Sportas

2021.09.19 09:00

Mindaugas Balčiūnas – apie darbus moterų krepšinyje, rėmėjus iš Kinijos, FIBA langų problemą ir sutartų rungtynių padėtį

Paulius Cubera, LRT RADIJO laida „Čempionų pietūs“, LRT.lt2021.09.19 09:00

Naujasis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas svečiavosi LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ ir kalbėjo apie aktualiausius klausimus. M. Balčiūnas žadėjo, kad naujoji krepšinio valdžia trauks iš dugno moterų krepšinį, šnekėjo apie rėmėjų paiešką ir jų vertinimą, organizacijos biudžetą bei prieštaringos FIBA langų sistemos iššūkius.

„Federacija turi dvi strategijas merginų krepšiniui – tai masiškumo kėlimas ir meistriškumo išnaudojimas. Masiškumui bus bendra kampanija, motyvuojanti merginas ateiti į krepšinį, bus daugybė argumentų, kodėl jos turėtų ateiti į sportą, paskui į krepšinį. Dėl meistriškumo – jo sieksime per specialius merginų rengimo centrus, kurių galutiniame plane norime turėti keturis, geografiškai paskirstytus“, – apie vieną didžiausių šalies krepšinio bėdų – moterų krepšinį – kalbėjo M. Balčiūnas.

LKF generalinis sekretorius buvo paklaustas ir apie prieštaringai vertinamą Kinijos bendrovę „Huawei“, kurios tapimas didžiausiu federacijos rėmėju buvo sulaukęs įvairių vertinimų. Anot LKF generalinio sekretoriaus, „sportas turi būti apolitiškas“, tad jis dėkoja „už kiekvieną federacijai skirtą eurą“.

„Gazprom“ remia ir Eurolygą, ir UEFA čempionų lygą. „Gazprom“ nesiūlė ir nemanau, kad ateitų į LKF, o jeigu taip būtų, manau, mes pasikonsultuotume su atitinkamomis struktūromis ir tik gavę jų leidimą priimtume sprendimą. Bet čia kalbame hipotetiškai. Ieškosime rėmėjų skaidresnėse verslo struktūrose“, – į kiek provokuojantį „Čempionų pietų“ vedėjo klausimą atsakė M. Balčiūnas.


LRT RADIJO laida „Čempionų pietūs“ transliuojama kiekvieną ketvirtadienį nuo 14.30 val., o laidos įrašų galite klausyti LRT AUDIOTEKOJE.

– Tautai ir krepšinio gerbėjams labiausiai rūpi vyrų rinktinė, bet aš norėčiau pokalbį pradėti nuo moterų krepšinio. Nemažai ekspertų sutinka, kad moterų krepšinis Lietuvoje yra pasiekęs istorines žemumas, palyginti su laikais, kai prie rinktinės vairo buvo būtent Vydas Gedvilas. Ar galime prognozuoti, kad su šiuo vadovu moterų krepšinis po trejų metų bus kur kas geresnės būklės?

– Nuo pat pirmos kandidatavimo dienos jis moterų krepšinį įvardijo kaip vieną didžiausių prioritetų, darbo krypčių. Jis pats nuėjęs kelią iki pačių aukščiausių apdovanojimų, tad pagrįstai galime tikėtis greitų permainų, nes patį sėkmės mechanizmą jis pats perėjo ir, net neabejoju, jį įgyvendins.

Esame pradėję realius žingsnius, turime suradę Lietuvos moterų krepšinio lygos vadovę, techninį personalą, kuriame organizacijos struktūrą ir greitu metu tai pristatysime. Tai yra pirmas žingsnis į tolesnį pozityvų požiūrį.

– Didžiausia problema dėl moterų krepšinio – jaunimas. Mergaitės neina į krepšinį, o jei ir norėtų, labai daug krepšinio mokyklų, ypač privačių, mergaičių grupių neturi, nes neapsimoka finansiškai. Ką federacija galėtų padaryti šiuo klausimu? Galbūt prisidėti finansiškai?

– Žinoma, kad federacija keis situaciją. Visų pirma išnaudodama turimus išteklius, kurie galbūt reikalauja tam tikrų struktūrinių, įstatyminių pokyčių, kurie galbūt merginų krepšinio motyvaciją pakeltų daug kartų. Dar yra kategorijų suteikimo tvarka, trenerių apmokėjimas ir t. t.

Federacija turi dvi strategijas merginų krepšiniui – masiškumo kėlimas ir meistriškumo išnaudojimas. Masiškumui bus bendra kampanija, motyvuojanti merginas ateitį į krepšinį, bus daugybė argumentų, kodėl jos turėtų ateiti į sportą, po to į krepšinį. Dėl meistriškumo – jo sieksime per specialius merginų rengimo centrus, kurių galutiniame plane norime turėti keturis, geografiškai paskirstytus.

Čia nėra nauja praktika, tai patikrintas kelias, kuriuo ėjo Japonija, Prancūzija, Kinija. Visiems didelis siurprizas, kad Japonija buvo moterų krepšinio olimpiniame finale. Turime aiškų vaizdą, kur turime eiti, mūsų pareiga yra surasti finansų. Esu tikras, kad tiek su valstybiniu sektoriumi, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek su verslu surasime reikalingų resursų.

– Tik atėję atskyrėte Moterų ir Moksleivių krepšinio lygas nuo federacijas. Gal galite paprastais žodžiais paaiškinti, ką būtent padarėte ir kodėl?

– LKF daug metų vadovavosi modeliu, kuris grįstas autonominių organizacijų pagrindu. Tai reiškia, kad atskira VšĮ arba organizacija yra atsakinga už gana siaurą, bet labai svarbų bendros krepšinio struktūros uždavinį.

Pavyzdžiui, Moksleivių lyga buvo atskira organizacija su savo prezidentu, vadovu, techniniais žmonėmis ir labai efektyviai įgyvendindavo tuos moksleivių krepšinio plėtros uždavinius. Prieš 6 metus ji buvo panaikinta ir federacijoje struktūriškai buvo paskirtas vienas asmuo, kuris turėjo įgyvendinti šią funkciją.

Kai mes lyginame visavertę 4–5 asmenų struktūrą su vieno federacijos darbuotojo galimybėmis, natūralu, kad jis vienas negali atstoti visos organizacijos. Tas sąlygojo žymiai sulėtėjusią moksleivių krepšinio plėtrą, o tai parsidavė ir rezultatams. Jau turime žmones, kurie imsis moksleivių krepšinio struktūros valdymo, greitu metu juos pristatysime, padėsime organizacijai atsistoti ant kojų, augti ir savarankiškai įgyvendinti uždavinius. Su Moterų krepšinio lyga bus padaryta tas pats, tik dar greičiau.

– LKL prezidentas Remigijus Milašius buvo sakęs, kad visi LKL klubai galėtų turėti po moterų komandą, bet jam to įgyvendinti nepavyko. Moterų krepšinio lygoje vis dar mažoka komandų. Ką galima padaryti?

– Problema aiški, 2006 metais man pirmą kartą ateinant į šias pareigas situacija buvo panaši, tuo metu turėjome keturias komandas ir po truputį gerinome situaciją.

Galimi du variantai. R. Milašius buvo pasiūlęs tokį modelį, nežinau, kodėl jo nepavyko įgyvendinti. Tai galimas sprendimas, bet, mūsų nuomone, efektyviau būtų steigti atskiras moterų krepšinio organizacijas. Esame užsiėmę geografijos plėtimu, potencialūs taškai yra Panevėžys ir Alytus, ten yra antrosios moterų lygos komandos.

Šiuo metu esame išanalizavę finansinę situaciją ir nepakanka lėšų startuoti. Jei trūkumas būtų tik 50 proc., galbūt rizikuotume, bet dabar yra 70–80, mes nukėlėme uždavinį į kitus metus, turėsime pakankamai laiko pokalbiams su savivaldybėms, kad jos padėtų daugiau, įtrauktų lėšų į kitų metų biudžetą. Esu tikras, kad kitąmet startuosime su 8 klubais ir tai bus nebloga pradžia.

– Pakalbėkime apie naują krepšinio rūšį – 3 x 3. Tai tapo olimpiniu sportu, latviai čia mus aplenkė ir tapo čempionais, o mūsų olimpinėse žaidynėse nebuvo. Jūsų nuomone, padarėme viską, kad ten būtume? Kiek federacija planuoja prisidėti prie šio krepšinio?

– Tai gana nauja krepšinio rūšis, pasaulis su ja tik susipažįsta. Tikrai nemanau, kad federacija darė per mažai šio krepšinio plėtrai, buvo įkurta nauja asociacija, yra vadovas, tikrai neblogi rezultatai, prieš kelias dienas parvežtas Europos čempionato sidabras.

Manau, potencialas yra didžiulis, bet jis yra užsienyje, globalioje rinkoje, jau esame pradėję pirmus susitikimus. Vakar susitikome su treneriu Mindaugu Lukošiumi, kuris labai gera pažįsta Vidurio Rytų rinkas, pastaruosius dešimt metų dirbo Bahreine, Katare ir panašiai. Jau rengiame stipraus bendradarbiavimo pasiūlymą, iš kurio Lietuvos krepšinis galėtų gauti papildomų pajamų.

Manau, ši krepšinio rūšis turi tikrai puikių perspektyvų, darysime viską, kad jis stiprėtų. Tai puiki niša pasireikšti žaidėjams, kurie nepatenka į įprasto krepšinio nacionalines rinktines. Kalbame su lygomis, kaip padaryti, kad Lietuvos čempionatas nesidubliuotų. Yra iššūkių, bet tai puikus kelias atsiskleisti mūsų krepšinio talentams.

– Dar prieš rinkimus interviu basketnews.lt sakėte, kad organizaciją palikote su 10 mln. litų biudžetu 2013-aisiais, o dabar biudžetas yra 3 mln. eurų. Ar tai galima suprasti kaip priekaištą buvusiai valdžiai? Koks biudžetas galėtų būti, kokio reikėtų?

– Neturiu nei teisės, nei noro priekaištauti buvusiai valdžiai, galiu tik vertinti objektyviais rodikliais. Tik kritiškai pažvelgę į situaciją galime planuoti savo augimą, procesą ir kryptis. Finansine prasme organizacija nebuvo sparčiai auganti, gal buvo ir objektyvių priežasčių, neneigiu. Nesirengiame federacijoje tiesiog sėdėti ir žiūrėti, norime augti. Tai efektyviausiai pamatuojama finansiniais rodikliais, todėl situaciją ir palyginau.

Manau, potencialas yra didžiulis, bet jis yra užsienyje, globalioje rinkoje, jau esame pradėję pirmus susitikimus. Vakar susitikome su treneriu Mindaugu Lukošiumi, kuris labai gerai pažįsta Vidurio Rytų rinkas, pastaruosius dešimt metų dirbo Bahreine, Katare ir panašiai. Jau rengiame stipraus bendradarbiavimo pasiūlymą, iš kurio Lietuvos krepšinis galėtų gauti papildomų pajamų.

– Kad jau prakalbote apie Aziją, Krepšinio federacija sulaukė kritikos dėl generalinio rėmėjo – Kinijos įmonės „Huawei“, kuri amerikiečių kaltinama šnipinėjimu. Kaip jūs žiūrite į bendradarbiavimą su verslu, kuris dirba kartu su žmogaus teises rimtai pažeidžiančiu Kinijos valdžios režimu?

– Apolitiškas sportas yra mūsų visų prioritetas. Nesakau, kad rėmėjų ieškosime vien Kinijoje, bet Kinija yra labai stipriai auganti krepšinio rinka. Tarptautinis olimpinis komitetas rodo, kad galima teikti sportui prioritetą, nebūtina jo maišyti su politika.

Džiaugiuosi kiekvienu rėmėju, kuris skiria pinigų krepšiniui, niekada to nerišome ir, manau, nerišime su šalių santykiais ar kitu politiniu kontekstu. Pagrindiniuose tarptautiniuose sporto dokumentuose parašyta, kad sportas yra apolitiškas. Esame dėkingi už kiekvieną Lietuvos krepšiniui skirtą eurą.

– Jei „Gazprom“ ateitų remti Lietuvos krepšinio, irgi sutiktumėte?

– „Gazprom“ remia ir Eurolygą, ir UEFA čempionų lygą. „Gazprom“ nesiūlė ir nemanau, kad ateitų į LKF, o jeigu taip būtų, manau, mes pasikonsultuotume su atitinkamomis struktūromis ir tik gavę jų leidimą priimtume sprendimą. Bet čia kalbame hipotetiškai. Ieškosime rėmėjų skaidresnėse verslo struktūrose.

– Naująjį LKL sezoną net keturios komandos pavadinimuose turės lažybų kompanijų vardus. Kai vertinate tokį didelį lažybininkų dalyvavimą sporte?

– Žymiai lengviau kontroliuoti viešus nei šešėlinius procesus. Negatyvią lošimo įtaką ilgus metus stebėjome. Negatyvių personažų, bandančių pasinaudoti situacija, įtaka ir oficialių lažybas organizuojančių bendrovių rėmimas yra du skirtingi dalykai.

Pačios bendrovės yra suinteresuotos švariu sportu, švariu lažinimusi – tai tik padės spręsti lažybų problemą. Kai lažybų žmonės dalyvauja klubų rėmime, kai kur ir valdyme, jie dar labiau stebi rinką, neaiškius sandorius, vykdo prevenciją. Tikrai nematau problemos, lažybų bendrovės remia ir stipriausius futbolo bei krepšinio klubus Europoje.

– Kiek šiuo metu mūsų krepšinis yra atsiribojęs nuo sutartų rungtynių ir panašaus sukčiavimo?

– Norėčiau pasidžiaugti prevenciniu darbu, kurį darė LKL, NKL. Ir pati federacija priėmė labai aiškius ir griežtus sprendimus paaiškėjus tam tikriems faktams. Esu tikras, kad lažybų grėsmė yra minimalizuota. Aišku, ji visada egzistuoja. Bet visi jaučia žymiai didesnę atsakomybę už veiksmus ir kartu stebi bet kokius negatyvius reiškinius. Manau, situacija yra gera, sistema, kaip spręsti problemą, sukurta ir džiaugiuosi, kad krepšinis yra gana švarus.

– Dar vienas klausimas – dėl Krepšinio namų. Federacija rinko lėšas iš paprastų žmonių, prašė ir iš valdžios papildomų pinigų, skambiai statė tuos namus ir muziejų, bet V. Gedvilas sakė, kad, norint ten įsikurti federacijai, reikia kas mėnesį mokėti brangią nuomą. Kodėl? Tas pastatas priklauso ne federacijai?

– Tai buvo V. Gedvilo reakcija ar reflekcija, kuri kilo iš aiškios informacijos neturėjimo. Buvo įvardyti tikslūs skaičiai, kurie iš esmės keičia situaciją. Paanalizuosime sutartį, bet noriu padėkoti buvusiai valdžiai už nuostabius Krepšinio namus, padovanotus Lietuvai. Krepšinio bendruomenei jie bus atverti visu pajėgumu, bet kuris narys galės naudotis jais visu pajėgumu ir nemokamai. Pastatas priklauso juridiniam vienetui, kurio steigėja yra ir LKF, kiek žinau, ji turi daugumą ir gali priimti visus sprendimus, susijusius su namų valdymu.

– Pastaruosius metus daug kalbėta apie FIBA reformą, naująją langų sistemą, dėl kurios matome išoperuotas rinktines be geriausių krepšininkų, matome, kaip į pasaulio čempionatą nepatenka, pavyzdžiui, Slovėnija ar Latvija, kuri turi rimtų žvaigždžių. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Buvusi federacijos valdžia niekada nesakydavo nieko prieš FIBA, ar taip liks ir dabar?

– Esame iš principo pastatyti prieš faktą. Pats buvau tuometės „FIBA Europe“ valdyme, kai aktyviai priešinomės šiai sistemai, netgi pačiomis radikaliausiomis priemonėmis, bet tai buvo priimta FIBA globaliai ir mes esame sistemos dalis. Nėra realu, kad viena ar kelios federacijos galėtų pakeisti sprendimą.

Turime taikytis prie situacijos ir argumentuotai rodyti, kokį potencialą prarandame. Dalyvausime pagal šį formatą, bandysime išnaudoti jo geriausias puses: galbūt tai šansas antro lygmens žaidėjams, kurie turės aukštą motyvaciją pasirodyti, pasidarys karjeros įrašą, kad žaidė rinktinėje, gal tai jiems padės gauti geresnes sutartis.

Faktas, kad nacionalinės rinktinės dažniau žaidžia namuose, turi savų pliusų, bandysime tuo pasinaudoti. Vasarą mūsų pagrindinė rinktinė, tikiuosi, atpirks to formato silpnybes visomis prasmėmis – finansinėmis, krepšinio populiarinimo, laimėjimų. Taikysimėss prie sistemos, neturime kito pasirinkimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt