Sportas

2021.09.15 13:09

Paralimpinio komiteto prezidentas: šiam etapui 50 proc. premija būtų didelis žingsnis

ELTA2021.09.15 13:09

Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį svarstė galimą paralimpinių žaidynių dalyvių diskriminaciją, kai premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik 7 kartus.

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad į varžybas reiktų žiūrėti ne per negalios perspektyvą, bet per kitus kriterijus – kalbėti apie Lietuvos vardo garsinimą, mastą, žiūrimumą, populiarumą, konkurencingumą.

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, jei Vyriausybė patvirtintų 50 proc. premiją nuo sveikųjų olimpinių žaidynių, tai būtų sveikintinas žingsnis, taip visuomenė ir politikai žengtų į priekį.

„Dėl paralimpiečių ar neįgaliųjų sportininkų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengs nutarimą Vyriausybei, kad būtų mokama 50 proc. premija nuo sveikųjų olimpinių žaidynių. Tiek kurtieji, tiek paralimpinis judėjimas, tiek spec. olimpinis (Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas – ELTA) sako, kad šiam etapui būtų didelis žingsnis, kad bent jau būtų 50 proc. premija. Lietuvos sporto įstatyme labai aiškiai apibrėžti keli sakiniai – premijos mokamos dėl varžybų atrankos sistemos, kvotų šalims, varžybų rango, šalių ir sportininkų dalyvavimas varžybose. Būtų žmogiška ir humaniška, kad nebūtų skirstomi neįgalieji ir sveikieji“, – pabrėžė LPOK prezidentas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius patikslino, kad visų ateities žaidynių dalyviai šituo laikotarpiu gauna dvigubą išmoką nuo įprastų premijų, kurios taikomos įprastose varžybose.

M. Bilius sakė, kad yra aštuoni sportininkai, iš kurių kiekvienam premija siekia 6 tūkst. eurų, o kad premijos būtų padvigubintos, reikia apie 65 tūkst. eurų. Visgi iki tol buvę premjerai Algirdas Butkevičius ir Saulius Skernelis padvigubindavo premijas, tačiau, LPOK prezidento teigimu, nuo 2018 metų sausio įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai neliko sakinio, kad Vyriausybė išskirtinėmis sąlygomis gali pakeisti premijų dydžius.

Sieks naikinti skirtumus

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Simona Vilkelytė pabrėžė, kad, šalies vadovo nuomone, skirtumai tarp sportininkų, pasiekusių aukšto meistringumo rezultatus, turėtų būti panaikinti, nes visos olimpinio judėjimo varžybos ir jose laimėjimus pelnę sportininkai turėtų būti vertinami vienodai.

„Šiandien įstatymas nenumato kliūčių suteikti vienodo dydžio premijas, bet tai sprendžia Vyriausybė savo nutarimu. Jeigu žiūrėtume į įstatymo formuluotę, tai yra išskirstyti skirtingi žaidynių lygiai. Vienintelis iki galo nesuprantamas skirtumas, kad paralimpinės, kurčiųjų ir specialiosios olimpinės žaidynės yra žemesniuose punktuose nei olimpinės žaidynės ar į olimpinių žaidynių sąrašą įtrauktos kitos sporto šakos“, – sakė S. Vilkelytė.

Komiteto nario Tomo Bičiūno teigimu, svarbiausia, kad vienodinant premijų dydžius nebūtų iš vienų dalis premijos duodama kitiems.

Akcentuoti ne negalią, o atskirus reikšmingus kriterijus

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pažymėjo, kad olimpiada yra aukščiausio rango sporto renginys, tad ant vieno laiptelio statyti tiek paralimpiadą ir kitas žaidynes su olimpiada būtų neteisinga.

„Tai būtų olimpiados devalvacija. To daryti asmeniškai nesiūlyčiau. Kalbant apie paralimpiadą, yra kurčiųjų žaidynės bei specialioji olimpiada, kurioje varžosi intelekto negalią turintys asmenys. Tai yra skirtingos varžybos, žaidynės, skirtingo rango ir organizatorių organizuojamos. (...) Statyti visas ant vieno laiptelio vien dėl to, kad tai yra negalia, negalima. Į varžybas reiktų žiūrėti ne per negalios perspektyvą, bet per kitus kriterijus – kalbėti apie Lietuvos vardo garsinimą, mastą, žiūrimumą, populiarumą, konkurencingumą ir t. t.“, – vardijo M. Ošmianskienė.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad premijų suvienodinimas arba judėjimas to link galėtų būti socialinio teisingumo atkūrimas.

„Aukšto lygio pasiekimas turėtų būti žvelgiamas per platesnes aplinkybes – finansavimas paralimpiniam sportui yra apie dešimt kartų mažesnis, infrastruktūros galimybės yra daug mažesnės. Ar tai apskritai palyginamos situacijos, kurias galėtume dėti ant lėkštutės ir sakyti vien tik remdamiesi konkurencingumo principu, kad vien dėl jo turėtų būti nustatomas skirtingas premijų dydis“, – kalbėjo kontrolierė.

LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis sakė, kad premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik 7 kartus. „Mums nelabai pavyksta surasti pasaulyje tokio didelio atotrūkio.“

Anot prezidento patarėjos, turi būti sprendžiamas ir stipendijų, ir rentos klausimas. Sporto įstatymo projektą Prezidentūra ketina registruoti šią arba kitą savaitę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.