Du aukso ir vieną sidabro medalį iš Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių parvežę Lietuvos sportininkai trečiadienį vidurnaktį Vilniaus oro uoste sutikti kaip didvyriai. Parolimpinių žaidynių čempionai viliasi, kad auksu sužibę, bet per dideles kančias iškovoti medaliai padės atkreipti dėmesį į neįgalių sportininkų problemas.
Auksą rutulio stūmimo varžybose ir sidabrą disko metimo rungtyje iškovojęs lengvaatletis Mindaugas Bilius dar kartą savo trofėjus skyrė Lietuvai ir visiems likimo nuskriaustiesiems.
„Aš iš tikrųjų tuo medalius, kaip ir sakiau, skiriu Lietuvai ir visiems žmonėms, kurie turi negalią. Aš noriu, kad visi truputėlį prabustume ir suprastume, kad tai nėra medalių esmė. Esmė yra ta, kad mes, neįgalieji, integruotumės į visuomenę ir galėtume būti geriau matomi ir žinomi. Tada mūsų tėvynei bus geriau, kada silpniausia grandis bus pajėgi. Tada visiems bus geriau“, – teigė M. Bilius.
Beveik dvidešimt metų pergalėmis Lietuvą džiuginusi golbolo rinktinė Rio de Žaneire pagaliau pasiekė patį svarbiausią tikslą – parolimpinį auksą. Be pralaimėjimų iki pat finalo žingsniavusi komanda tik grįžusi į gimtinę ir pasveikinta minios gerbėjų suvokė, kad po sidabro medalių Sidnėjaus ir Pekino parolimpinėse žaidynėse pagaliau iškovotas ir auksas.
„Sėkmę nulėmė du faktoriai: mes buvome vieninga komanda ir žaidėme su ta ramybe, su kuria turi žaisti olimpiniai čempionai“, – teigia Lietuvos golbolo rinktinės žaidėjas Mantas Brazauskis.
Po sėkmingų parolimpinių žaidynių patys sportininkai ir visuomenė prabilo apie neįgalių atletų sunkumus. Užvirus diskusijai dėl parolimpinių žaidynių medalių laimėtojams numatytų piniginių premijų, kurios smarkiai skiriasi nuo sveikiems sportininkams už olimpinius medalius skiriamų premijų, vyriausybė pažadėjo dvigubai jas padidinti. Tačiau tai neišspręs kitų problemų, apie kurias sportininkų susitikimo šventėje prabilo treneriai, žymūs Lietuvos žmonės, buvę parolimpinių žaidynių dalyviai.
„Aš pasigendu per tiek metų, kiek dirbu, bendros strategijos. Yra tokia situacija, kad šiai dienai aš nežinau, ar rudenį turėsiu darbą, nes miesto savivaldybei aš prieš parolimpines žaidynes tapau nereikalingas. Bet aš niekam nesiskundžiau, dirbau savo darbą, nes turėjau svajonę“, – atvirauja Lietuvos golbolo rinktinės treneris Karolis Levickis.
Panašios nuomonės laikosi ir M. Biliaus treneris Rimantas Plungė: „Aš pasakiau tokią frazę, kuri daug kam labai nepatiko, kad aš, nors ir už dyką dirbau, tikrai neveltui. Tas džiaugsmas atperka viską.“
Tuo metu žurnalistas, laidų vedėjas ir rašytojas Andrius Tapinas mano, kad premijos yra tik ledkalnio viršūnė.
„Taip, visada yra įdomu paskaičiuoti pinigus, kai jie yra netolygūs, bet tai – ledkalnio viršūnė. Mindaugas Bilius jau pradėjo šnekėti apie didžiuosius mūsų sopulius, kai mes esame silpni ir nesirūpiname šitais žmonėmis. Manau, kai jie dabar yra „ant bangos“, jie turėtų išnaudoti savo populiarumą kartu su mūsų visų pagalba. Atrodo, kad reikia aukso medalių, kad mes pradėtume kalbėti apie gilias problemas“, – teigia A. Tapinas.
Ketvirtadienį parolimpinio čempiono Mindaugo Biliaus ir ieties metiko Jono Spudžio sutikimo šventė 17 valandą vyks ir Šiauliuose, Prisikėlimo aikštės skvere.
