Sportas

2021.09.19 19:35

Kodėl žinomiems žmonėms esame atlaidesni – Vanago smurto byloje pasigendama rėmėjų ir visuomenės pozicijos

Domantė Platūkytė, Paulius Cubera, LRT.lt2021.09.19 19:35

Vasarą smurtu artimoje aplinkoje draugės apkaltintas vienas žinomiausių Lietuvos sportininkų Benediktas Vanagas lieka įtariamuoju byloje, sprendimas dar nepriimtas. Gerbėjų ir visuomenės akyse, kaip matome socialiniuose tinkluose, sportininkas laikomas nekaltu ir greičiausiai išsaugos gerą vardą, tačiau kaip į jų klientui mestus kaltinimus reaguoja verslas ir partneriai? Ar visuomenė teisi panašiais atvejais visų pirma kaltindama ne smurtautoją, o auką?

Birželio 29-ą dieną lrytas.lt paskelbė, kad B. Vanagui jo drauge prisistatanti moteris metė kaltinimus, esą jis naudojęs prieš ją smurtą. Skelbta, kad moteris pasiskundė, jog žinomas lenktynininkas ją tąsė už plaukų, spyrė į galvą.

Kaip portalą LRT.lt informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Proceso sprendimas šiame tyrime dar nepriimtas.

Tiesa, liepos 12-ąją pranešta, kad B. Vanagui tyrimo metu uždrausta artintis prie draugės, kuri kaltina sportininką smurtu. B. Vanagas taip pat įsipareigojo neišvykti iš šalies, bet ši kardomoji priemonė vėliau buvo panaikinta, mat lenktynininkas turėjo dalyvauti keleriose varžybose užsienyje.

Su nuo smurto nukentėjusiais žmonėmis dirbantys specialistai sako, kad visuomenė labiau linkusi teisinti žinomus žmones ir atsakomybę dėl galimai patirto smurto versti nukentėjusiajam. Išskiriama ir tai, kad tokiais atvejais nėra tvirtos rėmėjų ar partnerių pozicijos.

Skirtingi žmonės – skirtingas vertinimas

B. Vanago bylos atveju pats lenktynininkas nuo komentarų susilaikė ir pareiškė, kad savo asmeninio gyvenimo nekomentuos.

„Savo asmeninio gyvenimo niekada nekomentavau. Ši mano nuostata nesikeis ir toliau. Smurto atvejį kategoriškai neigiu, bet tai palikime ištirti tos srities profesionalams. Nuoširdžiai atsiprašau, jei Jus nuvylė šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia apie tariamą smurto atvejį. Ačiū už supratimą“, – po įvykio savo feisbuko paskyroje rašė B. Vanagas.

Lietuvoje labiausiai dėl Dakaro ralio žinomas lenktynininkas, atrodo, kol kas dėl jam mestų įtarimų rimčiau nenukentėjo, bent jau viešai apie pasitraukimą iš jo rėmėjų gretų nepranešė nė viena bendrovė.

Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) generalinis sekretorius Tadas Vasiliauskas, paklaustas apie B. Vanago atvejį ir galimas federacijos sankcijas, jeigu įtarimai pasitvirtintų, LRT.lt atsakė, kad „Benedikto asmeninio gyvenimo gandų ir paskalų nekomentuosime. Kiek yra mums žinoma iš žiniasklaidos, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis viską ir sudėlios.“

Pagrindinis B. Vanago lenktynių komandos „Inbank Team Pitlane“ partneris „Inbank“ į LRT.lt klausimus irgi atsakė panašiai.

„Kadangi esame komandos, kuriai atstovauja Benediktas Vanagas, rėmėjai, stebime įvykius, susijusius su sportininko asmeniniu gyvenimu. Tai nėra maloni situacija, tačiau visiškai pasitikime Lietuvos teisėsaugos institucijomis bei viliamės, kad kaip galima greičiau bus žinomi konkretūs faktai apie tai, kas iš tiesų nutiko. Tol, kol specialistai atlieka tyrimą, manome, jog būtų negarbinga pulti daryti išvadų patiems“, – rašoma „AS Inbank“ filialo vadovo Beno Pavlausko atsakyme.

Kol B. Vanago kaltės neįrodė teismas, jis, žinoma, laikytinas nekaltu, tačiau viešų asmenų ir sportininkų partneriai, nutikus panašioms istorijoms, kartais teismo sprendimų nelaukia ir tai atletams dažniausiai kainuoja kur kas brangiau. Įvaizdis visuomenės akyse ir reputacija verslui dažnai būna svarbesni už galimybę, kad kaltinamasis iš tiesų yra nekaltas.

Verslo požiūrį B. Vanago atveju galime sieti ir su tuo, kad šis sportininkas visuomenėje yra tikrai populiarus ir puikiai vertinamas asmuo, niekada neturėjęs bėdų dėl reputacijos, pažymintis savo sportines, patriotines vertybes.

Visai su kitokiu visuomenės požiūriu neseniai savo kailiu susidūrė žinomas Lietuvos kovotojas Vitoldas Jagėlo, kuriam po Naujųjų metų šventimo mesti kaltinimai smurtavus prieš dvi moteris, joms grasinus peiliu. Į smurto istoriją įsivėlus kovotojui visuomenė reagavo kitaip ir V. Jagėlo buvo greit nuteistas, nors jo byla taip pat vis dar yra nebaigta ir atletas lieka įtariamuoju.

Žinomi žmonės teisinami

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė pažymi, kad visuomenė apskritai yra linkusi kaltinti aukas – nors šiuo metu jau pripažįstama, kad smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja, dauguma kaltina būtent nukentėjusį asmenį.

„Aukos kaltinimo Lietuva dar nėra atsikračiusi“, – LRT.lt teigia J. Šeduikienė.

Anot jos, nukentėjusiam žmogui primetama daugiau įpareigojimų, pavyzdžiui, lankytis pas psichologą, lankyti kursus, o smurtautojui papildomų įpareigojimų „nekabinama“.

„Užuot suteikę pagalbą nukentėjusiam asmeniui, mes dar uždedame jam įpareigojimų. Tas pats ir su visuomene. Yra to kaltinimo, nesame jo atsikratę, pirmiausia galvojame, ką auka padarė ne taip“, – apgailestauja Moterų informacijos centro direktorė.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė LRT.lt tvirtina, kad toks aukos kaltinimas sustiprėja, kai smurtu įtariamas žinomas žmogus.

Nors atliktų tyrimų nėra, D. Puidokienės teigimu, tai galima matyti iš praktikos, komentarų po straipsniais ar kitų tendencijų.

Aukos kaltinimo Lietuva dar nėra atsikračiusi.

J. Šeduikienė

„Kaltinimai aukai tikrai sustiprėja. (...) Paprasta kaltinti auką, kad ji kažkur kažko nepadarė, ne taip padarė ar pasielgė, kaip neva turėjo pasielgti, kieno nors vertinimais. Kai yra įžymus žmogus, tuo labiau stojama [jo pusėn]“, – pastebi D. Puidokienė.

Anot jos, kai galimai smurtauja žinomas žmogus, jo pasiekimai neva nustelbia tai, ką jis daro kasdieniame gyvenime.

„Visuomenės kaltinimo tendencija dar yra gaji, sakyčiau, labai bjauri, vartojant bjauriausius necenzūrinius žodžius, žeidžiančius, žeminančius žmogų, žmogaus orumą žodžius“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė.

Smurto nematome kaip nusikaltimo

Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė pasigenda ir sporto atstovų reakcijos. „Vis laukiau, kaip po šio įvykio sureaguos rėmėjai į B. Vanago poelgį. Kai kuriose užsienio šalyse greičiausiai būtų nutrauktas ir finansavimas jam, jo komandai. Galbūt laukiama teismo sprendimo, negaliu pasakyti“, – dėstė ji.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė D. Puidokienė antrina, kad iš žinomo žmogaus paprastai nereikalaujame atsakomybės. Ji svarsto, kad tai gali būti susiję su tuo, jog smurto visuomenė nevertina kaip nusikaltimo, jį traktuoja labiau kaip konfliktą ar nesusipratimą.

„Kai nėra nusikaltimo, be abejonės, atsakomybės taip pat negali būti. Manau, tai yra tarpusavyje labai stipriai susiję dalykai. Mūsų visuomenė dar nelaiko smurto rimtu nusikaltimu. Jei įvyko žmogžudystė ar žmogus labai stipriai sužalotas, tada taip, bet ir tokiais atvejais ne visada – prisiminkime Jurbarko atvejį.

Kiek buvo metama kaltinimų nukentėjusios merginos atžvilgiu, nors buvo padaryti akivaizdūs kūno, sveikatos sužalojimai. Kaltininkas sulaukė ir palaikymo, neva jis kone labiau nukentėjęs“, – kalba D. Puidokienė.

Visuomenės nariams siunčiame žinutę, kad, pavyzdžiui, geriantis ar prastai besielgiantis žmogus yra blogis, jei smurtauja, bet jei taip daro sportininkas, pasiekimų turintis žmogus ar visuomenės veikėjas, tada blogio nėra, jam kaip ir galima.

D. Puidokienė

Pasak jos, pasirodžius žiniai apie ikiteisminį tyrimą dėl B. Vanago, visuomenėje keliami klausimai, kaip „toks geras ir teigiamas, žinomas žmogus galėjo taip pasielgti, kokia dar atsakomybė gali būti?“, o atsakomybė metama galimai nukentėjusiam žmogui.

Teisindami siunčiame klaidingą žinutę

D. Puidokienė pažymi, kad tuo atveju, kai neatsistojame į nukentėjusio žmogaus pusę, apsunkiname jo išgyvenamus jausmus.

„Kai neginame jo interesų, teisių, nepasmerkiame nusikaltimo, kuris nesvarbu kokia forma – fizine, psichologine ar kitokia – daromas prieš žmogų, bet priešingai, dar nukreipiame ir savo požiūrį, vertinimus, teisimus to žmogaus atžvilgiu, dar labiau padidiname jau patirtą naštą“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė.

D. Puidokienės vertinimu, teisindami smurtautoją ir kaltindami auką, tarsi sakome, kad taip daryti galima.

„Visuomenės nariams siunčiame žinutę, kad, pavyzdžiui, geriantis ar prastai besielgiantis žmogus yra blogis, jei smurtauja, bet jei taip daro sportininkas, pasiekimų turintis žmogus ar visuomenės veikėjas, tada blogio nėra, jam kaip ir galima. Tarsi suteikiame teisę taip daryti.

Mes nežiūrime, kad smurtas yra apskritai nusikaltimas, o tai yra labai blogai, nes nešame klaidingą žinutę, užkertame kelią tiems nukentėjusiems žmonėms kreiptis, kalbėti apie tai, nes jie žino, kad iš visuomenės sulauks lavinos nuteisimo, pasmerkimo, nulinčiavimo“, – pažymi D. Puidokienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt