2021.10.19 16:39

Aktyvistai antradienį paragino atidėti 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes, Kinijai ruošiantis priimti olimpinę ugnį po ankstesnę dieną surengtos protesto akcijos, sutrikdžiusios deglo įžiebimo ceremoniją senoviniuose Olimpijos griuvėsiuose Graikijoje.

„Tai užglaistymas per sportą. Nėra jokių teisėtų priežasčių rengti žaidynes genocido metu“, – Atėnuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulinio uigūrų kongreso aktyvizmo vadovė Zumretay Arkin.

Kinijoje „be abejo bus uigūrų, tibetiečių protestų“, – sakė Z. Arkin ir pridūrė negalinti palaikyti ryšių su artimaisiais nuo 2017 metų.

Ugnis buvo įžiebta pirmadienį senovinėje Olimpijos vietovėje – antikinės Graikijos olimpinių žaidynių lopšyje. Vėliau deglas buvo perduotas Pekino delegacijai Atėnų stadione „Panathenaic“, kur žaidynės atgimė 1896 metais. Paskui delegacija ugnį nuskraidins į Kiniją.

Per pirmadienį Olimpijoje vykusią ceremoniją aktyvistai išskleidė Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu „Genocidui – ne“. Panaši akcija buvo surengta ir Atėnų Akropolyje.

Tibetas šimtmečius būdavo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos. Pekinas teigia, kad 1951 metais „taikiai išvadavo“ šį plokščiakalnį, sukūrė jame infrastruktūrą ir atnešė į jį švietimą.

Tačiau daug išeivijoje esančių tibetiečių ir žmogaus teisių aktyvistų kaltina Kinijos centrinę vyriausybę religinėmis represijomis, kankinimais, priverstinėmis sterilizacijos operacijomis ir kultūros trynimu perauklėjimo stovyklose.

Aktyvistai teigia, kad Sindziango regiono stovyklose kalinama ne mažiau kaip 1 mln. uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių daugiausia musulmoniškų mažumų narių.

Pekinas, iš pradžių neigęs, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, vėliau šias įstaigas pradėjo ginti, vadinamas jas „profesinio ugdymo centrais“, kuriais esą siekiama sumažinti islamiško ekstremizmo patrauklumą.

„Kas galėtų garantuoti, kad joks mano giminaitis dabar iš tikrųjų nedirba priverstinio darbo fabrikuose, siuvančiuose drabužius ir uniformas Olimpinėms žaidynėms?“ – antradienį klausė Z. Arkin.

„Ar kas nors gali man pasakyti, kur yra mano giminaičiai? Manau, kad ne“, – pridūrė ji.

Aktyvistai antradienį teigė, kad honkongiečiai, tibetiečiai ir uigūrai „orveliškomis“ priemonėmis stebimi Kinijoje, kuri, anot jų, buvo „padrąsinta“, kai 2008 metais surengė vasaros žaidynes.

TOK įteisina „vienus didžiausių žmogaus teisių pažeidimų per visą XXI amžių“, taip pat niekina žaidynių dvasią, pareiškė organizacijos „Studentai už laisvą Tibetą“ kampanijų vadovė Pema Doma.

„Šios žaidynės negali vykti, kaip planuota – jos turi būti atidėtos“, – sakė ji.

TOK pirmininkas Thomas Bachas atmetė kalbas apie galimą boikotą, tvirtindamas, kad jo institucija yra politiškai neutrali. Th. Bacho nuomone, vyriausybės pačios turi vykdyti savo įsipareigojimus.

Buvęs fechtuotojas, 1980 metais nukentėjęs dėl Maskvos olimpinėms žaidynėms paskelbto boikoto, pabrėžė, kad tokie žingsniai baudžia tik atletus. Jis taip pat patikino, jog TOK sprendžia žmogaus teisių klausimą „pagal savo kompetenciją“.

2022 metų vasario 4–20 dienomis vyksiančiose žiemos žaidynėse varžysis apie 2,9 tūkst. sportininkų, atstovaujančių maždaug 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams.

Pasak Z. Arkin, kampanija, skirta „nušviesti įvairiausius pažeidimus“, bus aktyvesnė nei 2008 metais ir sutelks „uigūrų bendruomenes, honkongiečių bendruomenes, taip pat tibetiečių, pietų mongolų, kinų ir taivaniečių bendruomenes“.

„Niekas negali mūsų sustabdyti. Nei TOK, nei vyriausybės, nei rėmėjai, nei sportininkai. Mes nesustosime“, – pareiškė aktyvistė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt