Sportas

2021.10.24 14:49

Siūlymas, įžiebęs aistras A lygoje: LFF nebenori, kad lietuvių minutės tirptų legionierių sąskaita

Aivaras Katutis, LRT.lt2021.10.24 14:49

Futbolo bendruomenėje vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad A lygoje legionierių sąskaita tirpsta Lietuvos futbolininkų minutės. Lietuvos futbolo federacija (LFF), norėdama ištaisyti praeityje padarytas klaidas, paruošė planą, kuriuo iš dalies sieks sumažinti legionierių svarbą nacionaliniame čempionate.

Ant stalo – trys pasiūlymai

Nerimą keliantys skaičiai, apie kuriuos LRT.lt rašė dar šių metų balandį, atrodo, pasiekė ir Lietuvos futbolo federacijos atstovus. Birželį LFF Vykdomasis komitetas pradėjo diskutuoti apie jaunimo integraciją A lygoje, to pačio posėdžiu metu nuskambėjo dar keli pasiūlymai, kurie iššaukė stipriausių Lietuvos futbolo klubų reakciją.

Portalas LRT.lt, susisiekęs su LFF generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi, gavo patvirtinimą, kad nuo vasaros pradžios LFF Vykdomasis komitetas, kuriame – ir trys A lygos klubų vadovai, diskutuoja apie galimus pokyčius kitame šalies futbolo sezone.

Diskusijos apima tris temas: jaunimo ir lietuvių integracija A lygoje, legionierių mokesčio kėlimas ir profesionalūs kontraktai.

„Vasaros pradžioje suformavome darbinę grupę, kurios tikslas buvo pateikti kompleksinį pasiūlymą. Pradėjome kalbėti apie legionieriaus mokesčio kėlimą ir skirstymą į kategorijas. Tai reiškia, kad kuo komanda turi daugiau legionierių, tuo didėja mokesčiai už juos. Tada buvo svarstymas, kad galėtume apmokestinti ir legionierius trenerius“, – apie pirmąjį diskusijos objektą papasakojo E. Stankevičius.

Visgi daugiausiai žibalo į ugnį buvo įpilta tada, kai pasigirdo idėja nuo kito sezono įpareigoti visus A lygos klubus žaisti pagal modelį „3+8“, apie kurį pirmasis parašė 15min.lt žurnalistas Mantas Krasnickas. Tai modelis, kai aikštėje vienu metu turėtų žaisti mažiausiai trys lietuviai, iš kurių vienas privalėtų būti nevyresnis nei 21 metų amžiaus, o maksimalus legionierių skaičius startinėje sudėtyje neturėtų viršyti aštuonių, kai dabar aikštėje visas žaidėjų vienuoliktukas gali būti sudarytas iš 11 legionierių, bet ne daugiau nei keturių ne Europos Sąjungos piliečių.

E. Stankevičius patvirtino, kad toks modelis buvo pateiktas LFF Vykdomojo komiteto posėdyje, ir tuo pačiu pažymėjo, kad sąlygos gali būti švelninamos – modelis „3+8“ liks, tačiau be amžiaus ribos.

„Mūsų pirminis pasiūlymas buvo, kad startinėje sudėtyje būtinai būtų vienas U-21 futbolininkas. Šį pasiūlymą klubai kategoriškai atmetė ir išsakė savo argumentus. Tada prasidėjo diskusija apie tai, kad galbūt labiau būtų priimtina nuo kito sezono startuoti pagal modelį „3+8“ – startinėje sudėtyje turėtų žaisti trys lietuviai nepriklausomai nuo jų amžiaus. Reziumuojant dabartinę klubų poziciją ir nuotaikas po paskutinio susirinkimo, galima sakyti, kad jie yra linkę priimti šį modelį, bet, kaip ir minėjau, neįtraukiant punkto dėl U-21 futbolininko“, – apie pasiūlymą papasakojo E. Stankevičius.

Nemažą rezonansą gali sukelti ir pataisos dėl profesionalių kontraktų. Kaip teigia vienas iš Lietuvos futbolo federacijos vadovų, dažnas legionierius į A lygą atvyksta turėdamas mėgėjo statusą. LFF siekia, kad A lygos klubai būtų įpareigoti su visais žaidėjais pasirašyti profesionalias sutartis, kurios ateityje galėtų padėti išvengti ginčų dėl atlyginimo išmokėjimo ar taptų prevencija galimiems sutartų rungtynių atvejams.

„Norime, kad visi A lygos žaidėjai turėtų profesionalius kontraktus, nes mums tai leistų stebėti visą esamą situaciją. Tais atvejais, kai žaidėjas į mus kreiptųsi dėl tam tikrų neaiškumų, mes žinotume realią situaciją. Tuo pačiu tikimės, kad klubai pradės daugiau investuoti į lietuvius, rašysis su jais profesionalus kontraktus, juos augins ir galbūt ateityje uždirbs iš jų pardavimo, o ne kiekvieną kartą remsis abejotino lygio užsieniečiais iš trečiųjų šalių“, – aiškino E. Stankevičius.

Jis, praplėsdamas mintį apie profesionalių kontraktų naudą, taip pat įvardijo, kaip keistųsi legionierių mokesčio dydis. Dabar A lygos klubai už kiekvieną komandoje esantį legionierių moka po 1000 eurų per sezoną. LFF, siekdama, kad nepasikartotų atvejai, kai Lietuvos čempionato rungtynėse komandos startinį vienuoliktuką sudaro visi žaidėjai iš užsienio, žada nustatyti limitą, iki kada mokestis neviršys 1000 eurų.

„1–4 legionieriai ir toliau kainuotų po 1000 eurų, o nuo 5–8 jau būtų taikomas 2000 eurų mokestis už kiekvieną, už 9–11 ir daugiau – po 3000 eurų. Noras yra mažinti klubuose esamų legionierių skaičių, bet su tuo siekiu, kad klubai pasirašytų profesionalius kontraktus. Dabar turime problemą, kad daug klubų atsiveža neaiškios reputacijos ir kokybės legionierių, su kuriais nesirašo didelių kontraktų. Jie atvažiuoja turėdami mėgėjo statusą, mes nežinome, ar klubai jiems moka atlyginimus, koks tarp jų yra susitarimas ir kokiais tikslais vedamas jis atvažiavo į Lietuvą. Tuomet dar atsiranda ir sutartų rungtynių grėsmė, kai žaidėjas turi mėgėjo, o ne profesionalo statusą. Aišku, klubai tam priešinasi, ypatingai tie, kurie legionierių turi daug. Iš kitos pusės, tas mokestis atitenka ne federacijai, o fondui, iš kurio surinkti pinigai yra išdalijami klubams, kurie dalyvauja jaunimo integracijoje“, – komentavo E. Stankevičius.

Nuo kito sezono į pinigines išmokas už jaunimo integraciją pretenduos 15 Lietuvos futbolo klubų – po penkis iš A lygos, LFF Pirmos ir Antros lygų. Praėjusiame sezone į šią išmoką galėjo pretenduoti visi šeši A lygos klubai, tačiau, kaip teigia E. Stankevičius, vos du atitiko minimalius reikalavimus, nors fonde buvo numatyti pinigai trims geriausiai jaunimo programą vykdžiusiems klubams. Prie fondo, dėl kurio įkūrimo pritarė visi A lygos klubai, finansiškai prisidės ir Lietuvos futbolo federacija.

Penkiems A lygos klubams atiteks didžiausias kąsnis – 50 procentų fonde surinktų pinigų, LFF I lygai – 35 proc., LFF II lygai – 15 proc.

„Mes norime, kad A lygoje žaistų kuo daugiau lietuvių. Jeigu pasižiūrėtume, kiek jaunimo šiuo metu žaidžia A lygoje, tai skaičiai nėra įkvepiantys. Taip, to jaunimo yra, bet ypatingai mažai tose stipriausiose A lygos klubuose. Ne tik mažai jaunimo, bet apskritai rungtyniaujančių lietuvių. Ką parodo ir faktas, kad praėjusiais metais, kai A lygoje buvo patvirtinus jaunimo reglamentas ir klubai galėjo pretenduoti į išmoką, tai tik dvi komandos – Vilniaus „Riteriai“ ir Gargždų „Banga“ – atitiko reikalavimus. Kiti klubai, kurių tuo metu A lygoje buvo šeši, nesurinko minimalaus taškų kiekio, kad galėtų teikti savo kandidatūrą ir užimti trečią vietą, už kurią irgi buvo mokama išmoka. Tokiais pasiūlymais ir siekiame, kad to žaidžiančio jaunimo atsirastų vis daugiau“, – užbaigė E. Stankevičius.

Lapkričio 9-ąją dieną Lietuvos futbolo federacija rengs dar vieną susitikimą, kuriame su LFF techninio departamento nariais, Lietuvos klubų vadovais bei rinktinių ir A lygos treneriais pratęs diskusiją dėl pateiktų pasiūlymų.

Klubai nenori permainų, nes dirbo netinkamai

„Jei visa Lietuvos futbolo sistema būtų veikusi ir šiuo metu nebūtumėme duobėje pagal rodomus rezultatus, tai mes apie tai šiandien nediskutuotume. Vyktų natūrali konkurencija ir šie klausimai nebūtų aktualūs“, – sako buvęs Lietuvos vyrų rinktinės gynėjas, Profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) prezidentas Arūnas Klimavičius.

Profesionalių futbolininkų bendruomenę Lietuvoje renkantis ir jų teises užtikrinti siekiantis A. Klimavičius sveikina Lietuvos futbolo federaciją su noru įnešti pokyčius į klubinį čempionatą.

„Sveikintinas požiūris, kad tuo klausimu prieita prie svarstymų. Diskusijoje ir turi gimti vizija, ko mes norime – ar geresnių rezultatų Europos klubiniame fronte, ar vis dėlto matyti dažniau laiminčias įvairių amžiaus grupių rinktines, sudarytas iš A lygoje rungtyniaujančių, o ne suolą šildančių žaidėjų. Šioje situacijoje visi kalba iš savo pozicijų, klubai turi savo nuomonę, bet Lietuvos futbolas nėra vien tik klubai. Ne jie turi vadovauti procesui ir spręsti, kokia bus Lietuvos futbolo strategija“, – įsitikinęs A. Klimavičius.

A. Klimavičius, viešoje erdvėje pateikęs pasiūlymą į aikštę vienu metu leisti du jaunus ir du Lietuvos pilietybę turinčius futbolininkus, dabar sutinka, kad „3+8“ modelis be U-21 žaidėjo šiuo metu yra optimaliausias Lietuvos futbolo lygai.

„Dauguma klubų šio modelio laikosi dabar, todėl per daug nenukentėtų. Apskritai, šioje situacijoje norėtųsi, kad būtų daugiau galvojama apie tai, koks Lietuvos futbolas bus ateityje, o ne ieškoma naudos sau. Kaip argumentą klubai pateikia UEFA atranką, bet nepagalvoja apie tai, kad jų kovos Europoje trunka maždaug du mėnesius, kai rinktinėms žaidėjų reikia visus metus. Ateityje norėtųsi, kad būtų svarstymas ir dėl jaunų žaidėjų, bet šioje situacijoje tikrai suprantu klubus. Jie tikriausiai mato, kad tų jaunų žaidėjų nėra tiek daug“, – komentavo buvęs futbolininkas.

Visgi A. Klimavičius įžvelgia ir kitą problemą – klubai, kurie nesutinka su siūlymu į startinę sudėtį įtraukti vieną futbolininką iki 21 metų amžiaus, neakivaizdžiai pripažįsta, kad prastai ugdo jaunus žaidėjus.

„Tai yra akmuo į jų pačių daržą. Jie sako, kad jaunų žaidėjų nėra tiek daug, bet tai ir atsitiko dėl to, kad jie jų neužaugino. Jei stipriausi A lygos klubai būtų užauginę bent vieną jauną žaidėją, tai ir būtų suinteresuoti, kad jie žaistų. Klubai, nenorėdami šios taisyklės, pripažįsta, kad ilgą laiką dirbo nekokybiškai jaunimo atžvilgiu ir neturi užauginę jaunų futbolininkų“, – kritikos klubų atžvilgiu negailėjo PFA prezidentas.

A. Klimavičius ragina nesižvalgyti į kitas šalis, nors pavyzdžių, kad maža šalis gali suburti net ir Europoje konkuruoti galinčią komandą iš vietinių žaidėjų, toli ieškoti nereikia. Estijos čempionė Talino „Flora“, savo sudėtyje neturinti nė vieno užsieniečio, šiais metais pirmą kartą šalies istorijoje pateko į UEFA konferencijų lygos grupių varžybas.

„Nereikėtų kopijuoti kitų šalių, nes kiekvienas atvejis yra unikalus. Mes patys turime nuspręsti, kokiame lygyje esame ir kokios yra mūsų pagrindinės problemos. Kiekviena šalis turi savo problemų, todėl mes turime padaryti tai, kas būtų geriausia Lietuvos futbolo sistemai“, – pridūrė A. Klimavičius.

Priverstinė taisyklė Lietuvos futbolo neišgelbės

Paulius Malžinskas, buvęs LFF Vykdomojo komiteto narys ir Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas, pasiūlymą, kad klubai turėtų priverstinai į aikštę leisti lietuvius laiko neracionaliu. Jo teigimu, Lietuvos futbolo federacijai pirmiausia reikėtų atsisakyti legionierių skirstymo į Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos piliečius startinėje sudėtyje.

„Mano nuomone, toks modelis, kai legionieriai skirstomi į Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos piliečius, nėra geras. Žiūrint iš Lietuvos futbolo perspektyvos, tai visiškai jokio skirtumo, iš kurios šalies yra legionierius. Tai leidžia mūsų komandoms žaisti neturint vietinių futbolininkų. Pagrindinė problema yra ta, kad vadovaujantis varžybų nuostatais ir LFF vykdoma politika, A lygoje iš 30-ies žaidėjų reikalaujama, kad tik penki būtų Lietuvos piliečiai, gimę ne anksčiau nei 2000-aisiais“, – platesnę problemą įžvelgė P. Malžinskas.

P. Malžinsko teigimu, išmintingiausia būtų čempionatui registruojamų vienos komandos žaidėjų sąrašą sutrumpinti iki 25-ių, kas yra nurodoma ir UEFA reglamente. Tuo atveju, jeigu ir toliau liekama prie 30 žaidėjų sąrašo, iš jų dešimt turėtų būti lietuviai – po penkis klube ir šalyje užaugusius futbolininkus.

„Taip klubai būtų priversti rūpintis infrastruktūra ir įpareigoti turėti bent penkis savo užaugintus žaidėjus“, – vaikų ir jaunų žaidėjų ugdymo naudą savo siūlyme įžvelgia buvęs VRFS vadovas.

P. Malžinskas, kalbėdamas apie „3+8“ modelį, mano, kad nei siūlymas į aikštę priverstinai leisti jauną, nei vyresnio amžiaus Lietuvos futbolininką nėra teisingas klubų atžvilgiu.

„Manau, kad sprendimas priverstinai į startinę sudėtį įtraukti tam tikrą skaičių jaunų žaidėjų nėra racionalus, nes klubai vis tiek turi savo tikslų ir interesų. Apskritai, siūlymas į startinę sudėtį įtraukti lietuvius, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nėra geras klubų atžvilgiu“, – pridėjo pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt